Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.03.24 11:00

Skirtingi veidai, kūnai, vienos gatvės namų stogai (žvilgsnis iš viršaus), tarp ąžuolų pasiklydęs miesto fragmentas, pro debesis prasiveržusi saulės šviesa... Jau antras mėnuo Kaune, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, vyksta taktilinė paroda „Blind date“, kviečianti žengti į garsiausių XX a. lietuvių menininkų kūrybinių ieškojimų, atradimų ir pačių kūrinių formų pasaulį. Paroda neįprasta tuo, kad jos eksponatus galima ne tik apžiūrinėti, bet ir liesti rankomis, mėginti suprasti užsimerkus – šalia dailės kūrinių originalų demonstruojamos reljefinės jų reprodukcijos.

Taktilinė paroda „Blind date“ pirmą kartą atidaryta 2018 m. Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje. (Gedimino Savickio nuotr.)

Taktilinė paroda „Blind date“ pirmą kartą atidaryta 2018 m. Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje. (Gedimino Savickio nuotr.)

Paroda „Blind date“ pirmiausia skirta regos negalią turintiems žmonėms, sudarant jiems sąlygas praplėsti žinias ir suvokimą apie nacionalinį dailės paveldą, – sako organizatoriai. – Kartu tai reta galimybė kitu pojūčiu – lytėjimu – atrasti vizualaus meno kūrinį.“

„Blind date“ atidaryta lygiai prieš metus Vilniuje, Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG). Ji iš karto sulaukė gyvo lankytojų, kultūros žmonių susidomėjimo. Pernai paroda persikėlė į Klaipėdą, Panevėžį, o šiemet ilgesniam laikui stabtelėjo Kaune.

REKLAMA

„Paroda yra gyva, keliauja po Lietuvą, joje lankosi nemažai jaunų žmonių, – pasakoja vienas iš jos sumanytojų ir kuratorių Matas Drukteinis. – Geriausia naujiena – šiemet gavome Lietuvos kultūros tarybos finansavimą ją plėsti ir tęsti: bus parengta dar dešimt, šįkart grafikos ir fotografijos darbų reljefinių reprodukcijų.“

Siekė didesnės įvairovės

Parodą „Blind date“ sudaro 10 paveikslų originalų ir tiek pat jų taktilinių reprodukcijų. Reprodukcijas kūrė skulptoriai Jonas Aničas ir Matas Janušonis, konsultuodamiesi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bei ilgametę patirtį šioje srityje turinčiais Italijos Francesco Cavazzos aklųjų instituto specialistais. Šiame institute reljefinės reprodukcijos daromos iš gipso ir marmuro dulkių, o Lietuvos menininkai pasirinko šiltesnę ir plastiškesnę medžiagą – molį. Paveikslai, pagal kuriuos atliktos reljefinės reprodukcijos, yra įvairių laikotarpių, priklauso skirtingoms mokykloms ir stiliams: nuo kubistų maniera iš tarpusavyje besijungiančių plokštumų pavaizduoto veido (Vytauto Kairiūkščio „Kubistinis portretas“, 1921 m.) iki postmodernistinių kūrinių (Mykolo Šalkausko „Sindromas“, 1996 m.).

„Stengėmės, kad paroda būtų kuo įvairesnė – portretas, peizažas, žmogaus kūnas, siurrealizmui, avangardizmui, konceptualizmui atstovaujantys kūriniai“, – mintimis apie paveikslų atranką dalijasi parodos organizatoriai bei jos kuratoriai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė.

Pasak parodos organizatorių, patogiausia teigti, kad akliesiems geriausiai suprantamas garso menas, ir nieko nedaryti, tačiau pasaulio muziejai ieško naujų kelių ir juos atranda. Lietuvos muziejai taip pat nestovi vietoje. Štai 2016 metais NDG surengė liečiamąją skulptūrų parodą iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių „Menas tamsoje“, o 2018-aisiais išleido reljefinį katalogą „Moderni ir šiuolaikinė Lietuvos dailė“. Katalogo pristatymus, keturiuose Lietuvos muziejuose vyksiančius šių metų balandį–birželį, lydės kūrybinės dirbtuvės.

REKLAMA

Meno kalbos reikia mokytis

Klasikinio meno, pavyzdžiui, renesanso meistrų reljefines paveikslų kopijas liečiame ir suvokiame visai kitaip nei kubizmo ar siurrealizmo atstovų darbus. Pirmosios tiesiog gali patikti arba nepatikti, antrosios – provokuoja, kviečia suprasti tam tikras „žaidimo taisykles“ ir jomis vadovaujantis bandyti atrakinti kūrinį ar jo autoriaus kūrybinę laboratoriją. Tai galioja ir kalbant apie „Blind date“: kai kuriems kūriniams etiketė „patiko“ ar „nepatiko“, neregių žodžiais, tiesiog netinka. O ar įdomu? Taip!

Tiek šios, tiek kitų panašių parodų reikalingumą taikliai įvardijo parodos konsultantė Irma Jokštytė: trimačio pasaulio perteikimas dvimatėje erdvėje turi savo taisykles ir savus dėsnius – neregiui tai yra tarsi visiškai nauja rašto sistema, kurią jis turi išmokti skaityti. Iš ko liečiant moters plaukus galima atpažinti, kad pučia vėjas? Kokios detalės ar ženklai mums byloja, kad paveiksle pavaizduotas žmogus šoka ar eina? O jeigu tų žmonių paveiksle ne vienas? Visa tai yra tam tikros rūšies raštas, kurio, kaip ir bet kokio kito, reikia mokytis. Tik, skirtingai nei reginčiam žmogui, jį išmokti nėra nei labai lengva, nei paprasta.

Geriausi Lietuvos muziejai, meno galerijos, kaip ir analogiškos Vakarų šalių įstaigos, vis drąsiau mezga socialinį dialogą, atveria savo ekspozicijas ir fondus ne tik meno žinovams ir jo gurmanams. Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus maždaug prieš pusantrų metų įkūrė socialinio kuratoriaus etatą. Suintensyvėjo edukacinė veikla, padaugėjo šios srities programų. Muziejaus edukacinėse programose pradėjo dalyvauti Karolinos Žernytės vadovaujamo „Pojūčių teatro“ aktoriai, kuriantys gyvuosius paveikslus.

REKLAMA

„Bendradarbiaujame su Kauno Prano Daunio ugdymo centro moksleiviais, – pasakoja muziejaus socialinių programų edukatorė Rūta Klevaitė. – Kitais metais centro moksleiviams M. K. Čiurlionio muziejuje ir jo padaliniuose ketiname rengti integruotas muzikos, literatūros, teatro, istorijos, gamtos mokslų pamokas.“

R. Klevaitė atkreipia dėmesį, kad Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, nuo 2006 metų veikia Muziejus neregiui, pristatantis skirtingomis meno technikomis ir įvairiais būdais Lietuvos menininkų sukurtus meno kūrinius. Muziejų vis dažniau atranda ne tik turintys regėjimo negalią, bet ir gerai matantys moksleiviai, studentai. Čia vyksta diskusijos, meno pažinimo pamokos tamsoje. Suvokti mus supančią tikrovę kitais pojūčiais – ne vien smalsumas, bet ir nauja patirtis.

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta

Kodėl Pasaulinė Dauno sindromo diena švenčiama kovo 21 dieną?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Tai – pirmoji pavasario lygiadienio diena;
Dauno sindromą turintys asmenys turi papildomą 21-ąją chromosomą;
Tai yra Benedikto (lot. Benedictus – palaimintasis) vardo diena.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kodėl Pasaulinė Dauno sindromo diena švenčiama kovo 21 dieną?
Tai – pirmoji pavasario lygiadienio diena;
3,7%
Dauno sindromą turintys asmenys turi papildomą 21-ąją chromosomą;
91,3%
Tai yra Benedikto (lot. Benedictus – palaimintasis) vardo diena.
5%

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
Policininką nužudžiusio vyro žmona: jis sirgo depresija, bet daug metų nesigydė
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
REKLAMA
R. Petrėnaitei už nuopelnus didinant negalią turinčių asmenų užimtumą įteikta „Gerumo žvaigždė“. Mildos Jankauskienės nuotr.
Renata Petrėnaitė – Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto Neįgaliųjų skyriaus atvejo vadybininkė. Jos nuoširdus darbas neliko nepastebėtas ...
Martynas Vitkus – be kelių dienų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) socialinio darbo magistras. (nuotr. asm. archyvo)
Gegužės pradžioje daugelyje ES šalių minima Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena. Dėl koronaviruso pandemijos ši diena šiais metais paminėta vėliau, o jos ...
Praėjusių metų gruodį Bernardui nustatyta sunki genetinė liga – itin retos formos Diušeno raumenų distrofija. (nuotr. asm. archyvo)
Iš nuotraukos į mus žiūrinčio berniukas vardas – Bernardas. „Jis neįtikėtinai šiltas, geras, optimistiškas vaikas, besidžiaugiantis gyvenimu, norintis bendrauti, kiekvieną ...
Mantas Chodosevičius susirgęs pakeitė savo gyvenseną. Asmeninio archyvo nuotr.
Sužinojęs, jog serga išsėtine skleroze, Mantas Chodosevičius vylėsi, kad medikai suklydo, kad pailsėjus visi negalavimai praeis. Vis dėlto nepagydoma liga nesileido ...
Išsėtinė sklerozė užklumpa jaunus, darbingo amžiaus žmones. Vaizdo reportažo stopkadras.
Gegužės 30-ąją visame pasaulyje minima Išsėtinės sklerozės diena. Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, liga. Ja suserga ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų