Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.05.06 16:07
Vilniuje protesto eitynėmis „Laimė GALĖTI“ paminėta gegužės 5-ji – Savarankiško gyvenimo diena. (Olgos Denisovienės nuotr.)

Vilniuje protesto eitynėmis „Laimė GALĖTI“ paminėta gegužės 5-ji – Savarankiško gyvenimo diena. (Olgos Denisovienės nuotr.)

Iš sostinės Kudirkos aikštės Seimo link žygiavusi daugiau kaip 200 neįgaliųjų, jų artimųjų ir savanorių eisena traukė vilniečių ir miesto svečių dėmesį. „Laimė galėti“, „Prieš atskirtį, už įtrauktį“, „Savarankiškumas yra jėga“, „Miestas be kliūčių“, „Lygybės su visais!“, „Institucijos – ne sprendimas“ – šie ir kiti plakatai eisenos dalyvių rankose labai tiksliai įvardijo didžiausius neįgaliųjų lūkesčius.

Mūsų stiprybė – vienybė

Alytiškę Kristiną Dūdonytę cerebrinis paralyžius lydi nuo vaikystės, bet mergina neleido negaliai pasiglemžti savo gyvenimo. Taip elgtis ji skatina ir likimo bičiulius. Jau kelerius metus Kristina aktyviai kalba apie, pasak jos, patį patikimiausią neįgaliųjų savarankiškumo garantą – asmeninio asistento įteisinimą. Alytaus miesto savivaldybė šią pareigybę įvedė nelaukdama, kol ji bus įteisinta įstatymais, todėl tokį pagalbininką turinti Kristina drąsiai tvirtina: asmeninis asistentas iš tiesų įgalina savarankiškumą ir leidžia pačiai kontroliuoti savo gyvenimą.

REKLAMA

Vilnietė Inga Filipovič taip pat visą gyvenimą nesiskiria su neįgaliojo vežimėliu, bet jis netrukdo merginai vaidinti scenoje (netgi profesionalių teatrų trupėse), užsiimti tapyba. Tiesa, Inga neslepia, kad tai pareikalavo daug pastangų ir valios. Dėl nepritaikytų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos patalpų merginos svajonė vaidinti buvo beišslystanti, vis dėlto ji nenuleido rankų ir rado alternatyvą – kartu su bičiuliais vaidybos studijas baigė Mažojoje teatro akademijoje. Pasak Ingos, savo teisių visada reikia atkakliai siekti. Eitynės „Laimė GALĖTI“ jos gyvenime nebe pirmosios. Ir, ko gero, ne paskutinės, nes visuomenės požiūrio kaita – ilgas procesas.

Vilnietis, neseniai asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentu išrinktas Ričardas Dubickas neįgalus tapo pačioje jaunystėje. Per 1990-ųjų sausio įvykius, kuriuose nuo sovietinių okupantų patirti sužalojimai tapo negalios priežastimi, jam buvo vos per 20. Šiandien be neįgaliojo vežimėlio ir nuolatinių skausmo blokadų bei didelių vaistų dozių gyventi negalintis vyras žino – savo teises ir laisvę reikia ginti. Ne pavieniui, o visiems išvien. „Mūsų stiprybė – vienybė, – įsitikinęs Ričardas. – Tik susivieniję, susitelkę galime įrodyti, kad mes, beveik 250 tūkst. Lietuvos piliečių, turime tokias pačias teises ir mes nesileisime diskriminuojami.“

REKLAMA

Eitynėse – neįgalieji ir iš kitų miestų

Į protesto eitynes „Savarankiško gyvenimo“ asociacija kvietė visos Lietuvos neįgaliuosius – išsiuntė kvietimus juos vienijančioms organizacijoms, patikino, kad padės su transportu. Atsiliepdami į šį kvietimą neįgalieji atvyko iš Alytaus, Panevėžio, Utenos, Šiaulių, Kauno.. Tiesa, gal ne tiek daug, kiek tikėtasi, vis dėlto savo pavyzdžiu jie įrodė, kad „Savarankiško gyvenimo“ asociacijos keliamos problemos svarbios ne tik vilniečiams, bet visos šalies neįgaliesiems.

Prie eitynių prisijungė 34 žmonės iš Šiaulių. Į sostinę jie atvyko renginio organizatorių parūpintu autobusu. Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacijos pirmininkė Edita Navickienė pasakojo žinią apie Vilniuje rengiamas eitynes išplatinusi bene 20 šiame mieste neįgaliųjų integracija į visuomenę besirūpinančių organizacijų. Atsiliepė trys: Šiaulių miesto neįgaliųjų draugija, Širdininkų klubas ir Šiaulių apskrities cerebrinio paralyžiaus asociacija. Pasak E. Navickienės, šiek tiek apmaudu, kad socialiniuose tinkluose dažnai besiskundžiantys žmonės renkasi tik pasyvų problemų viešinimo būdą, neįsitraukia į tokias pilietines akcijas. „Niekas kitas taip gerai nežino mūsų problemų kaip mes patys. Turime drąsiai ir garsiai apie jas kalbėti, siūlyti, kaip jas spręsti. Kas kitas, jeigu ne mes patys, tai padarys?“ – sako įvairių socialinių akcijų Šiauliuose iniciatorė E. Navickienė.

REKLAMA

Jai pritaria ir Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša. „Jei patys nieko nedarysime, nesiimsime aktyvių veiksmų, mus apskritai pamirš“, – sako jis. Vienu svarbiausių Jonas vadina aplinkos prieinamumo reikalavimą. „Miestas be kliūčių“, „Miestas visiems“ – ne formalūs įrašai eitynių plakatuose, bet ir siekis bei galimybė įgalinti judėjimo problemų turinčius žmones gyventi savarankiškai. Pasak J. Dumšos, kaip tik šiuo metu vyksta diskusijos dėl Panevėžio poliklinikos pritaikymo projekto. Jame numatyta tik sutvarkyti pandusą (patekimą į poliklinikos pastatą), o liftui, į kurį tilptų neįgaliojo ar kūdikio vežimėlis, pinigų esą nėra. „Poliklinikoje neįgalieji lankosi gana dažnai, todėl labai svarbu, kad galėtume patekti ne tik į pirmą, bet ir į kitus aukštus, kur įsikūrę gydytojų, tyrimų kabinetai“, – sako neįgaliųjų organizacijos vadovas.

Gydymo įstaigų pritaikymas – labai opi problema. Iš per 340 šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų daugiau kaip pusės jų patalpos nepritaikytos judėjimo negalią ir net 74,4 proc. regos negalią turinčių žmonių.

Pirmą kartą tokiose eitynėse dalyvavusi uteniškė Sandra Ragaišytė ragino nepamiršti ir gyvenamosios bei viešosios aplinkos pritaikymo – čia taip pat netrūksta spręstinų dalykų.

REKLAMA

Peticiją pasirašė per 1,5 tūkst. žmonių

Savarankiško gyvenimo diena Europoje pažymima nuo 2014 metų. Kasmet gegužės 5-ąją Europos savarankiško gyvenimo tinklo iniciatyva neįgalieji, jų artimieji ragina atkreipti dėmesį į kliūtis, kurios jiems trukdo gyventi savarankiškai. Jau nebe pirmus metus apie savarankiško gyvenimo būtinybę kalbama ir Lietuvoje, šią dieną negalią turinčių žmonių aktyvistai kviečia išeiti į gatves, skleisti žinią visuomenei. Lietuvos negalios organizacijų forumas pažintį su neįgaliųjų savarankiškumo siekiu buvo surengęs Rotušės aikštėje, jo iniciatyva pernai ši diena taip pat paminėta eitynėmis. Šiemet organizacinius rūpesčius perėmė kiek daugiau nei prieš metus susikūrusi ir aktyviai veikianti asociacija „Savarankiškas gyvenimas“. Tai puikus įrodymas, kaip stiprėja neįgaliųjų bendruomenė, kaip vis drąsiau imasi pilietinių neįgalių žmonių teises ginančių akcijų.

Beje, šįkart neapsiribota vien eitynėmis. „Savarankiškas gyvenimas“ portale www.peticijos.lt prieš gerą mėnesį paskelbė peticiją „PRIEŠ neįgaliųjų diskriminaciją / UŽ neįgaliųjų teises“ ir pakvietė už ją pasirašyti. Peticijoje akcentuojama, kad neįgalieji daugiau nei du kartus turi mažesnes galimybes įgyti išsilavinimą; kad ribojamos galimybės neįgaliems vaikams mokytis drauge su visais; kad vietoj lygiaverčio uždarbio neįgaliems žmonėms mokamos minimalios išmokos; kad nepritaikyta gyvenimo ir darbo aplinka; kad trūksta paslaugų įvairiose srityse. Neįgaliesiems nepriimtinas medicininiais sutrikimais, o ne žmogaus teisėmis grįstas požiūris į juos, socialinė atskirtis juos apgyvendinant globos institucijose, atskirai nuo visuomenės; didelis šių žmonių skurdas ir nedarbas.

REKLAMA

Šias diskriminacines problemas padėtų spręsti dar 2010 metais Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, nuoseklus ir atsakingas jos nuostatų įgyvendinimas. Deja, pasak eitynių organizatorių, Lietuvoje to dar labai pasigendama, todėl daugiau kaip 1,5 tūkst. peticiją pasirašiusių, ir keli šimtai į eitynes susirinkusių ar jų transliaciją socialiniuose tinkluose, reportažus šalies žiniasklaidos priemonėse stebėjusių žmonių reikalavo, kad JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos būtų įgyvendinamos visose srityse. Apie tai nemažai kalbėta ir šių eitynių kulminaciniame etape – prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykusiame mitinge. Neįgalieji, juos palaikantys žmonės dar kartą priminė svarbiausias kliūtis, trukdančias jiems jaustis visaverčiais savo šalies visuomenės nariais. Jas išgirdo ir prie eitynių prisijungę politikai ir sostinės savivaldybės tarybos nariai. Eitynių organizatoriai tikisi, kad neįgaliųjų pilietinė akcija paspartins taip laukiamus pokyčius.

Straipsnio autorė: Aldona Milieškienė

Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
BALSUOTI
REZULTATAI
Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
71,3%
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
3,3%
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
25,4%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų