Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.01.22 13:25

Sausio 20-ąją Lietuvos radijas ir televizija (LRT) pradėjo rodyti istorinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinį „Disidentai“. Jis pritaikytas ir regos negalią turintiems žiūrovams. „Disidentai“ pasakoja apie laikotarpį tarp 1956-ųjų ir 1986-ųjų, kai, numalšinus partizanų judėjimą, pasipriešinimas okupacijai įgavo kitas formas – atsirado disidentinė kova.

Filmo „Laisvės kaina“ tęsinio „Disidentai“ kadrai. LRT archyvo nuotr.

Filmo „Laisvės kaina“ tęsinio „Disidentai“ kadrai. LRT archyvo nuotr.

Tai pirmasis Lietuvoje tokio pobūdžio televizijos projektas, turintis atskirą, specialiai neregiams ir silpnaregiams skirtą garso takelį. Jį galima įsijungti televizoriaus ar jo priedėlio nustatymuose. Įsijungę šį garso takelį, aklieji girdi specialiai jiems parengtą garsinį serialo komentarą.

REKLAMA

„Kol kas šį takelį galima įsijungti tik televizoriuje ar jo priedėlyje, – sako LRT kultūros turinio redaktorius Tadas Jačiauskas. – Jau greitai šią galimybę turės ir tie, kam televizorių atstoja kompiuteris. Sausio pabaigoje pradės veikti atnaujinta LRT interneto svetainė. Joje ši funkcija jau bus.“

„Pagaliau neregiai ir silpnaregiai gali žiūrėti filmą su savo šeima, įsitaisę ant tos pačios sofos – kaip seniai to reikėjo!“ – LRT naujieną komentuoja Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.

Premjera – su garsiniu komentaru

Akliesiems skirtą garso takelį rengia garsinio vaizdavimo Lietuvoje pradininkė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VUKF) docentė Laura Niedzviegienė ir jos studentė Kristina Meilūnaitė.

„Džiugu jau vien tai, kad filmas ir jo garsinis komentaras į eterį išeina tuo pačiu metu, – sako Kristina. – Visi iki šiol akliesiems rodyti filmai pirma buvo sukuriami regintiesiems, o tik paskui „pritaikomi“ regėjimo negalią turintiems žmonėms. Kurdami šio filmo garsinį komentarą glaudžiai bendradarbiaujame su jo garso operatoriais, garsintojais, kitais komandos darbuotojais. Visi labai nuoširdūs ir geranoriški.“

„Garsinis komentaras negali užgožti filmo personažų dialogų, garsiai išsakomų jų minčių. Jis negali būti nei pernelyg lėtas, nei labai greitas. Dažnai būna taip, kad sėdi su chronometru ir matuoji, kiek laiko trunka viena ar kita bežodė scena, kiek per tą laiką galima įterpti žodžių, sakinių. Visa tai surašai, o skaitovas įskaito“, – darbo subtilybes atskleidžia L. Niedzviegienė.

REKLAMA

Pašnekovė ypač džiaugiasi, kad LRT šio sumanymo ėmėsi savo iniciatyva, dar neįsigaliojus tai daryti įpareigojantiems LRT įstatymo pakeitimams.

Pirmąją seriją žiūrėjusių neregių vertinimai ir komentarai nesiskiria: „Klausytis smagu, geras įgarsinimas!“

Garsinio vaizdavimo – vis daugiau

Garsinis vaizdavimas pamažu skinasi kelią Lietuvos teatrų ir kino teatrų salėse, televizijoje. Aklieji, kaip ir regintieji, televizijos ar kino filmus vis dažniau gali ne tik klausyti, bet ir žiūrėti. Tiesa, perteiktas kito – garsinio vaizdavimo specialisto – akimis regimasis pasaulis nėra toks gražus ir spalvingas nei tas, kurį žmogui atskleidžia jo paties rega. Vis dėlto, pasitelkus garsinį vaizdavimą, jis neabejotinai tampa turtingesnis, daugiaplaniškesnis ir net spalvingesnis nei be jo.

Garsinio vaizdavimo tikslas – regimus vaizdus (paveikslus, žemėlapius, nuotraukas, kitą vizualinę ir audiovizualinę medžiagą) pateikti akliesiems suprantama kalba. Objektyviai informuojama apie esminius vizualinio ar audiovizualinio kūrinio – vaizdo siužeto, spektaklio, kino filmo – aplinkos ar scenos pasikeitimus, elementų ar veikėjų išvaizdą, veiksmus, judėjimo būdą ir kryptį, gestus, mimiką.

Garsinio vaizdavimo tradicija Lietuvoje dar labai jauna – nesiekia nė dešimtmečio. 2012 metų rudenį VUKF Germanų filologijos katedra pradėjo rengti audiovizualinio vertimo specialistus. Viena iš šio vertimo rūšių kaip tik ir yra garsinis vaizdavimas. Tais pat metais, nepriklausomai nuo kauniečių, garsinis vaizdavimas pasitelktas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje komentuojant prancūzų režisieriaus Erico Lacascade pastatytą A. Čechovo „Dėdę Vanią“.

REKLAMA

Komentuodama garsinio vaizdavimo situaciją mūsų šalyje, LASS kultūros projektų koordinatorė Lina Puodžiūnienė pastebi: „Lyginant su kitomis šalimis, net kaimynine Lenkija, ji galėtų būti ir geresnė. Vis dėlto dar visai neseniai nei Kultūros ministerijoje, nei kultūros veiklą vykdančiose įstaigose apie tokią galimybę žmonės nebuvo net girdėję, o kai bandydavome aiškinti, nesuprasdavo, ko norime. Dabar jau ne tik supranta, bet ir rodo iniciatyvą, bendradarbiauja – poslinkiai akivaizdūs.“

Straipsnio autorius - Alvydas Valenta.

Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Claudas Monet
Vincentas van Gogas
Pablo Picasso
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Claudas Monet
9%
Vincentas van Gogas
65,2%
Pablo Picasso
24,7%

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Įspūdingi Ziono Williamsono žaidimo epizodai NBA ikisezoninėse varžybose
DABAR RODOMA
Įspūdingi Ziono Williamsono žaidimo epizodai NBA ikisezoninėse varžybose
DABAR RODOMA
Moteris manė, kad namuose vaidenasi: tiesa pasirodė visai kitokia
DABAR RODOMA
Kamerų įrašas atskleidė moterų sąmokslą: apsvaigino vyrą ir juo pasinaudojo
DABAR RODOMA
Šiurpą keliantis reginys: vyras kameromis užfiksavo neįprastą reiškinį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
DABAR RODOMA
Užfiksuotas šokiruojantis tėvų poelgis su kūdikiu: istorija kelia pyktį
DABAR RODOMA
Berniukas įsiuto dėl mamos poelgio – jo moralas nepaliks abejingų
DABAR RODOMA
Pikantiškas moters elgesys ant automobilio: netrukus buvo sulaikyta
DABAR RODOMA
Užfiksavo šlykšų pabėgioti išėjusios moters poelgį: paviešino, kad sugėdintų
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo iš darbo mergina buvo atleista – klientai pašėlo
REKLAMA
Praktinėje seminaro dalyje buvo išbandomos naujausios technologijos, skirtos specialiųjų formatų leidiniams skaityti. Lietuvos aklųjų bibliotekos archyvo nuotr.
Apie Marakešo sutartį, leidžiančią valstybėms ar įgaliotoms jų institucijoms – bibliotekoms, švietimo įstaigoms – laisvai, nepaisant sienų ir tose šalyse veikiančių autorių ...
Aldoną ramina tai, kad jos sūnus gyvena kituose. Aušros Degutytės nuotr.
Prezidentūroje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ kvietimu susirinko donorų artimieji, medikai, slaugytojai, pacientai ir organų donorystės skleidėjai. Padėkos renginyje įteiktos ...
Sanna Karosas sako, kad Iva į jos gyvenimą atnešė dar daugiau džiaugsmo. Sannos Karosas asmeninio archyvo nuotr.
Sanna Karosas – laiminga keturių vaikų mama, LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje dėstytoja ir, kaip ji mėgsta prisistatyti, meilės imigrantė – būdama 20-ies sutiko savo ...
 Irenai Žemaitienei gyvenimo džiaugsmo niekada netrūksta. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kai pakilau atsisveikinti, Irena Žemaitienė dar sykį priminė, kad labai nori lankyti šokių studiją, kurioje šokti mokytųsi judantys neįgaliojo vežimėliu.  Tą akimirką ...
11-ojo negalią turinčių žmonių šokių maratono „Mes kartu – mes tvirti“ akimirkos.  Aurelijos Babinskienės nuotr.
Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje vyko 11-asis negalią turinčių žmonių šokių maratonas „Mes kartu – mes tvirti“. Šį renginį Mažeikių ir aplinkinių rajonų neįgalieji jau ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų