Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.05.03 17:24
Vilniuje surengta diskusija „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“.  (Sigitos Inčiūrienės nuotr.)

Vilniuje surengta diskusija „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“. (Sigitos Inčiūrienės nuotr.)

Ar pasitaiko, kad pamatę negalią, ypač ryškiai išreikštą, sutrinkate, nusukate akis? O jei užkalbinę žmogų suprantate, kad jis negirdi? Nubėgate kuo greičiau šalin ar bandote ieškoti būdų pabendrauti? O ką galvojate, sutikę su baltąja lazdele einantį žmogų? Ar puolate pagelbėti, o gal pajuntate gailestį ir nusisukate? Apie tai, kaip jaučiasi tokiose situacijose atsidūrę negalią turintys žmonės, kalbėta Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Švedijos ambasados Vilniuje surengtoje diskusijoje „Daugiau pažinimo, mažiau sutrikimo“.

Bendraujant su neįgaliaisiais reikia būti savimi

Mindaugas Kraulaidis – VU neurobiologijos studentas, jau 13 metų juda neįgaliojo vežimėliu. Vaikinas pasakoja, kad kartais dėl savo negalios susiduria su nepatogiomis situacijomis. Viena tokių – kai nepaklausę, ar reikia pagalbos, žmonės puola padėti. Pasak Mindaugo, geranoriškai bandant pagelbėti, tačiau nežinant, kaip tai daryti, galima pakenkti – išversti žmogų arba sugadinti vežimėlį.

REKLAMA

Be to, dažnai pasitaiko, kad žmonės kalba ne su vežimėliu judančiu žmogumi, o su atlydėjusiuoju, net jei kreipiasi jis pats. Pasak Mindaugo, tuomet pasijunti išties keistai – tarsi negalią turintis žmogus negali nieko pasakyti. Vaikinas sako, kad bendraujant su neįgaliaisiais reikia tiesiog būti savimi, bendrauti kaip su visais.

Dominykas Damkauskas dirba kavinėje „Pirmas blynas“ ir džiaugiasi, kad jam neblogai sekasi. Vaikinas turi intelekto negalią. „Pirmo blyno“ įkūrėjas Timas van Wijkas sako, jog dažnai galvojama, kad negalią turintys žmonės negali dirbti, bet tai netiesa. Jis kviečia visus užsukti į kavinę „Pirmas blynas“ ir pamatyti, kiek daug šie jaunuoliai gali. O bendrauti su jais taip pat paprasta – reikia tiesiog atsipalaiduoti. Bendraujant su intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis reikia suprasti, kad kiekvieno galimybės skirtingos, todėl reikia skirti laiko susipažinti. Bendraujant reikia kalbėti aiškiai ir konkrečiai – vengti abstrakčių frazių, perkeltinių prasmių. Svarbu nenuvertinti žmogaus galimybių. Juk daugybė intelekto negalią turinčių žmonių gali puikiai kalbėti ir sklandžiai susikalbėti.

Neskubėkime padėti, jeigu žmogus to neprašo

Monika Kumžaitė – studentė, žmogaus teisių aktyvistė. Ji keliauja po visą pasaulį ir kurtumas jai netrukdo. Monika sako, kad nereikėtų kurčiųjų vadinti kurčnebyliais. Juk kurtieji nėra nebyliai – jie bendrauja gestų kalba, kuri yra pripažinta valstybine.

Pasak Monikos, pasitaiko, kad kalbantys žiūri ne į žmogų, su kuriuo kalbasi, bet į gestų kalbos vertėją. Tai taip pat nėra malonu – tuomet pašnekovas jaučiasi nesvarbus. Mergina sako, kad pasitaiko situacijų, kai žmonės labai išsigąsta supratę, jog ji negirdi, tuomet sutrinka ir pabėga arba puola atsiprašinėti. Jos teigimu, su kurčiaisiais nereikia bijoti bendrauti. Jie moka rašytinę lietuvių kalbą – gali rašyti ant lapelių ar telefone. Taip pat galima susikalbėti naudojant paprasčiausius gestus.

REKLAMA

Justas Pažarauskas – informacinių technologijų specialistas, 2016-ųjų paralimpinių žaidynių golbolo čempionas. 10 metų patyrė traumą, po kurios neteko regėjimo. Jis sako neretai susiduriantis su kuriozinėmis situacijomis, kurios kyla dėl jo negalios. Kartais žmonės puola žūtbūt pagelbėti, nors pagalbos ir nereikia, tada užuot padėję gali padaryti meškos paslaugą. Justas sako, kad nebūtina skubėti padėti, jei matyti, kad regos negalią turintis žmogus ramiai eina, tačiau jei jis blaškosi, vaikšto pirmyn atgal, nereikia bijoti pasiūlyti pagalbą. Tačiau ir tokiu atveju negalima žmogaus stumti ar tempti – verčiau tiesiog pasiūlyti parankę. Pasak Justo, su nematančiu žmogumi neįmanoma užmegzti akių kontakto, tačiau yra kitų būdų pradėti bendrauti – tarkim, galima lengvai paliesti ranką ar petį ir prisistatyti pirmiems.

J. Pažarauskas pataria bendraujant su neregiais nebijoti žodžio „žiūrėti“ – jis pats neretai pasako žiūrėjęs filmą ar pan. Justas sako dažnai susiduriantis su gailesčiu, kartais išgirsta garsiai apgailestaujant dėl jam tekusios sunkios dalios. To nereikėtų daryti, juk žmonės, turintys regėjimo negalią, taip pat gali gyventi visavertį gyvenimą – dirbti, keliauti, naudotis informacinėmis technologijomis ir pan.

Visais atvejais bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis tinka bendras patarimas – atsipalaiduokime. Matykime žmogų, ne jo negalią.

Kliūtys – mūsų galvose

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė, sveikindama diskusijos dalyvius, pabrėžė, kad didesnei negalios žmonių įtraukčiai į visuomenę trukdo kliūtys aplinkoje, o dar labiau – kliūtys mūsų visų galvose. „Tikiuosi, kad mūsų vaikams tokių akcijų nebereikės, o mūsų kartai dar labai reikia“, – įsitikinusi D. Juodkaitė. Jos teigimu, labai dažnai, sutikę negalią turintį žmogų, sutrinkame – matome negalią, o ne žmogų. Dėl to kalta izoliacinė politika, kurioje daugelį metų gyvenome. Jai pritarė ir diskusijos dalyvius pasveikinusi Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist. Ambasadorės teigimu, kiekvienas žmogus nusipelnė gyventi oriai ir būti nediskriminuojamas.

REKLAMA

Diskusijoje dalyvavę tiek minėtų filmukų herojai, tiek juos kalbinę žinomi žmonės, diskutavo apie visuomenėje patiriamas stigmas ir būdus joms sumažinti. Daugelio manymu, susipriešinimo su negalią turinčiais žmonėmis neliks tada, jei mes su jais dažniau bendrausime, matysime juos savo aplinkoje. T. van Wijkas paragino visus tėvus drąsiai išleisti savo negalią turinčius vaikus į kiemą, žaisti kartu su visais. Jam pritarė ir Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė – požiūrį į kitokius vaikus turime pradėti keisti nuo mokyklos suolo.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė

Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
BALSUOTI
REZULTATAI
Nuo 2014 m. gegužės 5 d. minima Europos savarankiško gyvenimo diena. Dėl ko ji minima?
Siekiama atkreipti dėmesį į negalią turinčių žmonių poreikį ir galimybes gyventi įprastą gyvenimą.
72.2%
Siekiama atkreipti dėmesį į visų žmonių poreikį gyventi savo būste.
3.2%
Šią dieną buvo priimta JT Neįgaliųjų teisių konvencija.
24.6%

Marabu
2019-05-05 12:24:45
Apie kokią tolerancija gali būti kalba,jeigu neseniai net gydytoja(jeigu ją galima taip vadinti)paskė,kad dirbti reikia,pagrindinis vaistas nuo visų negaliu.Ir kaip įrodyti,kad ji taip sakė?
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Runkelis 2019-05-05 16:41:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Labai geras straipsnis, labai reikalingas neigaliems,labai dziaugiasi transporto islaidu panaikinimu.Labai tikiuosi kad neigaliju organizacijos ir toliau taip gerai rupinsis neigaliais...   ATSAKYTI
Marabu 2019-05-05 12:24:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Apie kokią tolerancija gali būti kalba,jeigu neseniai net gydytoja(jeigu ją galima taip vadinti)paskė,kad dirbti reikia,pagrindinis vaistas nuo visų negaliu.Ir kaip įrodyti,kad ji taip sakė?   ATSAKYTI

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
„Ypatingos studijos“ įkūrėja Rasa Rudaitienė siekia, kad vaikai suprastų, jog šokis yra natūralus džiaugsmas. „Ypatingos studijos“ archyvo nuotr.
Rasa Rudaitienė – judesio choreografė, „Ypatingos studijos“ įkūrėja ir vadovė. Jau 10 metų Rasa yra arti šeimų, kurias vienaip ar kitaip palietė negalia. Ji žino, su kokiais ...
Tapyba Genovaitei Adiklienei teikia didžiausią pasitenkinimą. Asmeninio archyvo nuotr.
Užsitęsusi pandemija ir karantinas visose gyvenimo srityse paskatino ieškoti naujų galimybių. Neįprastų kūrybinės raiškos formų pasiūlė ir kultūros įstaigos. Uteniškė ...
Operacinė
Jūratė Bakutienė kasdien gyvena varginama baisaus skausmo. Situaciją galėtų pagerinti operacija, kurios moteris laukia jau nuo sausio mėnesio. Paaiškėjus, kad atlaisvinamas ...
Psichinė sveikata
Vytautas – vienas iš keturių žmonių, dalyvavusių bandomajame Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (LSPŽGB) Tauragės filialo vykdytame apsaugoto būsto ...
Aušra Garunkšnytė buvo viena iš sportininkių, nenutraukusių treniruočių ir per karantiną. LPOK archyvo nuotr.
Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija sujaukė planus milijonams žmonių, tarp jų – ir paralimpinio sporto atstovams. Atidėtos paralimpinės žaidynės, dėl karantino sutriko ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų