REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
33
Taksidermistas Donatas Mažiulis (nuotr. asm. archyvo)

Dažnas sutiks, kad iš gyvūnų gaminti iškamšas, išskirtinis užsiėmimas. Būtent tokia specialybe, gyvūnų iškamšų gamyba, užsiima vilnietis Donatas Mažiulis. 

33

Dažnas sutiks, kad iš gyvūnų gaminti iškamšas, išskirtinis užsiėmimas. Būtent tokia specialybe, gyvūnų iškamšų gamyba, užsiima vilnietis Donatas Mažiulis. 

REKLAMA

„Juk nulupti meškai kailį gali kiekvienas, bet iškimšti ir suformuoti ją taip, kad ji nesiskirtų nuo gyvos meškos, yra sudėtinga“, – sako Vilniuje iškamšas gaminantis vyras.

Per daugiau nei dvidešimt šiam darbui skirtų metų taksidermistas pagamino daugybę iškamšų ir trofėjų.

 

Neįprasti pageidavimai

Bandydamas prisiminti, kada gi susidomėjo galimybe atkurti nebegyvą gyvūną, D.Mažiulis mintimis nuklydo į vaikystę: „Jau nuo aštuntos klasės man labai patiko gamtos mokslai. Mano brolis taip pat biologas, tai vaikystėje abu buvome pakvaišę, kai kiti lakstė po gatves, mes lakstėme po miškus.

Turėjome labai gerą biologijos mokytoją, darydavome įvairius tyrimus su sliekais, turėdavome konferencijas mokykloje, važiuodavome į konferencijas Maskvoje. Baigęs Vilniaus universitetą pradėjau jame dėstyti gamtos mokslus ir pats kartais gaminti iškamšas.“

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindiniai Donato klientai medžiotojai ir žvejai, kartais ir žmonės atneša partrenktų gyvūnų: „Būna atneša voverę ar šešką, paukščius randa po elektros įtampos laidais. Taip pat atneša ir savus gyvūnus, bet dažniausiai bandau perkalbėti.

REKLAMA

Ne kartą esu daręs namines papūgas, katinus, šunis, tačiau visuomet stengiuosi atkalbėti, juk sunku namuose laikyti iškamšą gyvūno, su kuriuo pragyvenai virš dešimt metų.“

„Pamenu, atėjo mergina su Foksų veislės šunimi, norėjo, kad padaryčiau iškamšą, stengiausi atkalbėti, bet mergina buvo užsispyrusi. Paprašiau šuns nuotraukų, kad galėčiau atkurti žvilgsnį, tai padaryti yra labai sunku. Po kelių dienų ji vėl paskambino, kad visgi persigalvojo, ir teisingai padarė, nes savo gyvūną geriau palaidoti“, – pasakojo vyras.

Donato įvairūs pageidavimai jau nestebina: „Esu daręs vienam žmogui kilimą iš vilkšunio mišrūno, šeimininkas atvežė vos neverkdamas padvėsusį šunį.

REKLAMA
REKLAMA

Bandžiau taip pat atkalbėti, bet jis norėjo kilimo su šuns galva, pradėjęs lupti kailį pamačiau, kad šis vietomis išskustas, be plaukų, negražiai atrodys, tačiau žmogeliui buvo ne motais, sakė su žmona paklijuos plikas vietas. Dar vieniems broliams dariau garnį, pageidavo, kad šis būtų išskleistais sparnais, o tarp kojų svastika.“

Strutį gamino pusę metų

Paklaustas, kokią iškamšą Donatui gaminti buvo įspūdingiausia, šis iš karto prisiminė stručio istorija: „Dar 2000-aisiais klientas kreipėsi į mane, kad iškimščiau strutį. Žmogus augino stručius, buvo atlydys, vienas iš stručių pabėgo iš aptvaro ir įlūžo į kūdrą. Tai buvo dar jaunas trejų metų strutis, svėrė tik 150 kilogramų, bet gaminau jį apie pusę metų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mažesnius gyvūnėlius taksidermistui pagaminti trunka apie porą dienų, tačiau užtrunka priežiūra ir džiuvimas: „Jei gaminu paukštį, jo oda yra labai plona, todėl ji traukiasi, ją reikia vėl pataisyti.“

Užėjus į Donato kabinetą akį traukia ant medžių šakų nutūpę paukščiai, o tarp jų tupinti voverė, pasak vyro, ją atnešė medžiotojas: „Labai gaila jam buvo tos voverės, medžiojo bebrus, galvojo, kad šeškas, šovė, o ten, pasirodo, voveraitė. Jų niekas nešaudo specialiai, dažniausiai šios po mašinomis papuola.“

Iškamšų meno ėmėsi ir Donato žmona, šiai labiausiai patinka dirbti su žuvimis: „Su žuvimis labai daug darbo, jas reikia dažyti su aerografu, dėlioti taškelius. Darbo labai daug, tikras vargas, o dažniausiai žmonės nori visko greitai, tačiau žuvų gaminimui reikia laiko.“

REKLAMA

Vyras juokiasi, kad namuose neturi nė vienos iškamšos: „Kiek turėjau visas išdalinau, kas yra likę, tai pas mamą keletą senesnių iškamšų.“

Darbas ne kiekvienam

Dažnai žmonės stebisi iškamšų kainomis: „Paskambinę nustemba, juk nėra čia tiek darbo, nulupi, vielos pridedi ir viskas, tokiems siūlau patiems ir pasidaryti.

Pamenu, vienas medžiotojas paprašė nulupti bebrą, tuomet paprašiau 30 litų, šis atsisakė ir nusprendė pats nusilupti. Po kelių valandų paskambino man visas piktas, pusė bebro odos nulupė, o daugiau nebeturi kantrybės lupti.“

Klientai, kaip Donatas sako, gyvūną atveža „su viskuo“, pirmiausia reikia šį nulupti, jei tai briedžio ar stirnos galva, darbo nėra tiek daug. O mažesniems žinduoliams ar paukščiams reikia palikti pagrindinius kaulus, kaukolė dažniausiai išdrožiama iš putplasčio, o kūnas išlankstomas vielomis ir sukemšama vata.

REKLAMA

Norint padaryti gyvūną kuo tikroviškesnį, reikia žinoti, kur jis gyvena, kaip atrodo jis ir jo aplinka, o ne kurti iš piešinių: „Net ir aš, kai darau iškamšą, dažnai naršau internete, žiūriu įvairiausias nuotraukas ir tada bandau atkurti. Iš knygų šio amato neišmoksi, praktika ir tik praktika padeda pasiekti gerų rezultatų.“

Pasak Donato, nulupti bet kokį gyvūną reikia turėti kantrybės, bet gali to išmokyti bet ką, tačiau mokėti suformuoti žvilgsnį ne kiekvienam yra duota, tai lyg paveikslas, pateplioti kiekvienas gali, bet, kad nupieštum meno kūrinį, turi turėti talentą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų