REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
8
ES užimtumo komisarė Marianne Thyssen apsilankė Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre. Europos Komisijos nuotr. (fotografas P. Malūkas).
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Praėjusią savaitę oficialaus vizito į Lietuvą atvykusi ES užimtumo, socialinių klausimų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisarė Marianne Thyssen rado laiko apsilankyti ir Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre (VKRC). Čia garbi viešnia ir ją atlydėję EK atstovybės Lietuvoje vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) atstovai buvo supažindinti su VKRC įgyvendinamu ir ESF finansuojamu projektu „KARTU“.

8
Skaityk lengvai

Praėjusią savaitę oficialaus vizito į Lietuvą atvykusi ES užimtumo, socialinių klausimų, įgūdžių ir darbo jėgos judumo komisarė Marianne Thyssen rado laiko apsilankyti ir Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centre (VKRC). Čia garbi viešnia ir ją atlydėję EK atstovybės Lietuvoje vadovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) bei Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) atstovai buvo supažindinti su VKRC įgyvendinamu ir ESF finansuojamu projektu „KARTU“.

REKLAMA
Skaityk lengvai
REKLAMA
REKLAMA

Projektą „KARTU“ SADM ir ESFA laiko sėkmės istorijos, prasidėjusios Lietuvai įstojus į ES, tęsiniu. Tai susitikime pastebėjo ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Lietuvos kurčiųjų draugiją įvardijęs partnere, kurios per daugelį metų kurčiųjų įdarbinimo srityje sukaupta patirtis „leidžia pakankamai sėkmingai judėti į priekį“.

REKLAMA

Komisarė M. Thyssen, išklausiusi projekto „KARTU“ iniciatorės ir koordinatorės Rūtos Mackanienės parengtą šio ir jam pagrindus klojusių trijų ankstesnių projektų pristatymą, taip pat nestokojo optimizmo. Viešnia kalbėjo: „Mes, kaip EK institucija, siekiame užimtumo prieinamumo ir kad specialiųjų poreikių asmenys šioje skaitmeninėje eroje turėtų galimybę naudotis visais pasiekimais. O šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad ESF lėšos naudojamos tinkamai.“ Eurokomisarė reiškė viltį, kad šie gražūs darbai bus tęsiami.

REKLAMA
REKLAMA

Siekiama pranašumo konkurencijos sąlygomis

R. Mackanienė teigė, kad visi ankstesni projektai prisidėjo prie geresnės kurčiųjų profesinės ateities. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES ir į Lietuvą atkeliavus Europos Bendrijos iniciatyvai EQUAL, kurtieji iš karto suskubo pasinaudoti jos privalumais. Didžiausia iki 2008 m. įgyvendinta inovacija – sukurtas naujas įdarbinimo modelis: projekto lėšomis parengti konsultavimo ir įdarbinimo tarpininkai. Jų pasiekimai paveikė visą neįgaliųjų užimtumo politiką Lietuvoje. 2008 m. patvirtinta įdarbinimo tarpininko pareigybė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Projektai „Darbo link“ ir „Kartu mes galime daug“ (2007–2015 m.) tęsė darbo paieškų kurtiesiems ir įsidarbinimo talkinant įdarbinimo tarpininkams veiklas.

„KARTU“ – tai seno ir naujo derinys. Projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į šiandienos kurčiųjų poreikius. Kurtieji vis dar stokoja kokybiško profesinio orientavimo, darbinės motyvacijos, tam tikrų socialinių įgūdžių, komplikuotas jų santykis su potencialiais darbdaviais, nėra jų poreikiams pritaikyto profesinio karjeros modelio. Siekiant pokyčių projekte numatytos veiklos, kurios jiems padės pasiruošti dirbti, be to, tradiciškai pasitelkiami įdarbinimo tarpininkai padės integruotis į darbo rinką. Naujas projekte ne tik taikomas profesinės karjeros modelis profesinei integracijai, bet ir sudaryta galimybė kurtiesiems įgyti keturias populiarias, jų specialiuosius poreikius atitinkančias profesijas.

REKLAMA

Kurčiųjų profesinės integracijos pradžia – prieš 15 metų

„Per visą projektų vykdymo laiką nuo 2004 m. iki dabar esame daug kartų įvertinti ir apdovanoti“, – neslėpdama pasididžiavimo pasiekimais kalbėjo R. Mackanienė. Kurčiųjų užimtumo pokyčiams įtvirtinti parengtas ir įgyvendintas ne vienas šios srities projektas. Ji pati ne tik daugumą jų koordinavo, bet ir jau 20 metų dirba kurčiųjų psichologe. Pernai specialistę pasiekė svarbus profesinis įvertinimas – jai suteiktas „EuroPsy“ sertifikatas. Ji yra pirmoji šalyje kurčiųjų psichologė, pelniusi tarptautinį pripažinimą.

REKLAMA

„Sėkmės istorijos pradžia laikome kurčiųjų įsidarbinimą prekybos tinkle „Rimi“ ir iki šiol ją tęsiame kurčiųjų dalyvavimu tarptautinėse programose“, – kalbėjo pašnekovė. Bene ryškiausias pavyzdys – asmeninė Vaidos Ivanauskienės sėkmės istorija. Jauna moteris, sudalyvavusi ESFA organizuojamame projektų sėkmės istorijų konkurse „Žingsniai“, pelnė visos vertinimo komisijos pripažinimą. Vėliau, laimėjusi atranką, V. Ivanauskienė pelnė teisę vesti kurčiųjų informacines laidas. Vaidą pastebėję projekto „Kartu mes galime daug“ partneriai pakvietė ją dalyvauti tarptautinėje programoje. Psichosocialinės ir darbo integracijos centre ji buvo atsakinga už kultūrinę informaciją kurtiesiems, dalyvavo tarptautiniuose susitikimuose, susipažino su Italijos, Turkijos, Slovėnijos kurčiųjų organizacijų veikla. Dabar Vaida dirba Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) gestų kalbos mokytoja, dalyvauja tarptautinėse programose. „Mes visi labai džiaugiamės, kad Vaida yra pavyzdys ne tik savo vaikučiams, bet ir jaunajai kurčiųjų kartai“, – negailėjo pagyrimų R. Mackanienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į darbo rinką beldžiasi 16 kasininkų

Praėjus beveik metams nuo projekto „KARTU“ pradžios, šių metų balandį sulaukta ir pirmųjų ženklių rezultatų. Jau galima pasveikinti 16 pirmeivių – profesionalių kasininkų, kuriems ką tik VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre po penkių mokymosi mėnesių įteikti neformaliojo mokymo pažymėjimai. Pasidžiaugti savo kurčiųjų bendruomenės narių sėkme atvyko ir VKRC centro direktorė bei projekto vadovė Inga Minkevičienė, centro psichologė ir projekto koordinatorė R. Mackanienė ir projekto partnerio LKNUC atstovė socialinė pedagogė Rasa Rusovičiūtė.

REKLAMA

Laurynas, Gabija, Lina, Titas, Povilas, Jaroslavas – visi tądien kalbinti pašnekovai vienbalsiai tvirtino, kad mokytis nebuvo lengva, bet prasminga. Kai kurie jų tikisi žinias pritaikyti ateityje, o kai kurie darbo ieškos tuoj pat. Štai Greta – dar mokinė, bet vasarą norėtų padirbėti. Ji tikisi, kad įgyti įgūdžiai jai suteiks pirmenybę prieš kitus, pretenduojančius į analogišką darbo vietą.

Igoris, kuris buvo tituluojamas vienu geriausių klausytojų, dalijosi įžvalgomis apie darbdavius kaustančius stereotipus. Net teigiama prekybos centrų „Rimi“ darbo su kurčiaisiais kasininkais patirtis nepaskatino jų pavyzdžiu pasekti konkurentams – prekybos tinklui „Maxima“, „IKI“, „Norfa“. „Kodėl?“ – garsiai svarstė vaikinas. Anot jo, dirbti tokiuose prekybos centruose, kaip rodo praktika, didelių sunkumų kurtiesiems nekyla. Jau esą pasiteisino klausos negalią turinčiųjų darbo vietoje segimos kortelės „Aš negirdžiu“, be to, sudėtingais atvejais visada šalia yra pasirengę į pagalbą ateiti girdintys kolegos.

REKLAMA

Profesijos mokytoja Jolanta Bogdelienė patvirtina: per 5 mokymosi mėnesius klausytojai išmoko dirbti ir elektroniniais, ir kompiuteriniais kasos aparatais. Tad baigusieji, jos teigimu, pajėgūs dirbti bet kur: ir didelėse, nebūtinai tik maisto, parduotuvėse, ir kioskuose, turguose. „Mūsų praktinio mokymo klasės aprūpintos šiuolaikiškomis technologijomis, tad baigusiems kursus neturėtų kilti sunkumų naudotis įranga ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje“, – kalbėjo profesijos mokytoja.

Siuvėjos, kurios valdys ne tik adatą

Tądien siuvėjų, konstruotojų ir modeliuotojų profesijos mokytojos Lijanos Kinderienės užsiėmime spėtos pakalbinti merginos Viktorija, Sonata ir Brigita pasakojo, kad kasdien čia įgyja vis naujų praktiniame darbe reikalingų žinių. Vieną iš jų čia atviliojo senelės dovanoti audiniai, kita šiai specialybei jau seniai jaučia pašaukimą, o trečiai paskata tapo paveldėta siuvimo mašina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Per pamokas klausytojos supažindinamos su skirtingais siuvimo pramonės įrenginiais, mokosi jais dirbti, tinkamai panaudoti skirtingo pluošto, storio, tekstūros audinių privalumus, atitinkamai audinius apdoroti, parinkti jiems tinkamiausius siūlus. Per konstravimo ir modeliavimo pamokas merginoms labai patinka gilintis į audinio konstravimo pagrindus, platinti, siaurinti lekalus ir sužinote aibes mažų gudrybių, kurios siuvėją ir paverčia tikru amato meistru.

13 metų pedagoginio ir 18 metų praktinio darbo patirtį sukaupusi profesijos mokytoja teigia, kad programa parengta taip, kad ją baigusieji gebėtų ne tik siūlę susiūti, persikelti iškarpas iš „Burdos“, bet ir savarankiškai konstruoti, modeliuoti. „Baigusieji mokymo programą galės kurti savo ateljė, darbintis privačiose firmose“, – vardijo pašnekovė ir pridūrė, kad mažiau nei po savaitės 8 vienos grupės klausytojoms taip pat bus įteikti naują profesinį statusą patvirtinantys pažymėjimai.

REKLAMA

Šiuo metu žinias gilina ir viena teksto rinkėjų bei maketuotojų grupė. Jie mokymus turėtų baigti antroje gegužės pusėje.

Pasirinktos programos atitinka kurčiųjų poreikius

Verslo ir paslaugų specialistų rengimo skyriaus vedėja Dalia Ramunė Janarauskienė pasakojo, kad jų darbo su neįgaliaisiais pradžia siekia 1992 m. Čia neįgalieji mokomi pagal jų specialiesiems poreikiams pritaikytas programas, o šių – formaliųjų ir neformaliųjų – centre yra daugiau kaip 100. Viešoji įstaiga turi praktinio mokymo kabinetų, pavyzdžiui, siuvimo, kosmetologijos, teksto rinkimo ir maketavimo, darbo kasos aparatais ir kt. Teorinė ir praktinė programos dalys taip subalansuotos, kad didžiausias dėmesys čia tenka praktiniams įgūdžiams. Visi profesijos mokytojai turi pedagoginę ir praktinę patirtį.

REKLAMA

Anot pašnekovės, nors projekto „KARTU“ dalyviai mokosi pagal neformaliojo mokymo programas, jos sudarytos taip, kad suteikiamomis žiniomis ir įgūdžiais nedaug kuo skiriasi nuo formaliųjų. Geriausias įrodymas – kasininkai. Jie jau rytoj esą gali sėsti į kasą dirbti – darbdavių nenuvils. Dar labai svarbu, kaip teigia vedėja, kad neformaliuoju būdu įgytų žinių sistema pripažįstama visoje ES, todėl dirbti pagal čia suformuotas profesines kompetencijas nebūtų sunkumų nė vienoje ES šalyje. Dabartinės formaliojo mokymo programos parengtos taip, kad būtų galima nuosekliai pereiti nuo vieno mokymo modulio prie kito ir taip vis plėsti kompetencijas. Pvz., kasininkai, baigę dar kelis formaliosios mokymo programos modulius, ateityje gali įgyti kasininko-apskaitininko diplomą. Tokią galimybę praktiškai ateityje turės visų trijų minėtų mokymo programų dalyviai. 

REKLAMA
REKLAMA

VKRC direktorė I. Minkevičienė vertina projektui atrinktas profesijas už tinkamumą kurtiesiems. Jos manymu, projektas suteikia puikią galimybę išbandyti save naujoje srityje. Pasak jos, svarbu, kad įgytos kompetencijos keičia patį asmenį – jis / ji labiau pasitiki savimi, drąsiau komunikuoja su darbdaviu.

„Pedagogų bendruomenė palankiai vertina sudarytą galimybę mokiniams dar mokyklos suole susipažinti su profesinės veiklos ypatumais. Bendromis jėgomis galime kurčiuosius mokinius geriau parengti gyvenimui“, – sako LKNUC atstovė socialinė pedagogė R. Rusovičiūtė. Ji džiaugiasi, kad dar būdami mokiniais ugdytiniai gali įgyti profesinių kompetencijų, kurios, tikėtina, imponuos darbdaviams, suteiks kurtiesiems pranašumų darbo rinkoje. Galbūt ne visi iš jų taps kasininkais, bet žinios ir patirtis pravers renkantis ateities profesiją.

Projekto koordinatorė R. Mackanienė šiuo metu telkia dėmesį į dar vieną paslaugų pirkimo konkursą – iki rudens turi paaiškėti, kokia įstaiga ruoš kosmetologus. Ši profesija šiandieninėje darbo rinkoje labai patraukli, todėl tikimasi, kad konkurencija bus ne tik tarp paslaugą teikti norinčių mokymo įstaigų, bet ir tarp kurčiųjų į suplanuotas 16 mokymosi vietų.

REKLAMA

Numatoma, kad 140 projekto dalyvių per 3 jo įgyvendinimo metus bus suteiktos nemokamos socialinių įgūdžių, darbo motyvacijos, profesinio orientavimo paslaugos. Taip pat planuojama, kad projekto įdarbinimo tarpininkai 54 kurtiesiems padės rasti darbo vietą ir rūpinsis, kol visi jose adaptuosis. Paslaugos pirmiausia skirtos darbo neturintiems kurtiems ir neprigirdintiems asmenims.

Straipsnio autorius: Remigijus Samuilevičius

Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
BALSUOTI
REZULTATAI
Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
72.4%
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
3.6%
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
24%
Balsavo: 192

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų