Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.05.03 17:24
Vilniuje surengta diskusija „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“.  (Sigitos Inčiūrienės nuotr.)

Vilniuje surengta diskusija „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“. (Sigitos Inčiūrienės nuotr.)

Ar pasitaiko, kad pamatę negalią, ypač ryškiai išreikštą, sutrinkate, nusukate akis? O jei užkalbinę žmogų suprantate, kad jis negirdi? Nubėgate kuo greičiau šalin ar bandote ieškoti būdų pabendrauti? O ką galvojate, sutikę su baltąja lazdele einantį žmogų? Ar puolate pagelbėti, o gal pajuntate gailestį ir nusisukate? Apie tai, kaip jaučiasi tokiose situacijose atsidūrę negalią turintys žmonės, kalbėta Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Švedijos ambasados Vilniuje surengtoje diskusijoje „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“.

Bendraujant su neįgaliaisiais reikia būti savimi

Mindaugas Kraulaidis – VU neurobiologijos studentas, jau 13 metų juda neįgaliojo vežimėliu. Vaikinas pasakoja, kad kartais dėl savo negalios susiduria su nepatogiomis situacijomis. Viena tokių – kai nepaklausę, ar reikia pagalbos, žmonės puola padėti. Pasak Mindaugo, geranoriškai bandant pagelbėti, tačiau nežinant, kaip tai daryti, galima pakenkti – išversti žmogų arba sugadinti vežimėlį.

REKLAMA

Be to, dažnai pasitaiko, kad žmonės kalba ne su vežimėliu judančiu žmogumi, o su atlydėjusiuoju, net jei kreipiasi jis pats. Pasak Mindaugo, tuomet pasijunti išties keistai – tarsi negalią turintis žmogus negali nieko pasakyti. Vaikinas sako, kad bendraujant su neįgaliaisiais reikia tiesiog būti savimi, bendrauti kaip su visais.

Dominykas Damkauskas dirba kavinėje „Pirmas blynas“ ir džiaugiasi, kad jam neblogai sekasi. Vaikinas turi intelekto negalią. „Pirmo blyno“ įkūrėjas Timas van Wijkas sako, jog dažnai galvojama, kad negalią turintys žmonės negali dirbti, bet tai netiesa. Jis kviečia visus užsukti į kavinę „Pirmas blynas“ ir pamatyti, kiek daug šie jaunuoliai gali. O bendrauti su jais taip pat paprasta – reikia tiesiog atsipalaiduoti. Bendraujant su intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis reikia suprasti, kad kiekvieno galimybės skirtingos, todėl reikia skirti laiko susipažinti. Bendraujant reikia kalbėti aiškiai ir konkrečiai – vengti abstrakčių frazių, perkeltinių prasmių. Svarbu nenuvertinti žmogaus galimybių. Juk daugybė intelekto negalią turinčių žmonių gali puikiai kalbėti ir sklandžiai susikalbėti.

Neskubėkime padėti, jeigu žmogus to neprašo

Monika Kumžaitė – studentė, žmogaus teisių aktyvistė. Ji keliauja po visą pasaulį ir kurtumas jai netrukdo. Monika sako, kad nereikėtų kurčiųjų vadinti kurčnebyliais. Juk kurtieji nėra nebyliai – jie bendrauja gestų kalba, kuri yra pripažinta valstybine.

REKLAMA

Pasak Monikos, pasitaiko, kad kalbantys žiūri ne į žmogų, su kuriuo kalbasi, bet į gestų kalbos vertėją. Tai taip pat nėra malonu – tuomet pašnekovas jaučiasi nesvarbus. Mergina sako, kad pasitaiko situacijų, kai žmonės labai išsigąsta supratę, jog ji negirdi, tuomet sutrinka ir pabėga arba puola atsiprašinėti. Jos teigimu, su kurčiaisiais nereikia bijoti bendrauti. Jie moka rašytinę lietuvių kalbą – gali rašyti ant lapelių ar telefone. Taip pat galima susikalbėti naudojant paprasčiausius gestus.

Justas Pažarauskas – informacinių technologijų specialistas, 2016-ųjų paralimpinių žaidynių golbolo čempionas. 10 metų patyrė traumą, po kurios neteko regėjimo. Jis sako neretai susiduriantis su kuriozinėmis situacijomis, kurios kyla dėl jo negalios. Kartais žmonės puola žūtbūt pagelbėti, nors pagalbos ir nereikia, tada užuot padėję gali padaryti meškos paslaugą. Justas sako, kad nebūtina skubėti padėti, jei matyti, kad regos negalią turintis žmogus ramiai eina, tačiau jei jis blaškosi, vaikšto pirmyn atgal, nereikia bijoti pasiūlyti pagalbą. Tačiau ir tokiu atveju negalima žmogaus stumti ar tempti – verčiau tiesiog pasiūlyti parankę. Pasak Justo, su nematančiu žmogumi neįmanoma užmegzti akių kontakto, tačiau yra kitų būdų pradėti bendrauti – tarkim, galima lengvai paliesti ranką ar petį ir prisistatyti pirmiems.

REKLAMA

J. Pažarauskas pataria bendraujant su neregiais nebijoti žodžio „žiūrėti“ – jis pats neretai pasako žiūrėjęs filmą ar pan. Justas sako dažnai susiduriantis su gailesčiu, kartais išgirsta garsiai apgailestaujant dėl jam tekusios sunkios dalios. To nereikėtų daryti, juk žmonės, turintys regėjimo negalią, taip pat gali gyventi visavertį gyvenimą – dirbti, keliauti, naudotis informacinėmis technologijomis ir pan.

Visais atvejais bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis tinka bendras patarimas – atsipalaiduokime. Matykime žmogų, ne jo negalią.

Kliūtys – mūsų galvose

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė, sveikindama diskusijos dalyvius, pabrėžė, kad didesnei negalios žmonių įtraukčiai į visuomenę trukdo kliūtys aplinkoje, o dar labiau – kliūtys mūsų visų galvose. „Tikiuosi, kad mūsų vaikams tokių akcijų nebereikės, o mūsų kartai dar labai reikia“, – įsitikinusi D. Juodkaitė. Jos teigimu, labai dažnai, sutikę negalią turintį žmogų, sutrinkame – matome negalią, o ne žmogų. Dėl to kalta izoliacinė politika, kurioje daugelį metų gyvenome. Jai pritarė ir diskusijos dalyvius pasveikinusi Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist. Ambasadorės teigimu, kiekvienas žmogus nusipelnė gyventi oriai ir būti nediskriminuojamas.

REKLAMA

Diskusijoje dalyvavę tiek minėtų filmukų herojai, tiek juos kalbinę žinomi žmonės, diskutavo apie visuomenėje patiriamas stigmas ir būdus joms sumažinti. Daugelio manymu, susipriešinimo su negalią turinčiais žmonėmis neliks tada, jei mes su jais dažniau bendrausime, matysime juos savo aplinkoje. T. van Wijkas paragino visus tėvus drąsiai išleisti savo negalią turinčius vaikus į kiemą, žaisti kartu su visais. Jam pritarė ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė – požiūrį į kitokius vaikus turime pradėti keisti nuo mokyklos suolo.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė

Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
BALSUOTI
REZULTATAI
Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
71,3%
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
3,3%
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
25,4%

Marabu
2019-05-05 12:24:45
Apie kokią tolerancija gali būti kalba,jeigu neseniai net gydytoja(jeigu ją galima taip vadinti)paskė,kad dirbti reikia,pagrindinis vaistas nuo visų negaliu.Ir kaip įrodyti,kad ji taip sakė?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Runkelis 2019-05-05 16:41:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai geras straipsnis, labai reikalingas neigaliems,labai dziaugiasi transporto islaidu panaikinimu.Labai tikiuosi kad neigaliju organizacijos ir toliau taip gerai rupinsis neigaliais...   ATSAKYTI
Marabu 2019-05-05 12:24:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Apie kokią tolerancija gali būti kalba,jeigu neseniai net gydytoja(jeigu ją galima taip vadinti)paskė,kad dirbti reikia,pagrindinis vaistas nuo visų negaliu.Ir kaip įrodyti,kad ji taip sakė?   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų