REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
21
Lietuvos medikai pašiurpę: vaikino sėklidėse aptiko spagečio ilgio kirmėlę (nuotr. TV3)

Šių metų vasario pradžioje, Vilniuje buvo nustatytas dirofiliariozės atvejis žmogui – iš sėklidžių ištraukta suaugusi Dirofilaria repens kirmėlė. Veterinarijos gydytojų vis dažniau minima, tačiau gyvūnų augintojams dar negirdėta – nauja parazitinė liga Lietuvoje – dirofiliariozė – kas tai?

21

Šių metų vasario pradžioje, Vilniuje buvo nustatytas dirofiliariozės atvejis žmogui – iš sėklidžių ištraukta suaugusi Dirofilaria repens kirmėlė. Veterinarijos gydytojų vis dažniau minima, tačiau gyvūnų augintojams dar negirdėta – nauja parazitinė liga Lietuvoje – dirofiliariozė – kas tai?

REKLAMA

Apie naują ligą pasakoja veterinarijos gydytoja Urtė Barbora Liutkevičiūtė, prieš dvejus metus atlikusį mokslinį tyrimą apie šią ligą ir jos sukėlėjus.

Dirofiliarijos – tai nedidelės kirmėlės, pernešamos per kraujasiurbių vabzdžių, pavyzdžiui, uodų įkandimus ir parazituojančios gyvūnų bei žmonių organizme. Nors šie parazitai žinomi daugiau nei šimtmetį, o jų diagnostika, profilaktikos priemonės ir gydymas išaiškinti, moksliškai pagrįsti ir efektyvūs, dėl informacijos stokos dirofiliariozė sparčiai plinta į naujas šalis, užkrečia žmones ir gyvūnus, pastariesiems neretai sukelia sunkias ligos formas ar net mirtį. Šylant klimatui ir didėjant vidutinei temperatūrai, kai kuriose naujose šalyse susidaro tinkamos parazitui klimatinės sąlygos – seniau šios ligos Lietuvoje nebuvo, tačiau 2010-2011 metais nustatyti pirmieji dirofiliariozės atvejai ir su metais jų vis daugėja.

Ligos pernešimą tarp šalių paskatina ir aktyvus gyvūnų augintojų bei pačių augintinių judėjimas Europoje ir pasaulyje. Egzistuoja dvi pagrindinės dirofiliarijų rūšys – Dirofilaria immitis sukelianti kardiopulmoninę dirofiliariozę – šunims potencialiai mirtiną ligą (suaugę parazitai patenka į širdies ertmes ir užkemša gyvybiškai svarbias kraujagysles) ir dažniau pasitaikanti Dirofilaria repens sukelianti poodinę dirofiliariozę. Galime džiaugtis, kad sunkesnės ligos eigos D.immitis atvejų Lietuvoje kol kas dar nebuvo nustatyta, tačiau vis dažniau nustatomi poodinės dirofiliariozės atvejai, o ši liga pavojinga ir gyvūnams, ir žmonėms – nesubrendusios mikrofiliarijos (dirofiliarijų lervutės) cirkuliuoja kraujyje ir galiausiai subrendusios kirmėlės patenka į poodinius audinius. Po oda kirmėlės sudaro guzelius ir sudariusios aplink save kapsulę, kuriam laikui tampa neaktyvios.

REKLAMA
REKLAMA

Ligą pastebėti sunku

Viso kirmėlės vystymosi ciklo metu gali pasireikšti įvairūs simptomai – niežulys įvairiose kūno vietose, imuniteto nusilpimas, apsinuodijimo simptomai, vangumas, pakilusi temperatūra. Tačiau dažniausiai infekcija D.repens parazitais būna besimptomė ar silpnai išreikštais požymiais, todėl retai pastebima ir diagnozuojama. Nenustatyta ir neišgydyta poodinė dirofiliariozė gyvūno sveikatai didelės rizikos nesukelia, bet toks gyvūnas tampa ligos nešiotoju. Jo kraujyje nuolatos cirkuliuoja nesubrendusios dirofiliarijų lervutės ir tokiam gyvūnui įsisiurbęs uodas, prisisiurbia užkrėsto kraujo, o įgėlęs sekančiai aukai (kuri gali būti tiek naminis, tiek laukinis gyvūnas tiek žmogus – gyvūno šeimininkas) ją užkrečia dirofiliarijomis.

REKLAMA

Kaip jau minėta, žmonės taip pat lengvai, kaip ir gyvūnai gali užsikrėsti dirofiliarijomis – žmonių organizme jos dažniausiai savo kelionę baigia akių obuoliuose, smegenyse, vidaus organuose ar jų jungiamuosiuose audiniuose bei kaip ir gyvūnams – poodyje.

Didžiausia rizika užsikrėsti – auginantiems gyvūnus

Didžiausią tikimybę užsikrėsti turi žmonės gyvenantys kaimo, užmiesčio vietovėse, turintys šunų ir jų tinkamai neapsaugantys nuo uodų įgėlimų bei tie, kurie patys nesisaugo nuo kraujasiurbių vabzdžių. Žmogus, užsikrėtęs dirofiliarioze, dažniausiai iš karto to nepastebės –praeis kiek laiko, kol parazitai suaugs ir sudarys kapsules savo vystymosi ciklo pabaigoje. Jei parazitų kapsulė susidaro poodiniuose audiniuose, tai gali sukelti nemažai streso, kadangi neretai tokius guzelius galima palaikyti navikais. Jei parazitų kapsulė susidaro vidaus organuose – greičiausiai liga bus ilgą laiką nediagnozuojama, bet ilgainiui ji gali sukelti pastarųjų organų veiklos sutrikimus. Vis dėlto, yra ir gera žinia – šie parazitai nesidaugina žmogaus organizme ir čia jų vystymosi ciklas baigiasi, kadangi žmogus dirofiliarijoms – tik atsitiktinis šemininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip apsisaugoti?

Reikėtų nepamiršti tiek save, tiek savo augintinius šiltuoju sezono metu apsaugoti repelentinėmis – vabzdžius atbaidančiomis priemonėmis. Reguliariai purkštis preparatais, ypač besilankant teritorijose, kur yra laukinių žinduolių, nes šiose vietovėse didesnė tikimybė, jog dirofiliarijas platins vietiniai uodai. Augintiniams rekomenduojame rinktis užlašinamuosius preparatus su papildoma veikliąja medžiaga, visą mėnesį veikiančia ir atbaidančiai – tokiu atveju nebereikia nieko purkšti papildomai. Vykstantiems į užsienį ar grįžtantiems iš jo (ypač besilankant šiltesnio klimato šalyse) rekomenduojama ne tik naudoti apsaugines priemones kelionės metu, bet ir grįžus įsigyti profilaktines priemones, žudančiai veikiančias Dirofilaria parazitus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip sužinoti, ar gyvūnas užsikrėtęs?

Ištyrimo dėl dirofiliariozės eiga labai nesudėtinga ir greita. Imamas vienas lašas periferinio kraujo iš ausies kraujagyslės (panašiai, kaip žmonėms imamas kraujo lašas iš piršto) ir mikroskopuojamas patyrusio specialisto. Tyrimas užtrunka iki 15 minučių ir yra ganėtinai tikslus – pavyksta nustatyti 70-90proc. ligos atvejų. Tokį tyrimą profilaktiškai galima atlikti DR Leo veterinarijos klinikoje, mėginių paėmimas ir mikroskopavimas kainuoja iki 10 eurų. Mikroskopuojant kraujo mėginį matomos kraujo ląstelės ir jei gyvūnas užsikrėtęs – gyvos, judančios dirofiliarijų lervutės. Nustačius užsikrėtimą dirofiliarijomis, klinikoje skiriamas specialus gydymas su gydytojo priežiūra, nes parazitams žuvus kraujotakoje, galimos komplikacijos, kai žuvusios lervutės užkemša nedideles kraujagysles. Pavyzdys nuotraukoje – DR Leo veterinarijos gydytojos Urtės Barboros Liutkevičiūtės atlikto tyrimo metu užfiksuotos dirofiliarijų lervutės šuns kraujyje:

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų