Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.03.03 11:00

Kai pirmą kartą susitikome su Lina Aleksandravičiūte, ji džiaugėsi, kad ilgai ieškojusi pastovaus darbo pagaliau jį rado, ir pažadėjo papasakoti apie ilgai trukusias darbo paieškas.

Lina Aleksandravičiūtė nenori gyventi iš neįgalumo pašalpos ir tėvų paramos, nori dirbti ir užsidirbti. (Ugnės Savickaitės nuotr.)

Lina Aleksandravičiūtė nenori gyventi iš neįgalumo pašalpos ir tėvų paramos, nori dirbti ir užsidirbti. (Ugnės Savickaitės nuotr.)

Deja, antrasis mūsų susitikimas nebuvo toks džiugus – pradirbusi vos mėnesį Lina darbo neteko. Jos istorija panaši į daugelio žmonių, turinčių negalią nuo vaikystės. Mergina nuoširdžiai papasakojo apie savo išgyvenimus.

Insultas ištiko vos penkerių

Mergaitei tebuvo penkeri metukai, kai ją pirmą kartą ištiko insultas. Vėliau liga kartojosi. Linos dešinioji pusė liko nejudri. Mergina sunkiai valdo dešiniąją ranką, dešinioji koja šlubuoja. Ji su nuoskauda prisimena vidurinę mokyklą – vaikai tyčiodavosi iš jos eisenos, nepriimdavo į savo būrį, nes buvo ne kitokia. „Užsisklendžiau, dažnai verkdavau viena, bet mokytojams skųstis bijojau, nes žinojau, kad pašaipūnai, pabarti mokytojų, man keršys.“

Lina mokyklą vis dėlto sėkmingai baigė ir pradėjo studijuoti Vilniaus universitete. „Pasirinkau socialinį darbą, nes mačiau tik tą šio darbo pusę, kuri buvo mano jėgoms – paguosti bėdų turinčius žmones, padėti jiems pagal savo galimybes.“

REKLAMA

Deja, sveikatos bėdos, pasikartoję insultai, mokykliniais metais patirta atskirtis paveikė merginos būdą. Studijuodama ji ir toliau neturėjo draugų, nes buvo labai jautri, lengvai pažeidžiama. Tas jautrumas Linai tapo kliūtimi ir toje darbo vietoje, kuria ji taip džiaugėsi per pirmąjį mūsų susitikimą, trukdė įsitvirtinti ir ankstesnėse darbovietėse.

Pasakykite, kaip pakliūti į krematoriumą?

Pradėjusi ieškoti darbo Lina savo CV nusiuntė į VšĮ „Vilties akimirka“. Visą mėnesį laukė atsakymo, o kai pagaliau ją pakvietė dirbti socialinio darbuotojo padėjėja, greitai įsitikino, kad šis darbas ne jos jėgoms. Merginai buvo per sunku pakelti, perrengti ligotą žmogų. Tokiam darbui ji neturėjo fizinio pasiruošimo, greitos reakcijos. „Norėjau dirbti socialinį darbą, bet pamačiau, kad mano negalia mane riboja“, – prisipažįsta Lina.

Buvo ir tokių darbdavių, kurie po pirmo pokalbio Linos daugiau nebekviesdavo. Vis dėlto ji nenuleido rankų. Prieš ketverius metus kreipėsi pagalbos į socialinę įdarbinimo agentūrą „Sopa“. „Buvau labai nedrąsi, nepasitikėjau savimi, net nežinojau, kad galiu vienu metu CV išsiųsti į keletą ar net daugiau įmonių“, – pasakoja Lina ir sako, kad „Sopa“ darbuotojai pirmiausia paskatino ją veikti aktyviau, padėjo ruoštis darbo pokalbiams. Lina kartu su darbo tarpininke Inga eidavo ir pas galimus darbdavius, bet įsidarbinti vis nesisekė.

Socialinėje įdarbinimo agentūroje Ingai pasiūlė mokytis apskaitininkų kursuose. Labai norinti dirbti mergina noriai sutiko rinktis naują specialybę, tačiau dirbti buhalterės padėjėja jai nesisekė, Valakampių globos namuose taip pat iškilo problemų. Lina išgyveno, kad neranda širdžiai mielo darbo, jautė, kad vis dar nepasitiki savimi.

REKLAMA

„Sopos“ darbuotojos merginai patarė savanoriauti ir taip įgyti naujų įgūdžių, patirties. Pabandė, tačiau dirbti „Maisto banko“ sandėlyje buvo per sunku.

Kai agentūros „Sopa“ darbuotojai pasiūlė drauge eiti pasikalbėti su laidojimo paslaugas teikiančios firmos darbdaviais, Lina noriai sutiko. Dvi savaites ji dalyvavo specialiai šios firmos darbuotojams skirtuose mokymuose ir pradėjo dirbti iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą darbą – atsiliepti į telefono skambučius ir žmonėms suteikti informaciją apie galimybę gauti laidojimo paslaugas ar tiesiog nukreipti į jiems reikalingą laidojimo įstaigą. Tačiau perdėm jautri Lina, vien išgirdusi klausiant, kaip greičiau pakliūti į krematoriumą ar iškasti kapui duobę, sutrikdavo. Aiškindavo išsigandusi, o kartais pernelyg įsijausdavo į klientų situaciją, perimdavo jų jausmus, todėl nuolat patirdavo stresą... Patyrę darbuotojai aiškino Linai, kad ji turi atsakinėti trumpai ir aiškiai, nesigilindama į situaciją. Deja, ji negalėjo taip elgtis, ir darbdaviai jai patarė šį darbą palikti.

Mergina nenuleidžia rankų, nes nenori gyventi iš neįgalumo pašalpos ir tėvų paramos, nori dirbti ir užsidirbti. Norėdama įveikti savo baimes, pastovų stresą, lydintį ją nuo vaikystės, nusprendė pasimokyti Streso valdymo kursuose. Ar šie kursai padės, ji nežino, bet tiki, kad tai bus dar viena nauja patirtis.

Socialinėje įdarbinimo agentūroje „Sopa“ dirbanti Inga Šukaitienė sako, kad Lietuvoje darbdaviai vis dar baiminasi priimti neįgalų žmogų. (Linos Zenkevičiūtės nuotr.)

Socialinėje įdarbinimo agentūroje „Sopa“ dirbanti Inga Šukaitienė sako, kad Lietuvoje darbdaviai vis dar baiminasi priimti neįgalų žmogų. (Linos Zenkevičiūtės nuotr.)

REKLAMA

Ko bijo neįgalieji ir darbdaviai?

Kodėl šiandien, kai darbdaviai skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, specialybę įgijusiam ar net aukštąjį išsilavinimą turinčiam neįgaliam žmogui sudėtinga rasti jo galimybes atitinkantį darbą? Kaip sekasi kitiems panašių problemų turintiems žmonėms, klausiu socialinėje įdarbinimo agentūroje „Sopa“ dirbančios darbo tarpininkės Ingos Šukaitienės.

„Kai Lina kreipėsi pagalbos, pakvietėme ją lankyti mūsų organizuojamus bendrus užsiėmimus, kuriuose stengiamės geriau pažinti darbo ieškančius žmones, kad vėliau galėtume jiems padėti, – pasakoja Inga. – Prisipažinsiu, stebėdama Liną per pirmuosius užsiėmimus sunerimau.“

Lina darbo tarpininkei pasirodė išsigandusi, užsidariusi, tačiau kai jiedvi pradėjo dažniau matytis ir bendradarbiauti, Inga nusiramino, nes matė, kad Lina keičiasi, pradeda labiau pasitikėti savimi, o, svarbiausia, patyrus eilinę nesėkmę merginai nedingdavo noras ieškoti darbo. „Lina niekada nepasakydavo, kad darbas jai nepatinka, nes į kiekvieną darbą žiūri ir žiūrėjo kaip į pareigą, kurią reikia atlikti“, – sako Inga.

Vis dėlto vien motyvacijos neužtenka, reikia ir pasiruošimo. Inga sako, kad didelė negalią turinčių žmonių bėda yra baimė, nepasitikėjimas savimi, jie skaudžiai išgyvena, kai juos atleidžia iš darbo, tačiau tada gali grįžti į „Sopa“. „Mes padedame žmogui tiek, kiek jam to reikia. Būna, kai siūlomas darbas neatitinka žmogaus lūkesčių“, – komentuoja Inga. Pavyzdžiui, tik kursus baigęs žmogus sako, kad jis yra maketuotojas ir kito darbo nedirbs. O maketuotojo vietos nėra.

REKLAMA

Inga mano, kad neįgaliųjų profesinės reabilitacijos kursų vadovai turėtų labiau orientuotis į tokias specialybes, kurios yra paklausios ir atitinka žmogaus galimybes. „Žmonės, turintys negalią, nenori sėdėti užsidarę namuose, jie labai džiaugiasi radę darbą, bet jiems reikia palaikymo“, – tvirtina Inga.

Vienas jos klientas – proto negalią turintis vaikinas – kol kas sėkmingai dirba kroviku, tačiau kartą per savaitę ateina pas Ingą pasikalbėti, pasiguosti ir visuomet yra išklausomas ir padrąsinamas. „Jam pasisekė, kad darbdaviai geranoriški. Bet apmaudu, kad Lietuvoje darbdaviai vis dar baiminasi priimti neįgalų žmogų, nenori priimti net bandomajam laikotarpiui“, – sako Inga. Ji mano, kad darbdaviai neįgalų darbuotoją galėtų priimti į tam tikrą poziciją, t. y. į papildomą darbą, kurio nebeturėtų atlikti specialistai. Pavyzdžiui, jie galėtų tikrinti paštą ar tiesiog būti specialistų pagalbininkais.

Vis dėlto verslininkai dažnai galvoja tik apie didesnį pelną ir bijo, kad neįgalus žmogus nepadės jo uždirbti. Inga prašo būtinai parašyti, kad verslininkai dar kartą susimąstytų apie negalią turinčių žmonių privalumus. Šie žmonės – labai lojalūs darbuotojai, jie žino, kad kitą darbą susirasti bus sunku, jie negrasins, kad tuojau susikraus lagaminą ir išvažiuos iš Lietuvos, nes jam per mažai moka.

Baigdamos pokalbį vėl prisimename Liną ir abi pasidžiaugiame, kad mergina atrado save savanorystėje. Mergina savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“ ir kiekvieną pirmadienį sutartu laiku kalbasi su sunkią negalią turinčia moterimi iš vieno pajūrio miesto, rūpinasi, kad šiai moteriai kas nors padovanotų radijo aparatą. „Lina nori dirbti ir tikrai rasime tokią darbo vietą, kuri bus jos, – žada Inga. – Svarbiausia – žmogaus noras patirti tą gerą jausmą, kad jis nėra išlaikytinis, kad dirba ir gyvena visavertį gyvenimą.“

REKLAMA

Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė

Ar dalyvautumėte negalią turinčių žmonių protesto renginyje?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Taip, būtinai dalyvaučiau;
Nežinau, priklauso nuo aplinkybių;
Nedalyvaučiau, man tai neaktualu.
BALSUOTI
REZULTATAI
Ar dalyvautumėte negalią turinčių žmonių protesto renginyje?
Taip, būtinai dalyvaučiau;
60%
Nežinau, priklauso nuo aplinkybių;
30.1%
Nedalyvaučiau, man tai neaktualu.
9.9%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
REKLAMA
Išsėtinė sklerozė užklumpa jaunus, darbingo amžiaus žmones. Vaizdo reportažo stopkadras.
Gegužės 30-ąją visame pasaulyje minima Išsėtinės sklerozės diena. Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė centrinės nervų sistemos, t. y. galvos ir nugaros smegenų, liga. Ja suserga ...
Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse Mindaugas Bilius iškovojo aukso ir sidabro medalius. Aldonos Milieškienės nuotr.
VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas nuolat rengia įvairius seminarus, skirtus pedagogų profesinei kvalifikacijai tobulinti, papildomoms kompetencijoms ...
Lietuvos neįgaliųjų draugijos kasmet rengiamoje stovykloje kai kurie vaikai pirmą kartą pamato jūrą.  LND archyvo nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šiemet pirmą kartą vaikų vasaros užimtumui organizuoti skirs 2,5 mln. eurų. Tai karantino metu sutaupytos lėšos, numatytos ...
 (nuotr. Shutterstock.com)
Nustačius neįgalumą, darbingumo lygį ar specialiuosius poreikius dažnas ieško informacijos apie tai, kokią valstybės pagalbą ir garantijas galima gauti, domisi konkrečiomis ...
Neįgalieji
Balandžio pradžioje Registrų centre užregistruota nauja profesinė sąjunga – Lietuvos neįgaliųjų, sergančiųjų sunkiomis, lėtinėmis ligomis, jų artimųjų ir kitų asmenų profesinė ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų