Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.04.11 10:40
Buvęs krepšininkas ir treneris Rolandas Čėsna išmoko gyventi su liga. (Sigitos Inčiūrienės nuotr.)

Buvęs krepšininkas ir treneris Rolandas Čėsna išmoko gyventi su liga. (Sigitos Inčiūrienės nuotr.)

Balandžio 11-ąją minime Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Šią dieną itin daug dėmesio skiriama sergantiems šia liga, jų artimiesiems, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir naujų gydymo metodų svarba, dalijamasi išgyventa patirtimi. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narys, anksčiau žinomas krepšininkas Rolandas Čėsna (54 metų), sergantis Parkinsono liga jau 21-erius metus, sutiko pasidalyti patirtimi.

Rolandas žvaliai išlipa iš automobilio ir kiek svyruojančia eisena eina mūsų sutartos susitikimo vietos link. Liga palietė jo kūną, bet veide šviečianti šypsena sako, kad širdyje Rolandas vis dar bėgioja po krepšinio aikštelę, džiaugiasi įmetęs tritaškį. Vyras neslepia – atsisveikinti su krepšiniu nebuvo lengva, tačiau užkluptas sunkios ligos nepuolė jos neigti, bet susitaikė ir išmoko gyventi drauge.

REKLAMA

Diagnozę nusistatė pats

Rolandas susirgo būdamas 33 metų. Jaunas vyras sėkmingai žaidė krepšinį Vilniaus „Statybos“ komandoje, su žmona Liana augino dukrą ir sūnų. „Buvau lamingai vedęs, komandai, kurioje žaidžiau, sekėsi, treneriai mane vertino, jokių negalavimų nejaučiau, bet vieną dieną pasijutau keistai – aš, profesionalus krepšininkas, niekaip nebegalėjau įmesti tritaškio...“

Tąkart Rolandas dėl šios nesėkmės pernelyg nesusikrimto, o kad atsėlina sunki liga, net minties nekilo. Gydytojai taip pat iš pradžių ligos neįtarė. „Man pasakė, kad tikriausiai pervargau – pailsėsiu ir vėl viskas bus gerai.“ Bet gerai nebuvo. Pradėjo drebėti ranka, vyras nebegalėjo parašyti net kelių eilučių. „Rašiau, o raidės liejosi“, – sako Rolandas. Susirūpinęs dėl keistų, trikdančių reiškinių, Rolandas pats pradėjo ieškoti negalavimo priežasčių. Jis be perstojo naršė internete, rausėsi bibliotekose ir pagaliau perskaitė, kad susirgus Parkinsono liga iš pradžių pradeda drebėti rankos, sutrinka judesiai. „Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau – koja“, – skaitė vyras ir pradėjo sau įtarti šią ligą.

Vis dėlto dvejonių kėlė tai, kad ja dažniausiai suserga žmonės, vyresni kaip 55 metų, o jam tebuvo 33... Nerimas vėl atginė pas medikus. Santaros klinikų gydytojas, prof. Dalius Jatužis patvirtino Rolando spėjimus. Abejonių nebeliko – diagnozuota Parkinsono liga.

REKLAMA

Krepšinio nebežaidžia, automobilį vairuoja

„Supratau, kad krepšinį turėsiu pamiršti visam laikui. Juk sutrikus judesiams nebegalėsiu bėgioti po aikštelę, o drebančia ranka – mesti kamuolio“, – pasakoja Rolandas ir staiga šyptelėjęs paklausia: „Netikėjote, kad atvažiuosiu automobiliu?“ Pamatęs mano klausiamą žvilgsnį sako: „Šią savaitę išvažiuoju visai vasarai į Rusnę.“

Rolandas gali per vieną dieną nuvairuoti iki Klaipėdos ir atgal. Vyras neslėpdamas džiaugsmo pasakoja, kad važinėja žvejoti į Norvegiją, žvejoja vasarą Lietuvoje, rudenį prirenka krepšius grybų. Po dešimt kilometrų nueina su pilnais jų krepšiais. Atostogavo Turkijoje, nukeliauja pas sūnų į Angliją. Turėjo savą verslą, į kurį svarsto grįžti, dirbo „Lietuvos ryto“ komandos antruoju treneriu... Tačiau tokį visavertį gyvenimą R. Čėsna pradėjo gyventi tik po operacijos.

Viltis nuvedė teisinga kryptimi

Prisimindamas savo sunkią patirtį Rolandas pasakoja, kad buvo metas, kai bijodavo net užmigti, nes be žmonos pagalbos negalėdavo apsiversti ant kito šono, sunkiai pakildavo iš lovos. Negalėdavo pats atsistoti. „Sėdžiu ir drebu“, – pasakoja vyras. Vaistai, kuriuos buvo skyręs gydytojas, nebepadėjo, liga progresavo. Jaunam vyrui buvo labai sunku būti priklausomam nuo artimųjų. „Aš visą laiką dirbau, aktyviai gyvenau, ir staiga – bejėgis, ligos uždarytas namuose“, – prisimindamas sunkų metą pasakoja Rolandas.

REKLAMA

Prasirgęs Parkinsono liga daugiau nei dešimt metų, vyras sužinojo, kad jam gali padėti operacija. Rolandas nedvejodamas kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas. Vyrui buvo pritaikytas pasaulyje jau gerai žinomas giliojo galvos smegenų stimuliavimo metodas: operacijos metu žmogui, sergančiam Parkinsono liga, į galvos smegenų ląstelių branduolius implantuojami giluminiai elektrodai. Reikia tiksliai pataikyti į dviejų milimetrų dydžio tašką smegenyse, ir, atlikus stimuliatoriaus programavimą, ligos simptomai tampa kontroliuojami. Operacija ligą pristabdo, nors ji ir toliau progresuoja. Bet po šios operacijos sergančiojo Parkinsono liga funkcinis aktyvumas labai pagerėja.

Taip nutiko ir Rolandui. Po operacijos jis vėl pradėjo aktyviai gyventi, keliauti. Vis dėlto stimuliatorius turi savų kaprizų. Rolandas buvo susiruošęs vykti į Angliją, bet prieš pat kelionę ėmė keistai jaustis. Vyras kreipėsi į medikus, ir šie pasakė, kad išseko stimuliatoriaus baterijos, beliko 5 procentai. Vyrą vėl operavo, pakeitė stimuliatoriaus baterijas, ir sveikata atsistatė. Kai paklausiau Rolando, ar nesibaimina, kad stimuliatoriaus baterijos išseks, kai jis žvejos Norvegijoje ar atostogaus Turkijoje, jis atsakė – žino, kad tikrai pratemps tiek laiko, kiek reikės grįžti į Lietuvą ir vėl pakrauti baterijas.

REKLAMA

Su liga reikia elgtis švelniai

Rolandas pasakoja, kad yra žmonių, kurie net nežino, kad serga Parkinsono liga: jaučia jos požymius, bet stengiasi apie tai negalvoti. „Tai tas pat, kaip stengtis galva pramušti sieną. Kai švelniau su ta siena elgiesi, tai atrandi, kad ji labiau skyla, ir lendi pro plyšelį“, – sako vyras ir priduria, kad pats jaučiasi atradęs tą plyšelį ir pralindęs. Vaistų ir po operacijos jis neišvengė, geria juos nuolat.

„Dėl vaistų yra iškilusi problema. Tuos, kuriuos vartojo sergantieji Parkinsono liga, išbraukė iš kompensuojamųjų sąrašo (aišku ne visus). Ministerijos atstovai paaiškino, kad pagrindinis vaistas nebebus tiekiamas, o vaisto pakaitalą rado Bulgarijoje. Dabar jaučiamės kaip bandomieji triušiai, – sako Rolandas, – nes nežinome, koks bus šalutinis šių vaistų poveikis, tarkim, po metų. O iš vaistų, kuriuos vartojome anksčiau, jau žinojome, ko laukti.“ Pačiam Rolandui šiuo metu nauji vaistai tinka, jokio sveikatos pablogėjimo jis nepajuto, bet vis tiek neramu, koks vaistų poveikis bus ateityje.

Mankštą susikūrė pats

Vis dėlto vien vaistais sau nepadėsi. Rolandas sako, kad padėti sau pirmiausia gali nepasisodindamas ant kelių depresijos. Ateities baimė ir depresija – didžiausi priešai. Rolandas ne tik nepuolė į depresiją, bet ir stengėsi neturėti laiko liūdnoms mintims: dirbo, pats susikūrė mankštos pratimų kompleksą. „Sujungiau Rytų filosofiją, savo krepšininko patirtį ir susikūriau kompleksą pratimų, kurių pagrindas yra kvėpavimas ir atsipalaidavimas“, – sako Rolandas, pridurdamas, kad sergančiam Parkinsono liga būtina kineziterapeuto pagalba. Dabar į gydymo programas integruojamas Tai-či metodas. Šiam tradiciniam Rytų kovos menui būdingas plastiškas, lėtas judesių atlikimas.

REKLAMA

Įstojęs į Lietuvos Parkinsono ligos draugiją Rolandas susipažino su likimo draugais ir stengiasi juos drąsinti. Sergantieji šia liga neretai labai baiminasi prieš operaciją. „Aš nepuolu raminti, bet dalijuosi sava patirtimi, pasikalbu asmeniškai“, – pasakoja Rolandas. „Parkinsono liga dažniausiai susergama vyresniame amžiuje, tačiau man teko sutikti ir jaunų žmonių, sergančių šia liga – tokių, kuriems liga prasidėjo 11 metų. Tokie atvejai reti, bet jeigu taip nutinka, išmokti gyventi su šia liga galima ir privalu“, – sako Rolandas.

Rolandas pernelyg nesigilina, kodėl jį užklupo tokia sunki nepagydoma liga, bet išgirdęs sakant, kad galėjo pakenkti krepšinis, skuba prieštarauti. Jis nėra girdėjęs, kad krepšininkai sirgtų Parkinsono liga. „Aš, ko gero, pirmasis iš visų susirgau“, – sako Rolandas. Kad būtų galėjęs paveldėti, taip pat nežino. Apsisaugoti nuo šios ligos, deja, neįmanoma, bet Rolandas įrodė, kad ir susirgus galima gyventi aktyviai. „Norėčiau dar padirbėti treneriu“, – sako atsisveikindamas krepšinio veteranas.

Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė

Šiuolaikinė autizmo gydymo praktika remiasi garsaus kompozitoriaus, kuris turėjo autizmui būdingų bruožų, kūriniais. Kas tas kompozitorius?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Johanas Sebastianas Bachas
Liudvikas van Bethovenas
Volfgangas Amadėjus Mocartas
BALSUOTI
REZULTATAI
Šiuolaikinė autizmo gydymo praktika remiasi garsaus kompozitoriaus, kuris turėjo autizmui būdingų bruožų, kūriniais. Kas tas kompozitorius?
Johanas Sebastianas Bachas
18,5%
Liudvikas van Bethovenas
38,9%
Volfgangas Amadėjus Mocartas
42,6%

Genovaite
2019-04-13 01:24:52
Stiprus zmogus kovotojas taip ir toliau kovok ir nepasiduok styprybes ir sveikatos
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Genovaite 2019-04-13 01:24:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Stiprus zmogus kovotojas taip ir toliau kovok ir nepasiduok styprybes ir sveikatos    ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų