Tymų infekcija plinta tarp suaugusių asmenų ir vaikų, neskiepytų MMR (tymų, epideminio parotito ir raudonukės) vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus reikalavimus.
Nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone užregistruota 14 patvirtintų tymų atvejų, 6 pavieniai atvejai ir 3 tymų protrūkiai, kurių metu susirgo po 2–4 asmenis, protrūkiai tarpusavyje nesusiję.
Vienas Vilniaus rajono gyventojo susirgimas susijęs su tymų protrūkiu Visagine, 4 Vilniaus miesto gyventojai užsikrėtė tymais Ukrainoje, Juodkrantėje ir Varšuvoje, 9 atvejai įvertinti kaip vietiniai.
Pirmasis tymų protrūkis užregistruotas Vilniaus mieste 2018 m. gruodžio mėnesį. Susirgo 2 vaikai iš vienos šeimos.
Pirmas vaikas užsikrėtė tymų virusu sportinių varžybų metu Ukrainoje, antras vaikas susirgo po 19 dienų nuo pirmo kontakto su sergančiuoju Vilniuje. Vaikai buvo skiepyti nuo tymų tik pirmąja MMR vakcinos doze, būdami 15 mėn. amžiaus.
2019 m. sausio mėnesį užregistruoti dar 2 tymų protrūkiai – tymais susirgo 6 asmenys dvejose vilniečių šeimose.
Vienoje šeimoje nustatyti 4 atvejai. Pirmiausiai susirgo suaugęs žmogus, po 10 dienų nuo pirmo kontakto su sergančiuoju susirgo 3 neskiepyti nuo tymų 4, 6 ir 10 metų amžiaus vaikai.
Kitoje šeimoje buvo panaši situacija – pirmiausiai susirgo suaugęs žmogus, po 10 dienų nuo pirmo kontakto su sergančiuoju susirgo 11 mėn. vaikas, kuris pagal amžių dar negalėjo būti skiepytas nuo tymų.
Tymai – per orą plintanti infekcija, sukeliama viruso. Tačiau liga gali plisti ir per rankas ar kitus aplinkos daiktus, užterštus kvėpavimo takų išskyromis. Dažniausiai susirgimas tymais pasireiškia karščiavimu, akių uždegimu, sloga, bėrimu. Neniežtintis bėrimas prasideda veido srityje, už ausų, vėliau plinta į kitas kūno vietas ir išlieka 4–7 dienas.
Atsižvelgiant į tymų susirgimo riziką ir galimybę platinti tymų virusą, išskiriamos šios rizikos grupės: asmenys su silpna imunine sistema (pvz.: sergantieji ŽIV; ligoniai po transplantacijos, chemoterapijos); imlūs asmenys (nesirgę, neskiepyti, nepilnai skiepyti ar nežinantis savo skiepijimų būklės, ypač nėščiosios ir kūdikiai).
Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėtimui užtenka 15 minučių artimo sąlyčio su sergančiuoju arba buvimo toje pačioje patalpoje. Tymais sergantis asmuo gali užkrėsti kitus 4–5 dienas iki ir 4 dienas po bėrimo atsiradimo.
Sergantysis turi būti izoliuojamas namuose ar ligoninėje nuo susirgimo pradžios iki ketvirtos dienos po bėrimo atsiradimo. Pacientui turi būti paaiškinta, kad jis šiuo laikotarpiu gali užkrėsti kitus imlius asmenis.
Sąlytį turėję su sergančiuoju tymais skiepyti asmenys stebimi 18 dienų, stebėjimo metu jie nėra izoliuojami.
Neskiepyti ir nesirgę tymais taip pat stebimi 18 dienų. Jie negali būti kolektyve 7–18 dienų nuo pirmo kontakto.
Bendravę su sergančiuoju tymais ir neskiepyti asmenys skubiai vakcinuojami gyva vakcina. Skiepijama viena MMR vakcinos doze ne vėliau kaip per 72 val. nuo kontakto pradžios.
Jeigu asmuo buvo skiepytas per rekomenduojamas 72 val., jo sveikatos stebėjimas tęsiamas 21 dieną nuo pirmo kontakto.
Stebėjimo laikotarpiu pasireiškus bet kokiems sveikatos sutrikimams, kurie būdingi tymams, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Asmenys, turėję sąlytį su sergančiuoju tymais, gali pasiskiepyti nemokamai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis įsigyta MMR vakcina, kreipdamiesi į savo šeimos gydytoją. Suaugusieji skiepijami ta pačia tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcina, kuri skirta ir vaikams. Šiuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vakcinų sandėlyje yra pakankamas kombinuotos MMR vakcinos kiekis, todėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vykdančios skiepijimus, turi galimybę ją pasiimti ir skiepyti kontaktinius asmenis nemokamai.
Nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą 72 val. laikotarpį, ir jei nesusergama, galima pasiskiepyti po inkubacinio periodo pabaigos (praėjus 21 d. nuo sąlyčio su ligoniu).
Tymų diagnozę būtina patvirtinti specifiniais metodais. Reikalingi tyrimai atliekami Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, Gėlių g. 9, tel. (8 5) 212 2718. Tyrimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis tik su gydytojo arba NVSC specialisto siuntimu.
Siekiant sustabdyti tymų infekcijos plitimą, prašome asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų neprarasti budrumo, laiku įtarti ir diagnozuoti tymus bei laiku perduoti informaciją apie įtariamą tymų atvejį NVSC Vilniaus departamentui.
Nemokamai vaikams ir turėjusiems kontaktą
žkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė portalui tv3.lt sakė, valstybės lėšomis nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės nemokamai skiepijami 15–16 mėnesių amžiaus kūdikiai ir 6–7 metų amžiaus vaikai.
„Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinos dozių“, – teigė K. Žukauskaitė.
Valstybinė ligonių kasa kasmet nuperka vakcinos, kuri yra pristatoma į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlį. Iš jo vakciną pasiima gydymo įstaigos.
Profilaktiškai pasiskiepyti gali ir suaugusieji, kuriems nemokama vakcina nepriklauso. Vakcinos kaina svyruoja nuo 25 iki 30 eurų.
K. Žukauskaitės tvirtinimu dėl skiepų asmuo turi kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą pas šeimos gydytoją, kuris įvertinęs sveikatos būklę paskirs skiepijimo planą.
Nemokamai pasiskiepyti gali tie suaugusieji, kurie turėjo kontaktą su sergančiu tymais asmeniu. Jiems vakcina kompensuojama privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Asmuo, kuris turėjo kontaktą su tymais sergančiu asmeniu, turi kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą pas šeimos gydytoją ir perspėti apie turėtą kontaktą.
„Po sąlyčio su sergančiuoju tymais rekomenduojama pasiskiepyti per 72 valandas po kontakto“, – sakė sveikatos specialistė.
K. Žukauskaitės teigimu, nesuspėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį, kuris trunka 21 dieną, ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
Tymai prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po kelių dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Sergant tymais dažnai dar prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas).
Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos, laringitai, otitai. Retais atvejais tymai gali sukelti encefalitą.
Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
