Artėjant kiekvieniems naujiems rinkimams, neįgalieji, tarp jų ir aklieji, vis aštriau kelia prieinamumo klausimą. Aklieji gali savarankiškai apsispręsti, už kokią politinę jėgą ar jos kandidatą balsuoti, bet pravėrus balsavimo apylinkės duris, gavus į rankas biuletenį, neregio savarankiškumas paprastai tuo ir baigiasi. Biuletenio savo jėgomis jis negali nei perskaityti, nei užpildyti.
Vilnietis Sigitas Sinkevičius yra iš tų neregių, kurie į balsavimo apylinkes dažniausiai keliauja vieni. „Vienaip ar kitaip išsisuku, – sako pašnekovas, – bet nepatogumų daug. Rinkimų komisijų nariai padėti negali, prašau stebėtojų, kad jie perskaitytų biuletenį ir parodytų, kur yra mano pasirinktas kandidatas ar partija. Uždedu ant tos vietos pirštą, einu į balsavimo kabiną ir pažymiu.“
Vien rinkimų medžiagos neužtenka
Jau kuris laikas Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), bendradarbiaudama su literatūros Brailio raštu leidėjais, akliesiems rinkėjams išleidžia svarbiausią būsimų rinkimų medžiagą. Tokią informaciją Brailio raštu turintieji regos negalią kelis kartus gaus ir šiais metais. Tai – didelis palengvinimas įprastu būdu negalintiems skaityti rinkėjams, tik šito jau nebepakanka. Per rinkimus aklieji nori būti savarankiški nuo kampanijos pradžios iki tos akimirkos, kai jų balsas atiduodamas už pasirinktą kandidatą ar partiją.
Rinkimų įstatymas leidžia, kad neregiui užpildyti biuletenį padėtų regintis žmogus – šeimos narys arba draugas, išskyrus rinkimų komisijų narius ir stebėtojus. Daugelis neregių šia galimybe pasinaudoja, tačiau čia pažeidžiamas vienas svarbiausių demokratinių rinkimų principų – visiškas balsavimo slaptumas. Patys neregiai tvirtina, kad siekiant jų balsavimo slaptumo tam tikri sprendimai įmanomi – tai Brailio raštas, specialūs trafaretai, elektroninis balsavimas.
Valstybė neužtikrina visiško slaptumo
Rinkimų prieinamumo klausimą itin aštriai kelia jaunosios kartos neregiai, norintys gyventi aktyviai, savarankiškai, būti socialiai atsakingi. „Teisė rinkti ir būti išrinktam įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, – sako verslininkas, informacinių technologijų įmonės vadovas Egidijus Biknevičius. – Rinkimuose balsuojama savarankiškai ir slaptai. Kol kas valstybė regėjimo negalią turinčių rinkėjų visiško savarankiškumo ir slaptumo neužtikrina.“
Kad tai būtų užtikrinta, E. Biknevičius mato vieną išeitį – elektroninį balsavimą: pasirenki sąraše norimą partiją ar kandidatus, pažymi, paspaudi mygtuką „balsuoti“, ir tavo balsas nueina ten, kur reikia. Toks variantas būtų patogiausias, bet jis įmanomas tik tada, kai bus įteisintas e. balsavimas. „Tai jau valstybės politika, – sako E. Biknevičius. – Jeigu ji neįstengia taikyti visuotinio e. balsavimo, tada tokią sistemą tegu sukuria bent jau neįgaliesiems!“
„Rinkimų prieinamumo klausimą neįgalieji kelia labai aštriai, – sako į Vilniaus miesto tarybą kandidatuojantis neregys teisininkas Giedrius Stoškus. – Žmonėms, turintiems regėjimo negalią, jis ypač aktualus.“ G. Stoškus atkreipia dėmesį, kad rinkimų dieną į rinkiminę apylinkę atėjusiam balsuoti neregiui gali padėti tik žmogus iš šalies, bet dažnas neregys gyvena vienas arba balsavimo dieną tiesiog nėra žmogaus, kuriuo jis pasitiki. Socialiniai darbuotojai irgi padėti negali, nes balsavimas vyksta savaitgalį, daugelis jų tuo metu nedirba ir balsuoja patys.
Rinkimų įstatymas numato galimybę balsuoti namuose, bet, pasak G. Stoškaus, aklieji savarankiškai negali pasinaudoti net šia galimybe. Balsavimo komisijos nariai su užklijuotu biuleteniu pas juos gali atvykti, bet balsuodamas žmogus vis tiek netenka dalies savo privatumo ir neužtikrinamas visiškas jo pasirinkimo slaptumas.
Andžejus Ravanas apie balsavimo namuose procedūrą yra geros nuomonės. „Paskambina iš seniūnijos, sutariame laiką, į namus atvyksta du rinkimų komisijos nariai ir vienas stebėtojas. Balsavimo metu rinkimų komisijos nariai iš kambario, kuriame balsuoju, išeina, lieku tik aš ir stebėtojas. Stebėtojas suteikia reikalingą informaciją, o aš pasakau, kokį sąrašą ir jame esantį kandidatą ar kandidatus pažymėti. Stebėtojas pažymi, tada savo rankomis biuletenį įdedu į voką, užklijuoju ir įteikiu komisijos nariams.“
Galimybe balsuoti namuose šiais metais ketina pasinaudoti ir Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti Oksana Dobrovolskaja. „Iki šiol balsuodavau įprastai, – pasakoja Oksana. – Biuletenį padėdavo užpildyti kas nors iš artimųjų, bet sulaukdavau rinkimų komisijos narių priekaištų – esą kažkas balsuoja už mane. Na, ir šiaip nepatogu. Šiemet nusprendžiau balsuoti kitaip.“
Brailio raštas ar e. balsavimas?
Ilgametis žurnalo „Mūsų žodis“ redaktorius ir Brailio rašto žinovas Vytautas Gendvilas gilinasi į kitų šalių patirtį neregiams siekiant visiško rinkimų prieinamumo.
„Variantai galimi įvairūs, – sako V. Gendvilas. – Brailio raštas, specialūs trafaretai. Savivaldybių rinkimuose parengti trafaretus ar atspausdinti biuletenius Brailio raštu būtų sudėtinga. Prezidento rinkimuose, ypač antrajame ture, likus dviem kandidatams, gana nesunku. Neregys, įsidėjęs biuletenį į specialaus trafareto vidų, galėtų balsuoti visiškai savarankiškai. Tik reikėtų turėti galvoje, kad trafaretai ar biuleteniai Brailio raštu patys savaime dar negarantuoja didelio aklųjų rinkėjų aktyvumo. Pirmiausia žmones reikėtų su tokiais biuleteniais supažindinti, pamokyti, kaip jais naudotis. Galbūt iš pradžių naujovę išbandyti tose rinkimų apylinkėse, kuriose gyvena daugiausia aklųjų, o tik paskui taikyti masiškai.“
Pasak V. Gendvilo, procesas turėtų būti abipusis. Valstybė turėtų norėti akliesiems padėti, o aklieji – jiems siūloma galimybe pasinaudoti. Antraip gera idėja virs gražiai atrodančia, bet tuščia reklamine akcija ir vienadieniu politikavimu.
Šiais metais vyksiančiuose rinkimuose nei trafaretų, nei biuletenių Brailio raštu dar nebus. Ar sulauksime alternatyvos popieriniams biuleteniams – e. balsavimo sistemos, o jeigu sulauksime, tai kada?
Deja, į šį klausimą niekas tiksliai atsakyti negali arba nenori. Ją išbandyti manyta jau šiais metais vykstančiuose savivaldos rinkimuose. Kita minima data – 2020-ųjų Seimo rinkimai. Bet, atrodo, ir ši data nelabai tikėtina. Kibernetikos, informacinių technologijų specialistai perspėja dėl tokios sistemos pažeidžiamumo – jo laipsnis priklausytų nuo to, kaip rimtai priešiška valstybė į tai žiūrėtų ir kiek investuotų. Kaip e. balsavimo pionieriai Baltijos šalyse nuolat minimi estai, bet Lietuvos žiniasklaida neseniai pranešė, kad JAV informacinių technologijų specialistai ir jų e. balsavimo sistemoje atrado rimtų spragų.
Atrodo, e. balsavimo teks palaukti, o 2019 m. Lietuvoje vyksiančiuose trejuose rinkimuose aklieji dalyvaus kaip iki šiol.
Straipsnio autorius: Daumantas Valenta
Toks gaminių ir aplinkos kūrimas, kai jais be jokio specialaus pritaikymo gali naudotis visi;
Pastatų ir gaminių pritaikymas specialiųjų poreikių turintiems žmonėms;
Estetiškas dizainas.
