„Šiandien pratestuosime du šiuniukus, kurie yra visiškai skirtingo temperamento. Pabandysime palyginti, kuo jie skiriasi, kaip reikėtų reaguoti, jeigu šuniukas kažko įšsigąsta arba atvirkščiai, jei labai kažkur veržiasi. Mokysimės kelių pratimų, kaip koncentruoti šuniuko dėmesį į save, kelti savo vertę lauke, tai pat kaip valdyti, jei jis nusprendžia kažkur bėgti be jūsų leidimo pas kitą šunį, pas žmogų ar bando pasivyti paspirtuką“, – pirmąją projekto temą pristatė V. Jazukevičiūtė.
Pasak dresuotojos, socializuojant savo augintinį mieste bene svarbiausia šunį yra išmokyti komandų „ieškok“, „ateik“ ir reaguoti į savo vardą.
„Svarbu nepraleisti tų pirmųjų mėnesių, nes tada šuniukams yra lengviau mokytis, lengviau adaptuotis. Socializacijos tikslas yra, kad šuo būtų sąlyginai apatiškas aplinkai. Kad nesiveržtų prie žmonių ir kitų gyvūnų, nebandytų eiti su jais į kontaktą“, – teigė didelę patirtį turinti dresuotoja.
Pirmąją laidą „Laimingas šuo“ ir naudingus pratimus kviečiame žiūrėti reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Tyrinėjant naują aplinką svarbu šuns neperspausti
Jei šuo socializacijos treniruotės metu pavargo, nebereaguoja nei į skanukus, nei į šeimininką, trenerė Vilma tokią treniruotę ragina užbaigti kuo greičiau ir pereiti prie ramaus aplinkos stebėjimo.
„Jei šuniukas reaguoja jautriau, atsisako maisto, pradeda šokinėti ant jūsų, tai žinokite, kad jam jau yra per daug informacijos, tada geriausia būtų ramus aplinkos stebėjimas iš šiek tiek toliau. Jei treniruotė pavyksta, tada rekomenduočiau į tą pačią aplinką sugrįžti ir įsivertinti, ar šuniuko reakcijos yra ramesnės“, – pataria V. Jazukevičiūtė.
Portalas tv3.lt pakalbino Vilmą, kuri papasakojo, koks jai yra socialus miesto šuo, o kada gyvūnui reikia rimtesnės specialistų pagalbos.
Vilma, ką tau reiškia sąvoka socialus šuo ir kodėl tai yra svarbu?
Socialus šuo toks, kuris gali ramiai stebėti aplinką ir komfortabiliai joje jaučiasi. Tai reiškia, kad jis nei bijo aplinkos, nei neadekvačiai džiaugiasi ja. Kaip ir mes išėję pasivaikčioti ramiai ja mėgaujamės, bet jei pradėtume puldinėti prie kiekvienos vitrinos ar žmogaus su „pasaulio stebuklas“ entuziazmu, matyt, liktume nesuprasti.
Karantino metu pastebima padidėjusi keturkojų augintinių paklausa. Ar per šį laikotarpį šunis įsigiję žmonės supranta šuns socializacijos svarbą, yra pakankamai motyvuoti gyvūną išsiauklėti tinkamai? Kokią dažniausią klaidą daro šuniuką įsigiję žmonės?
Iš praktikos galiu pasakyti, kad, deja, vis dar dauguma žmonių šunų auklėjimu pradeda domėtis tik įsigiję augintinį arba susidūrę su problemomis. Pagrindinės problemos – šuns poreikių nesupratimas pagal amžių, kūno kalbos nesupratimas ir netinkama socializacija, kai šeimininkai arba neskiria tam dėmesio visai, arba galvoja, kad leisdami šuniukui laisvai lakstyti su kitais šunimis jį socializuoja. Dažnai tai būna pagrindinė problemų paauglystėje ar šuniukui subrendus priežastis.
Kiek laiko turėtų trukti tinkama šuniuko socializacija? Kada šeimininkas jau gali būti ramus ir pereiti prie kitų svarbių auklėjamųjų pratimų?
Tai labai individualu ir priklauso nuo šuniuko. Kartais jam bręstant situacija keičiasi ir, jei atrodė, kad išlindote iš miško, galime vieną dieną vėl atsidurti pačiame jo viduryje. Bet socializacija neturėtų trukdyti auklėjimui, visa tai turėtų vykti lygiagrečiai, tiesiog kol šuniukas nejaukiai jaučiasi naujoje aplinkoje, komandos turėtų palaukti. Bet mokymas tinkamai elgtis naujose vietose – tai ir socializacija, ir auklėjimas viename.
Ar skiriasi šuns socializacijos kriterijai, kai šuo auginamas kaime ir kai norima šunį išmokyti gyventi mieste?
Be abejo. Mieste dažnai šeimininkų lūkesčiai paklusnumui yra gerokai didesni, šuo turi būti labiau valdomas ir dėl aplinkinių komforto mokėti gražiai vaikščioti su pavadėliu, nekreipti dėmesio į miesto šurmulį. Bet jei kaime auginamą šunį norite kartais atsivežti į miestą, tai kriterijai išlieka tokie patys.
Ko neturėtų daryti dideliame mieste gyvenantis šuo?
Kas mums dažnai yra nepageidaujamas elgesys, šuniui tai būna visiškai normali jo elgsena. Čia šeimininko užduotis yra išmokyti šunį taisyklių, kad jam būtų priimtina su šuniu gyventi mieste. Taigi, ką turėtų ar ko neturėtų daryti šuo didžiąja dalimi sprendžia šeimininkas, tačiau pagrindinis kriterijus miesto šuniui yra netrukdyti aplinkiniams. Aišku, auklėjimo, brandos periodu visko pasitaiko, bet svarbu, kad šeimininkas matytų kiek toliau ir plačiau. Vienas iš svarbiausių dalykų mieste – be aplinkinių sutikimo šuo neturėtų su jais kontaktuoti savo valia, ir visai nesvarbu ar draugiškai, ar ne.
Jei suaugęs šuo yra paimamas iš prieglaudos ir matosi, kad jis nėra tinkamai socializuotas, kokie tada svarbiausi žingsniai turėtų būti atliekami naujųjų šuns šeimininkų? Ar sunku suaugusį, nedresuotą ar net „sugadintą“ šunį išmokyti būti socialiu ir elgtis tinkamai įvairiose gyvenimiškose situacijose?
Labai priklauso nuo konkretaus atvejo ir šeimininkų pasiryžimo, įdedamo darbo, žinių. Jei stengiatės, bet per kelias savaites nematote progreso, rekomenduočiau kreiptis profesionalios pagalbos.
Plačiau apie šunų socializaciją ir dresūros pratimus žiūrėkite reportaže:
