Ūžesys ausyse – ganėtinai sena problema. Juk skaitydami knygas kiekvienas esame susidūrę su posakiu „spengianti tyla“, ar ne?
Subjektyviai ūžesį žmonės gali apibūdinti įvairiai – spengimas, ošimas, šniokštimas, kaip elektros laidų zvimbimas ar žiogų čirpimas. Kalbant apie pastarąjį, tai ne kartą pacientai atkreipdavo dėmesį tik atėjus žiemai, kai žiogų už lango niekaip nebegalėtų būti. Dažniausiai pacientai sunerimę pastebi, kad ūžesys atsiranda tik naktį – tai nėra joks ligos rimtumo požymis, tiesiog šį ūžesį dienos metu užmaskuoja gausūs aplinkos garsai.
Ūžesys ausyse gali būti įvairus – nuolatinis, pulsuojantis (sutampantis su pulso dažniu) ar priepuolinis, atsirandantis kartu su, pvz., galvos svaigimu. Taip pat gali būti jaučiamas abiejose ausyse, „kažkur galvoje“ arba vienpusis, o tiksli jo atsiradimo priežastis nėra visiškai iki galo aiški.
Pulsuojančio pobūdžio, sutampantis su pulsu, ypač vienpusis, ūžesys dažniausiai bus kraujagyslinės kilmės, ultragarsinis tyrimas padėtų nustatyti bet kurios kilmės kaklo kraujagyslių susiaurėjimą ar jų vingiuotumą. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojama kraujagyslių chirurgo konsultacija. Taip pat retais atvejais gali pasitaikyti būgninės ertmės gerybiniai augliukai, pasižymintys gausiu kraujagyslių tinklu, kai vėlgi girdima pulso banga, kraujui tekant smulkiomis susiraizgiusiomis kraujagyslėmis.
Vienpusis ūžesys taip pati gali būti vienas pirmųjų prieangio nervo švanomos, gerybinio nervo dangalų naviko, simptomas, dėl kurio pacientai kreipiasi ar yra siunčiami otorinolaringologo konsultacijai. Šis navikas, ypač vyresniame amžiuje, pasižymi lėtu augimu, todėl neretai, net ir patvirtinus jo diagnozę magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu, neurochirurgai imasi stebėjimo taktikos, kartodami tomografijos tyrimą po metų, kad įvertintų naviko augimo greitį. Be jau minėto ūžesio, dar gali būti registruojamas vienpusis klausos susilpnėjimas.
Vienpusis ūžesys kartu su ausies „užgulimu“ ir lydimas intensyvaus galvos svaigimo priepuolio charakteringas Menjero ligai. Dabar yra gana efektyvių vaistų, kuriais galima sustabdyti tolesnį ligos progresavimą.
Trumpalaikis spengimas ausyse gali pasireikšti, pvz., po koncerto, gyvai stebint sporto varžybas, kur aplinkinio triukšmo intensyvumas viršija leistinas ribas. Dažnai būnant tokiose situacijose ar dirbant triukšme, ūžesys gali nebepraeiti, tapti nuolatinis, gali atsirasti ir klausos sutrikimo požymių.
Visais atvejais rekomenduočiau gydytojo otorinolaringologo konsultaciją, kurios metu bus įvertinta klausa, patvirtintos ar pagrįstai įtartos ar atmestos kitos ligos, numatyti papildomi tyrimai ir tolesnis gydymas. Remiantis literatūros ar pastarųjų konferencijų duomenimis, nėra patvirtinta efektyvaus ūžesio gydymo priemonių, nors pripažįstama, kad gali padėti ginkmedžio preparatai.
Pacientui įsitikinus, kad ūžesio priežastis yra gana banali ir nėra jokių kitų gydytinų ligų, ūžesys gali nebeatrodyti toks varginantis.
