Atšilus orams, traukiame į gamtą nė neįtardami, kad miškuose, pievose, parkuose ar net sodybų kiemuose mums gali grėsti nemenkas pavojus įkandus erkei užsikrėsti jų platinamomis ligomis. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė perspėjo, kad šie parazitai ypač aktyvūs tampa ankstyvą pavasarį, žemės temperatūra pasiekia vos 5–7 laipsnius šilumos.
Erkių sezonas Lietuvoje trunka nuo kovo iki spalio mėnesio. Aktyviausios jos būna ryte ir vakare. Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje. „Jų įsisiurbimas neskausmingas, todėl jeigu žmogus erkės nepastebi, ji gali net kelias paras siurbti kraują. Pasimaitinusi ji nukrenta“, – pasakojo J.Buitkuvienė.
Tyrimais nustatyta, kad erkių per pastarąjį dešimtmetį pagausėjo daugiau nei 9 proc. Pasaulyje žinoma apie 850 šių parazitų rūšių, 8 iš jų gali užkrėsti įvairiomis ligomis – erkinius encefalitu, Laimo liga, babezioze, Marselio karštlige ir kitomis. „Ypač pavojingas yra erkinis encefalitas, nuo kurio specifinio gydymo nėra – šalinami tik ligos simptomai. Infekuota erkė žmogų užkrečia pirmosiomis įsisiurbimo minutėmis“, – aiškino NMVRVI Serologinių tyrimų skyriaus vedėja. Žmogus pradeda karščiuoti, jam skauda galvą, sąnarius, gali sutrikti kalba, gresia invalidumas ar net mirtis. „Erkinio encefalito galima išvengti tik pasiskiepijus“, – pabrėžė pašnekovė.
Prieš Laimo ligą vakcinos, deja, nėra, tačiau ši liga gana sėkmingai išgydoma antibiotikais, jei tik skubiai kreipiamasi į medikus. „Akivaizdžiausias Laimo ligos požymis – erkės įkandimo vietoje atsiradęs bėrimas. Ligonį vargina pakilusi temperatūra, galvos ir raumenų skausmai“, – pasakojo J.Buitkuvienė. Negydant ligos sukėlėjai gali pažeisti įvairius organus. „Į žmogaus organizmą jie patenka erkei pasisotinus, todėl nuo šios ligos galima apsisaugoti tik neleidžiant parazitui įsisiurbti“, – teigė NMVRVI Serologinių tyrimų skyriaus vedėja.
Ji patarė vykstant į gamtą naudoti erkes atbaidančias priemones ir tinkamai apsirengti: dėvėti šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnes sukišti į kojines ar batus, galvą pridengti kepure. Po išvykos reikia atidžiai apžiūrėti visą kūną, ypač – paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. „Gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite, o vilkėtus drabužius pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje“, – patarė specialistė.
Ką daryti įsisiurbus erkei
Nespauskite erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais sučiupkite erkę arčiau galvos ir pašalinkite ją, truktelėdami atgal. Traukdami nesukiokite erkės į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu liko galvutė, nedraskykite jos, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kurio laiko pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Suserga tūkstančiai
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet suserga apie 3 tūkst. žmonių. 2010 m. užregistruota 612 susirgimų erkiniu encefalitu (3 asmenys mirė) ir 2 558 – Laimo liga.
