Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.02.05 13:51
Darbas kompiuteriu (nuotr. 123rf.com)

Darbas kompiuteriu (nuotr. 123rf.com)

Be interneto nebeįsivaizduojame savo gyvenimo. Tai jau seniai nebėra vien tik informacijos paieškos būdas – internetu tvarkome dokumentus, bendraujame, apsiperkame, o negalią turintiems žmonėms šiuolaikinės technologijos padeda išvengti atskirties. Deja, iki šiol dar daugelis interneto svetainių ir mobiliųjų programų nėra prieinamos regos negalią ar suvokimo sunkumų turintiems žmonėms.

Iki 2020 metų rudens turės būti pritaikytos visos viešojo sektoriaus interneto svetainės, o dar po metų – ir mobiliosios programos. Tai įpareigoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo. Ko reikia, kad svetainė būtų pritaikyta? Ar užtenka galimybės pasididinti šriftą? Apie tai informacijos Lietuvoje beveik nėra. Neseniai neįgaliųjų asociacijos kartu su partneriais parengė prieinamos skaitmeninės informacijos rengimo vadovą „Internetas visiems“. Jame labai konkrečiai paaiškinama, ką daryti, kad interneto svetainėje skelbiamą informaciją suprastų kuo daugiau žmonių.

REKLAMA

Informacija akliesiems – kuo paprasčiau, tuo geriau

Viena iš vadovo rengėjų Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona Aginskaitė pirmiausia atkreipia dėmesį, kad reikėtų atsisakyti atskiros interneto svetainės versijos neįgaliesiems. Kitaip tariant, turi būti prieinama visa svetainė. Ji turėtų būti kuo paprastesnė, aiškios struktūros, informacija lengvai randama. Didinant tekstą iki 200 proc. informacija neturėtų išsikraipyti ar dingti. Aklieji skaito naudodami elektronines ekrano skaitymo programas, kurioms labai trukdo įvairūs iššokantys langai, o nuotraukų, lentelių ir grafikų šios programos neskaito, todėl jie turėtų būti aprašomi.

Labai svarbu pasirinkti tinkamą šriftą ir jo dydį. Regos sutrikimų turintiems žmonėms sunku perskaityti įvairių užraitymų turinčius ir nevienodo linijų storio šriftus. Toks yra, pavyzdžiui, daugelio pamėgtas „Times New Roman“, todėl siūloma verčiau rinktis šriftus „Arial“, „Verdana“, „Tahoma“, „Calibri“, „Georgia“. Nepatartina naudoti pasvirojo ar pabraukto teksto (norint išskirti žodžius, verčiau juos paryškinti, naudojant funkciją „Bold“). S. Aginskaitė atkreipia dėmesį, kad šie patarimai labiausiai skirti tekstų rengėjams, todėl būtų pravartu juos prisiminti ne tik keliant informaciją į interneto svetaines, bet ir ruošiant kitus dokumentus.

REKLAMA

Kad tekstą galėtų perskaityti silpnaregis, svarbu pasirinkti gerą kontrastą (tamsų tekstą šviesiame fone arba šviesų tekstą tamsiame fone). Siūloma vengti spalvoto teksto ar kelių spalvų fono. Tekstą pravartu lygiuoti palei kairįjį kraštą.

Daugelis anksčiau minėtų aspektų naudingi ir kitiems žmonėms. Pavyzdžiui, lengvas svetainės valdymas, aiškus jos meniu, kuo mažiau iššokančių langelių labai palengvintų naršymą ir pažintinių gebėjimų, neurologinių ir psichikos sutrikimų turintiems, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems taip pat neretai sunku susiorientuoti painioje svetainės sistemoje.

Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona Aginskaitė. (Aurelijos Babinskienės nuotr.)

Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona Aginskaitė. (Aurelijos Babinskienės nuotr.)

Informacija – kuo paprasčiau

S. Aginskaitė atkreipia dėmesį, kad interneto svetainės prieinamumas susijęs ne tik su technine puse, bet ir su turinio pateikimu. Rekomenduojama viešojo sektoriaus įstaigų svetainėse informaciją pateikti kuo paprasčiau. Didelei grupei žmonių sudėtinga suvokti sunkią techninę, teisinę kalbą,

todėl siūloma mažinti vadinamosios biurokratinės kalbos įspūdį. Patariama viename tekste pateikti vieną žinutę, atsisakyti nebūtinos informacijos. „Prieinamumas yra paprastumas. Kiekvieno teksto rengėjo uždavinys yra pateikti informaciją taip, kad ji būtų kuo plačiau prieinama“, – įsitikinusi S. Aginskaitė.

REKLAMA

Kai kuriems vartotojams, ypač turintiems intelekto sutrikimų, reikėtų sudaryti galimybę informaciją skaityti supaprastinta, t. y. lengvai suprantama kalba. Ją rašant pasirenkami kuo paprastesni žodžiai, trumpi sakiniai, paaiškinamos sudėtingesnės sąvokos, pasitelkiami paveikslėliai ir pan. S. Aginskaitė atkreipia dėmesį, kad nereikia perrašyti visos svetainės, bet informacija, kuri susijusi su tais žmonėmis, ypač kai juos ką nors įpareigojama daryti, turėtų būti pateikiama jiems suprantama kalba. Pavyzdžiui, negalią turintiems žmonėms svarbu suprasti informaciją apie įvairias medicinines paslaugas, mokesčius ir pan.

Kurtieji ir neprigirdintieji taip pat sunkiai supranta sudėtingus tektus (jie lietuviškai skaito tarsi užsienio kalba, nes yra pripažinta, kad jų gimtoji yra gestų). Jiems taip pat aktualu, kad svarbi informacija būtų pateikiama gestų kalba. Šiuo metu, pavyzdžiui, visiems labai aktualu rinkimai – neįgaliuosius vienijančių organizacijų manymu, rinkimų informacija turėtų būti pateikiama taip, kad būtų suprantama visiems rinkėjams.

Prieinama neįgaliesiems – patogu daugeliui

S. Aginskaitė pateikia pavyzdžių, kaip šie klausimai sprendžiami kitur. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės valdžios institucijų svetainė www.gov.uk yra labai paprastos struktūros, lengvai valdoma ir suprantama. Be to, tam tikra aktuali informacija pateikiama 3 formomis: įdedamas pats teisės aktas, informacija apie jį lengvai skaitoma ir dar gestų kalba.

REKLAMA

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokios svetainės labai nekūrybingos, bet, kita vertus, sukurti prieinamą tekstą nėra paprasta, bet to reikia siekti. Visuomeninių įstaigų tikslas – pateikti kuo aiškesnę, kuo labiau visiems prieinamą informaciją“, – sako S. Aginskaitė. Jos teigimu, tai patogu visiems – žmonės nebenori ilgau skaityti, jie nori informaciją gauti akimirksniu. Tai parodo ir pavyzdys iš Švedijos – 1984 metais pradėtas leisti savaitraštis lengvai skaitoma kalba „8 Sidor“. Jis buvo skirtas intelekto negalią turintiems žmonėms (ne apie juos), tačiau dabar šį savaitraštį skaito 100 tūkst. žmonių (8 tūkst. prenumeruoja spausdintą versiją) – daugiausia mokiniai, dienos centrų lankytojai, taip pat emigrantai.

Deja, Lietuvoje, pasak S. Aginskaitės, labai gerų pavyzdžių kol kas nėra. Dažnai net ir interneto svetainių kūrėjai, programuotojai nežino, kaip padaryti portalą prieinamą. Leidinys „Internetas visiems“ – pirmas žingsnis, suteikiantis daug paprastų patarimų. Jame pateikiama daugybė nuorodų tiek į prieinamumą reguliuojančius dokumentus, tiek į geruosius kitų šalių pavyzdžius.

S. Aginskaitė sako, kad netrukus planuojama surengti mokymus įstaigų atstovams. Juk 2020-ieji, kai turės būti prieinamos visų ministerijų, savivaldybių, mokyklų interneto svetainės, jau čia pat.

REKLAMA

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė

Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Claudas Monet
Vincentas van Gogas
Pablo Picasso
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Claudas Monet
10,1%
Vincentas van Gogas
62%
Pablo Picasso
26,6%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų