Vos prieš porą dešimčių metų šią Pietryčių Azijos „arbatinę“ salą draskė ūmūs vidaus konfliktai. Tačiau dabar net ir karo nusiaubtos teritorijos yra atvertos smalsių turistų akims, Šri Lanka konstruktyviai žvalgosi į ateitį, plėtoja turizmą ir mėgaujasi iškovotos laisvės skoniu.
1. Besiformuojanti kultūra
Šri Lankos gyventojai net keturis šimtmečius siekė nepriklausomybės. Pirmiausia salą kolonizavo portugalai 1505 m., tada buvo olandų eilė, o galiausiai šalį pavergė britai 1796 m. Kiekvienas kolonizatorius paliko savo žymę salos kultūriniame gyvenime. Geriausias to pavyzdys – vietinių apranga. Tradiciniai sarongai (plačiakraštės paplūdimio skaros) yra dėvimi su visai nederančiais britiškais marškiniais su apykakle.
1948-aisiais Šri Lanka tapo nepriklausoma. O jau 1972-aisiais drąsiai iškeitė kolonijinių laikų pavadinimą Ceiloną į Šri Lanką, kas išvertus reiškia „pasiturinčią žemę“. Dabar sala ieško savo vietos po saule ir bando formuoti identitetą tarptautinėje arenoje.
2. Šypsenos menas
Jei apniukusiu metų laiku pasigendate šypsenų – važiuokite į Šri Lanką. Šypsenų kiekis ir dažnis negali nepriblokšti. Jau kelias dienas pasivaikščioję po sostinę Kolombą suskaitysite jų daugiau, nei regėjote per pastaruosius kelis mėnesius.
3. Tegyvuoja vaisiai!
Pirmasis įspūdis tas, kad Šri Lankoje dominuoja kokosai. Juos šalikelėse mažiau nei už litą pardavinėja mitrūs vietiniai. Įsigijus riešutą, jie akimirksniu jį prakerta ir įtaiso šiaudelį. Siurbčioti kokosų pieną – ne tik gaivina, bet dar ir virškinimą gerina.
Be kokosų, dėmesio nusipelno ir „mediniai“ obuoliukai. Mediniai todėl, kad juos dengia kietas kevalas, kurį patogiausia suskaldyti „ūkiniu“ būdu, t. y. negailestingai trenkiant į akmenį ar kitą kietą paviršių. Atlikus šią skaldymo „operaciją“ obuoliuko viduje laukia saldus branduolys. Telieka jį pertepti uogiene ir gaunamas pats geriausias gamtos saldainis.
4. Šri Lankos žemė
Salos plotas nėra milžiniškas, tačiau ji gali pasigirti 1 500 km pakrante, milžiniškomis arbatų plantacijomis kalnuose, atogrąžų miškais, dykumomis ir nuostabiais paplūdimiais. Šri Lanka skirstoma į tris geografines zonas: centrines aukštumas, lygumas ir pakrantės žiedą.
5. Vietinių draugiškumas ir susidomėjimas
Be šypsenų gausos, reikia paminėti, jog vietiniai yra vaikščiojančios „atviros širdys“ ir guviai domisi keliautojais. Šeimos pro šalį einantį užsienietį linkusios tiesiog įsivilkti į namus puodeliui arbatos. Ir tuomet jau pasipila klausimų lavina. Vietiniams itin rūpi išgirsti atvykėlių požiūrį į Šri Lanką, o bendra nuotrauka sukelia euforijos papliūpą.
6. Architektūra
Tai įstabių budistų ir induistų šventyklų šalis. Be to, visur prikaišiota įvairiausių dievybių skulptūrų. Kai kurios iš jų milžiniškos, pastebimos iš tolo, o kitos – mažytės ir „pogrindinės“, priėjimą prie jų geriausiai žino vietiniai. Nieko nuostabaus užsukus į atokų kaimą saloje išvysti pribloškiančią ornamentuotą statulą.
7. Reklamos
Gal ir keista priežastis vykti į šalį, bet reklamos šioje šalyje tokios keistos ir juokingos! Viena iš jų: ant galinės automobilio sėdynės sėdi mergaitė, kol jos motina vairuoja. Mašinai sustojus abi išlipa ir nueina į pilną medžių parką. Ten mergaitei iš rankų išslysta žaisliukas. Brado Pito išvaizdos vyriškis išsyk pakelia jį nuo žemės ir visa tai vainikuojama šypsena. Kitą akimirką stambiu planu rodomos automobilio padangos. Matyt, norint deramai suvokti reklamas reikia tiesiog gimti ir užaugti Šri Lankoje.
8. Banglentininkų rojus
Po griaunančio cunamio, praūžusio 2004 m., Šri Lanka deda visas pastangas atgaivinti ir plėtoti savo turizmo potencialą. Pritraukti visų šalių banglentininkus, rodosi, esąs įžvalgus sprendimas. Juolab kad ir sąlygos šios šakos plėtotei idealios: turistų laukia dieviški paplūdimiai ir bangos, kurios sezono metu siekia nuo 1 iki 3 metrų. Tad nieko keista, kad banglentininkų industrija dygsta lyg ant mielių ir saloje atidarinėjami įvairūs bangų „fanatikų“ centrai.
