Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.03.05 16:47
Vytautas Gedvilas siūlo prisėsti prie Brailio rašto rašomosios mašinėlės ir po trumpo instruktažo pačiam parašyti nedidelį tekstą. (Audronės Gendvilienės nuotr.)

Vytautas Gedvilas siūlo prisėsti prie Brailio rašto rašomosios mašinėlės ir po trumpo instruktažo pačiam parašyti nedidelį tekstą. (Audronės Gendvilienės nuotr.)

20-ojoje Vilniaus knygų mugėje, kaip nė vienoje ankstesnėje, itin aktyviai dalyvavo aklieji ir jiems atstovaujančios įstaigos. Po ilgesnės pertraukos į mugės erdvę, demonstruodama naujausias technologijas ir kūrybinius sumanymus, grįžo Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB), o lankytojus Brailio rašto mokė ilgametis Vilniaus knygų mugių dalyvis Vytautas Gendvilas.

„Daugiau nei 10 metų dalyvaudamas knygų mugėse neturėjau tikslo kolekcionuoti į jas ateinančias įžymybes, tačiau Brailio rašto teko mokyti daug garbingų ir įžymių žmonių, – pasakoja Vytautas. – Štai tuojau po 2007 metų Vilniaus knygų mugės su kitais leidėjais išvykau į tokią pačią mugę Italijoje, Turine. Čia Brailio rašto mokiau šviesios atminties Joną Meką. Turėjau pasiėmęs fotoaparatą, tad J. Meką nufotografavau prie Brailio rašomosios mašinėlės. Vėliau ta nuotrauka papuošė vieną žurnalo „Mūsų žodis“ viršelių. Turine rašyti Brailio raštu teko mokyti ir tuometę eurokomisarę Dalią Grybauskaitę.“

REKLAMA

Brailio raštas vis dar įdomus

Brailio rašto žinovas V. Gendvilas Vilniaus knygų mugės „Knygų šalies“ programoje „Tu gali sukurti knygą“ dalyvauja daugiau nei dešimtmetis. Vaikams ir jų tėveliams jis siūlo prisėsti prie Brailio rašto rašomosios mašinėlės ir po trumpo instruktažo patiems parašyti nedidelį tekstą.

„Pirmą kartą su Brailio rašto rašomąja mašinėle mugėje dalyvavau 2007 m., – pasakoja Vytautas. – Tuomet buvo surengta ir mano reljefinių piešinių paroda. Vilniaus knygų mugių lankytojai per daugiau nei dešimt metų supažindinti ne tik su Brailio raštu, bet ir su šio rašto spaudos technologijomis, reljefinių iliustracijų istorija ir dabartiniais Lietuvoje bei užsienyje gaminamais jų pavyzdžiais.“

V. Gendvilas pastebi: užaugo visa karta vaikų, mugėse sužinojusių, kas yra Brailio raštas, bandžiusių juo rašyti. Nepaisant to, kad šis raštas yra nuolatinis Vilniaus knygų mugių „dalyvis“, rašyti juo vaikams vis dar įdomu. Šiemet Vytautas Brailio raštu piešė šypsenėles. Vaikai turėjo atspėti, kokiomis Brailio raidėmis ta šypsenėlė nupiešta. Pasak Vytauto, bemokant vaikus išmoksta mamos, tėveliai, senelės.

„Paprastai pažintį su Brailio raštu visi pradeda išmokdami juo užrašyti savo vardą, bet vien vardų rašymu neapsiribojame, rašėme ir meilės laiškus, ir haiku Vilniui. Vaikai studijoje „Tu gali sukurti knygą“ patys darydavo knygas. Dažna tokių knygų dalių būdavo užduotis parašyti tekstą Brailio raštu“, – pasakoja V. Gendvilas.

REKLAMA

Viena iš studijos „Tu gali sukurti knygą“ sumanytojų ir organizatorių yra dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Ji ne tik V. Gendvilą ir Brailio raštą įtraukė į studijos programą, bet ir pasiūlė vieną iš galimų rašymo Brailio raštu scenarijų – „Paliesk savo vardą“.

Netrukus galimybė pačiam Brailio taškeliais užrašyti savo vardą ir jį paliesti išpopuliarėjo visoje Lietuvoje – „Knygų šalies“ ambasadoriai, o su jais ir Vytautas, vyko į mokyklas, miestų ir miestelių šventes, vaikų namus, ligonines, sanatorijas. Čia vaikai taip pat turėjo galimybę paliesti Brailio raštu užrašytą savo vardą, sužinoti apie šio rašto atsiradimą ir panaudojimą.

Paliesti nepaliečiamą

Įvairiais formatais leidžiami akliesiems skirti leidiniai sulaukė didelio šiųmetės mugės lankytojų susidomėjimo – visas keturias dienas LAB stendas lankytojų buvo tiesiog apgultas. Biblioteka kvietė susipažinti su Brailio raštu, patiems parašyti tekstą Brailio lentele ir grifeliu, demonstravo akliesiems leidžiamus dailės katalogus, leidinį apie Vilniaus architektūrą, liečiamąsias knygeles, 3D technologija išspausdintą Kauno rotušės maketą.

Itin gyvo mugės lankytojų dėmesio sulaukė akliesiems skirti dailės kūrinių katalogai, reljefiniai architektūros paminklų piešiniai. Mokslo kalba tai vadinama tiflografika. Lankytojus domino viskas: kaip aklieji supranta reljefinius paveikslus, kaip jie gaminami, kokios naudojamos technologijos, kokios apskritai galimybės akliesiems suprasti trimatį vaizdą, perteiktą dvimatėje erdvėje. Šiais ir kitais panašiais klausimais domėjosi tiek paprasti mugės lankytojai, tiek dailės profesionalai. Menininkai, muziejininkai vis labiau supranta, kad akluosius domina ne tik jų pačių, bet ir reginčiųjų pasaulis, jo vaizdai ir pavidalai, kad paliesti tai, kas iki šiol buvo nepaliečiama ir nepasiekiama, jau nebėra vien graži svajonė.

REKLAMA

Šiuolaikinės technologijos regėjimo negalią turintiems žmonėms suteikia itin plačias pažinimo galimybes. Galima liesti ir tyrinėti tai, kas iki šiol buvo neapimama rankomis ir prieinama vien regintiems. Kauno rotušės maketas – tik vienas iš LAB kaupiamos 3D technologija pagamintų architektūros paminklų maketų kolekcijos. Lengvai apimamas dviem rankomis, malonus liesti, ypač lengvas ir kartu tvirtas, išlaikęs visas originalo formas ir proporcijas.

Neregiams į pagalbą ateina dar viena – „Draugiško pieštuko“ (angl. Pen Friend) technologija. Į milimetro ar kelių milimetrų storio lipduką balsu įrašoma reikalinga informacija, o rankoje laikomas į pieštuką panašus prietaisas neregiui ją perskaito. Tokį informacijos „prisodrintą“ lipduką galima užklijuoti tiek ant stiklainio su uogiene ar birių produktų pakuotės, tiek ant 3D maketo ar atskirų jo dalių. Mugėje „Draugiškas pieštukas“ padėjo geriau pažinti Kauno rotušės maketą.

Atpažinti užsimerkus

Itin didelio tiek jaunųjų, tiek ir vyresnių mugės dalyvių susidomėjimo sulaukė LAB demonstruojamos liečiamosios knygelės. Tai dar viena neregiams, dažniausiai vaikams skirta knygos rūšis. Tokioje knygelėje vaikas randa ne tik tekstą, papasakotą kokią nors istoriją, bet ir jos personažus: šuniuką, kiškutį ar meškutį. Su jais keliauja iš puslapio į puslapį, patiria įvairius nuotykius. Vaikas mokosi pats pasirūpinti knygelės personažais, juos nurengti, aprengti ar perkelti iš vienos vietos į kitą.

REKLAMA

Liečiamosios knygelės – visiška jų autoriaus išmonė. Naudojamos pačios įvairiausios medžiagos, gamybos būdai. Svarbiausia sąlyga – leidinys turi būti saugus liesti. Knygelės – vienetinės, rankų darbo, todėl antros tokios net ir labiausiai norėdamas nerasi. Štai knygelėje „Žiemos burtai“ vaikas gali pirščiukais pajusti, kaip žiemą girgžda sniegas, o knygelėje apie geležinį vilką – paliesti „geležinį“ vilko kailį.

Knygelė apie vaisius moko uogas ir vaisius pažinti iš jų formos. Vaisiai netikri, o išmegzti, ir tai užduotį tik apsunkina. Tiek vaikams, tiek suaugusiems mugės lankytojams siūlyta užsimerkti ir vaisius atpažinti vien lytėjimu. Vieni atpažino lengviau, kiti – sunkiau, tačiau beveik kiekvienas bandęs pripažino, kad įprasti ir daugelį kartų matyti daiktai vien lytėjimu tampa gerokai sunkiau atpažįstami.

Prieš kelerius metus LAB parengė edukacinę programą „Pasakojimų dėžutė“ pagal vaikų rašytojo ir dailininko Kęstučio Kasparavičiaus papasakotas istorijas. Linksmose ir nuotaikingose istorijose atgyja ąsočiai, arbatinukai, vaisiai, darželio ir lauko gėlės. Kai kuriuos „Pasakojimų dėžutės“ personažus LAB pristatė ir mugės lankytojams, kvietė užsimerkus juos atpažinti.

„Bananą ar citriną tiek suaugusieji, tiek ir vaikai atpažindavo nesunkiai, – po mugės pasakojo LAB vartotojų aptarnavimo centro vadovė Janina Vileikienė. – Lauko ir darželio gėlių neskiria net gerai matantys vaikai. Aklieji vaikai, niekada nematę gyvų gėlių, jas dar labiau painioja. Tuomet rodome, kuo skiriasi vienos gėlės lapeliai nuo kitos, kaip jos atrodo tikrovėje.“

REKLAMA

Istorikas, LAB vyriausiasis specialistas tiflotyrai Juozas Valentukevičius Vilniaus knygų mugėje praleistas dienas apibendrina taip: „Jaunoji karta apie akluosius ir Brailio raštą dažnai turi daugiau informacijos negu tėveliai. Edukacija, nuolatinės moksleivių ekskursijos į biblioteką duoda rezultatų.“

Straipsnio autorius: Daumantas Valenta

Ar dalyvautumėte negalią turinčių žmonių protesto renginyje?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Taip, būtinai dalyvaučiau;
Nežinau, priklauso nuo aplinkybių;
Nedalyvaučiau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ar dalyvautumėte negalią turinčių žmonių protesto renginyje?
Taip, būtinai dalyvaučiau;
59,5%
Nežinau, priklauso nuo aplinkybių;
30,9%
Nedalyvaučiau, man tai neaktualu.
9,5%
 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų