Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.04.28 11:00
Ruslanas Lyšas jau ketvirti metai laukia plaučių donoro.

Ruslanas Lyšas jau ketvirti metai laukia plaučių donoro.

Gyvenimas tarp keturių namų ar ligoninės sienų, nuolatinis deguonies poreikis ir kiekvieną žingsnį lydintis silpnumas – taip savo kasdienybę apibūdina 28 metų Ruslanas Lyšas, jau ketvirtus metus laukiantis plaučių donoro. Ruslanas apgailestauja, kad negali dirbti ir jaustis naudingas, nes daugiau pajudėjus ima trūkti oro. Vis dėlto jam šiuo metu svarbiausia išlaikyti teigiamas emocijas ir tikėti, kad rytojus bus šviesesnis.

Liga vyrą užklupo netikėtai – jis nuo pat vaikystės neturėjo jokių sveikatos problemų. Iki susirgdamas Ruslanas dirbo vieno didžiųjų prekybos centrų ekspeditoriumi ir nė neįtarė, kad serga plaučių liga, o juolab – kas jo laukia ateityje. Pirmieji ligos požymiai pasireiškė pamažu – jaunas vyras pastebėjo, kad vis greičiau pavargsta, nebepakelia padėklų su prekėmis, vis dažniau pradeda trūkti oro, kyla dusulys.

REKLAMA

Ruslanas sako, kad tuo metu nė neįtarė, jog tai – rimtos ligos požymiai, manė, jog tiesiog pasilpo ar trūksta vitaminų. Vis dėlto simptomai ilgesnį laiką nepranyko, tad nusprendė apsilankyti pas gydytojus. Gavęs šeimos gydytojo siuntimą pas pulmonologą, nedelsdamas užsiregistravo ir atliko reikalingus tyrimus.

Deguonies aparatas Ruslanui reiklaingas nuolatos

Deguonies aparatas Ruslanui reiklaingas nuolatos

Gydymas nepadėjo – teko ieškoti priežasčių

„Jau per pirmąjį vizitą pas gydytoją man atliko daugybę tyrimų. Po jų paprašė skubiai atvykti į Santariškes, paguldė į ligoninę išsamesniems tyrimams, – pasakoja Ruslanas. – Ko tik ten netyrė, kol galiausiai paleido namo laukti atsakymo. Deja, sulaukiau prastų žinių – man nustatė 1 stadijos plaučių sarkoidozę, todėl reikėjo pradėti gydymą vaistais.“

Gydymas prednizolonu nepadėjo – ligos simptomai vis stiprėjo, sveikata prastėjo, o nuo vartojamų hormoninių vaistų pasireiškė ir itin stiprių šalutinių poveikių. Vyras nepastebimai priaugo daugiau nei 20 kg, o tai tik dar labiau apsunkino kvėpavimą, prasidėjo skrandžio problemos, atsirado mažų žaizdelių. Kaip sako pats Ruslanas, reikėjo šalinti vaistų padarytą žalą ir gydyti dėl jų kilusias sveikatos problemas.

„Praėjo visi metai, man pritaikytas gydymo metodas nedavė jokios naudos. Tada man atliko dar vieną biopsiją, tik šį kartą jau su narkoze. Patvirtino dar vieną ligą – plaučių alveolitą, bet diagnozė niekuo nepadėjo. Mačiau, kad gydytojai nebežino, kaip bepadėti, siuntė pas specialistus, tie – dar pas kitus. Ir taip be galo, o mano sveikatos būklė nesitaisė. Galiausiai man pasiūlė vykti į Kauno klinikas, kur esą yra šios srities pulmonologų – gal jie galės padėti.“

REKLAMA

Vyras pasakoja, kad metus važinėjo į Kauną, jam atlikta gausybė tyrimų, bet ir šie gydytojai naujo gydymo neskyrė. Kaip pats sako, tuo metu būklė dar nebuvo kritinė, tad svarbiausia buvo stebėti savijautą, reguliariai atlikti tyrimus ir kilus dusulio priepuoliams kreiptis į greitąją medicinos pagalbą.

Su deguonies aparatu – kiaurą parą

Nuo 2015 metų Ruslanas gydosi Kauno klinikose. Kas tris mėnesius jis dviem savaitėms guldomas į ligoninę, ten jam leidžiami stiprūs vaistai, atliekami reikalingi tyrimai.

„Kaip pasakojo medikai, ligos pakenkė mano plaučiams, tad jie pamažu silpo, kol galiausiai pats jau nebegalėjau kvėpuoti. Iš pradžių deguonis buvo reikalingas tik keletą valandų per parą, o dabar jau nuolatos“, – savo sunkumais dalijasi skubios plaučių persodinimo operacijos laukiantis Ruslanas.

Vyras sako, kad Valstybinė ligonių kasa kompensavo stacionarų deguonies tiekimo aparatą, kuriuo jis gali naudotis namie, tačiau su tokiu aparatu esi pririštas prie vienos vietos, sunku kur nors pajudėti. Praėjusiais metais gerų žmonių aukų dėka Ruslanas galėjo įsigyti transportuojamą deguonies aparatą, su kuriuo dabar gali nuvykti pas gydytojus, į sanatoriją ar lengviau judėti po namus.

„Esu labai dėkingas žmonėms, kurie padėjo, kad man būtų lengviau ir galėčiau jaustis savarankiškesnis, nesu pririštas prie lovos. Prieš savaitę buvau net išvykęs į sanatoriją, bet kad ir kaip gera ištrūkti iš namų, bet judėti net ir turint šį aparatą sunku – vos daugiau pajudu, ima trūkti oro, dūstu… Žinot, tuomet jaučiuosi kaip žuvis, išmesta ant kranto – žiopčioji, bandai įkvėpti oro, bet negali. Tenka vėl kreiptis į medikus“, – apie net ramybės būsenoje ištinkančius priepuolius pasakoja Ruslanas.

REKLAMA

Gerų žmonių aukų dėka Ruslanas galėjo įsigyti transportuojamą deguonies aparatą.

Gerų žmonių aukų dėka Ruslanas galėjo įsigyti transportuojamą deguonies aparatą.

Plaučių persodinimo operacija – būtina

Užklupus priepuoliams Ruslanui suleidžiama plaučius plečiančių vaistų. Tada tampa lengviau kvėpuoti, tačiau tai padeda tik laikinai sušvelninti ligos simptomus. Jau nuo kovo Ruslanas laukia skubios plaučių transplantacijos, nes jo sveikatos būklė – labai prasta. Kaip pats sako, į donoro laukiančiųjų sąrašą jis įrašytas 2016 metais, tačiau iš Nacionalinio transplantacijos biuro dar nesulaukė nė vieno skambučio.

„Donoro laukiu jau daugiau nei trejus metus ir vis viliuosi, kad sulauksiu, ateis ir mano laikas. Esu gana pozityvus žmogus ir tikiu, kad gyvenime viskas vyksta ne be reikalo – vadinasi, dabar turiu atlaikyti gyvenimo man skirtus išbandymus, po kurių, tikiu, lauks pragiedrėjimas. Labai gaila tik vieno – kad esu prirakintas prie namų sienų ir neturiu sveikatos nieko daryti, tad dažniausiai vis namie kažką krapštinėju, žiūriu įvairias televizijos laidas, bet tai labai išsunkia emociškai“, – savo jausmais dalijasi Ruslanas.

Jis viliasi, kad po transplantacijos pasveikęs ir atgavęs jėgas, nepaisant daugybės vaistų, kuriuos reikės vartoti, turėti sveikatos judėti ir galės vėl grįžti į darbą.

REKLAMA

„Šiame gyvenimo etape pats didžiausias palaikymas, neleidžiantis palūžti ir nustoti tikėti šviesesne ateitimi, yra šeima, kuri labai mane palaiko, suteikia stiprybės ir leidžia jaustis visaverčiu, nepaisant to, kad sėdžiu namuose ir nedaug ką galiu veikti, – sako Ruslanas, vildamasis, kad lemtingu momentu artimojo netekę šeimos nariai pasirinks paaukoti mirusiojo organus donorystei ir kad jis sulauks savojo donoro. – Turiu didelę motyvaciją ir norą dirbti, tad atėjus laikui būsiu iš visos širdies dėkingas savo būsimojo donoro artimiesiems, kurie suteiks man šansą gyventi.“

Straipsnio autorė: Ieva Meškauskaitė

Ar ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintos slaugos paslaugos specialiųjų maitinimo ar kitų poreikių turintiems vaikams?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Taip, slaugos paslaugos turi būti užtikrintos.
Priklauso nuo galimybių.
Neturiu nuomonės.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ar ugdymo įstaigoje turi būti užtikrintos slaugos paslaugos specialiųjų maitinimo ar kitų poreikių turintiems vaikams?
Taip, slaugos paslaugos turi būti užtikrintos.
84,7%
Priklauso nuo galimybių.
13,8%
Neturiu nuomonės.
1,5%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų