REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Kristina Dūdonytė gerai įvertino naujus Alytaus miesto autobusus. (Alytaus miesto savivaldybės nuotr.)
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Prieš Kalėdas į Dzūkijos sostinės gatves išvažiavo nauji miesto autobusai, pagaliau pritaikyti ir judėjimo negalią turintiems žmonėms.

7
Skaityk lengvai

Prieš Kalėdas į Dzūkijos sostinės gatves išvažiavo nauji miesto autobusai, pagaliau pritaikyti ir judėjimo negalią turintiems žmonėms.

REKLAMA
Skaityk lengvai

Sunku patikėti, kad labiausiai naujų paslaugų pirkimo procedūras stabdė... neįgaliųjų atskyrimo nuo kitų keleivių klausimas.

Viešasis transportas buvo nepatogus

Alytus ilgą laiką buvo vienintelis iš didesniųjų miestų, kur keleivius vežė negalią turintiems žmonėms nepritaikyti mikroautobusai. Pasak alytiškės Kristinos Dūdonytės, viešasis transportas buvo nepatogus, nešvarus, į jį patekti judėjimo negalią turintiems žmonėms nebuvo įmanoma. „Mieste judu su vaikštyne. Kai nėra rampos, į autobusiuką įlipti sudėtinga: reikia kelti vaikštynę per tarpą nuo bordiūro iki autobuso įlipimo laiptelio. Tai labai nepatogu. Jau nekalbu apie žmones, kurie juda neįgaliojo vežimėliu“, – aiškina Kristina.

Mergina sako, kad nesyk mikroautobusų vairuotojai, pamatę ją viešojo transporto stotelėje, perspėdavo – „jums neįmanoma važiuoti, nes vaikštynė netilps pro duris“. Alytiškė viešojo transporto stengdavosi vengti.

REKLAMA
REKLAMA

„Labai laukiau naujų autobusų, dalyvavau konferencijose, kalbėjau su savivaldybės darbuotojais, aiškinau, kokių transporto priemonių mieste reikia žmonėms, turintiems judėjimo negalią. Džiugu, kad tai supratome ne tik mes, negalią turinčių žmonių teisių aktyvistai, bet ir savivaldybės atstovai. Keista, kad svarstymai dėl visiems patogių transporto priemonių nuėjo iki teismų, kad procedūros truko taip ilgai“, – kalba K. Dūdonytė.

REKLAMA

Tai, kad viešasis transportas turi būti prieinamas visiems, buvo įsitikinę ir Alytaus miesto savivaldybės atstovai. Pasak jų, miestą stengiamasi pritaikyti žmonėms, turintiems įvairių negalių. Tiek įrengiant naujus, tiek ir rekonstruojant šaligatvius bei pėsčiųjų ir dviračių takus nuleidžiami bortai, naikinami laiptai, užtikrinamas patekimas į įstaigas. „Ilgai siekėme, kad viešasis transportas būtų patogus visiems – neįgaliems žmonėms, vyresniems ar sunkiau judantiems, tėvams su mažais vaikais“, – teigia Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vilija Ramanauskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Viešųjų pirkimų konkursas užtruko

Pasak V. Ramanauskienės, viešųjų pirkimų konkursas užtruko ne vien tik dėl sudėtingo, daug specifinių detalių žinojimo reikalaujančio pirkimo, bet ir teismų, į kuriuos Alytaus savivaldybę įvėlė viena iš dalyvių – UAB „Transrevis“.

V. Ramanauskienė primena, kad skelbimas apie paslaugos pirkimą paskelbtas 2017 m. spalio 6 d., bet 2018 m. sausio 10 d. pirkimo procedūros nutrauktos dėl paklausimų gausos, buvo tikslinamos specifikacijos ir pirkimo sąlygos.

2018 m. sausio 20 d. paskelbtas naujas konkursas, sąlygos patikslintos atsižvelgus į tiekėjų pastabas. Vis dėlto pernai, liepos 11 d., gavusi Kauno apygardos teismo sprendimą, savivaldybė buvo įpareigota nutraukti viešųjų pirkimų procedūras. Viena iš konkurso dalyvių bendrovė „Transrevis“ pageidavo, kad būtų pakeista autobusų techninė specifikacija ir įtraukta sąlyga, kad žemagrindė zona miestui teikiamose transporto priemonėse galėtų būti ne tik tarp ašių, kaip įprasta naujausiuose mikroautobusuose, bet ir transporto priemonės gale.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teismas „Transrevis“ skundą patenkino, remdamasis Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) raštu, kuriame teigiama, kad iš esmės nėra jokio skirtumo, kurioje žemagrindėje autobuso zonoje sudaryta galimybė specialiųjų poreikių turintiems asmenims įlipti į transporto priemonę. „Atkreipiame dėmesį į tai, kad asmenims su specialiaisiais poreikiais dažnai reikalinga pagalba įlipti į transporto priemonę, ir tokie keleiviai įprastai patys nejuda pačioje transporto priemonėje, todėl jiems turi būti sudarytos galimybės pažymėti bilietą įlaipinimo vietoje. Jei tokia galimybė yra sudaryta autobuso gale, nėra jokio skirtumo patogumo atžvilgiu, kurioje vietoje yra žemagrindė autobuso zona. Dėl psichologinės specifikos, asmenims su specialiaisiais poreikiais yra gerokai komfortiškiau būti autobuso gale negu priekyje“, – rašoma rašte.

REKLAMA

Alytaus miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, bet jos ieškinys vėl buvo atmestas. Ir šiuo atveju remtasi LŽNS raštu. Teismo sprendime nurodoma, kad „ieškovė pateikė LŽNS raštą, kur tvirtinama, kad neįgaliesiems asmenims nėra skirtumo, kurioje autobuso vietoje (tarp ašių ar gale) bus žemagrindė zona, bei nurodoma, jog dėl psichologinės specifikos jiems kaip tik komfortiškiau, jei žemagrindė zona būtų transporto gale.“

Neįgalieji nenori būti atskirti

V. Ramanauskienė teigia, kad neįgaliųjų organizacijos atsakymas ir teismo sprendimas jiems buvo netikėti, kaip ir tiekėjų noras vežti keleivius tokiomis transporto priemonėmis, kurios skirstytų žmones į atskiras grupes – vieniems galima įlipti pro vienas duris, kitiems – pro kitas. „Šiais laikais toks požiūris neturėtų būti toleruojamas, kaip ir argumentai, kuriais buvo bandoma įrodyti tokių transporto priemonių „gerumą“ – neva įlipus pro priekines duris neestetiškos išvaizdos keleiviui gali išsigąsti vaikai, todėl gerai, kad jis liktų autobuso gale“, – piktinasi V. Ramanauskienė.

REKLAMA

K. Dūdonytė primena, kad apie lygybę ir aplinkos prieinamumą kalbama Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią ratifikavusi ir Lietuva. „Visų pirma, kalbant apie teises, visiems turi būti garantuota lygybė ir prieinamumas. Kaip visi žmonės, turėtume įlipti ir išlipti pro tas pačias duris. Autobuso galas simbolizuoja atskirtį, o ne įtrauktį. Kai mums vieta skiriama autobuso gale, mes ne tik paliekami kažkur „gale“, bet dar ir stipriai tame gale „įrėminami“. Be jokio laisvės pojūčio“, – sako Kristina.

Jai labai nesinorėtų, kad teismo sprendimas taptų precedentu ir ateityje vežėjai bandytų viešųjų pirkimų konkursams pateikti tokias transporto priemones, kurios didintų neįgaliųjų atskirtį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

LŽNS projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė sako, kad LŽNS nieku gyvu nėra už neįgaliųjų segregaciją. „Gamintojų atstovai mums teigė, kad įlipti pro gale sumontuotas duris žmonėms neįgaliojo vežimėliuose būtų patogiau, jie turėtų daugiau erdvės, jų nekliudytų kiti į transporto priemonės saloną įlipantys keleiviai, juolab kad kai kurie neįgalieji keleiviai juda gana lėtai, jų koordinacija lengviau pažeidžiama. Be to, mums buvo pateikta Latvijoje atlikta apklausa, kur neįgalieji, ypač – mamos, teigia norį viešuoju transportu važiuoti netrikdomi. Atsakydami į „Transrevio“ pateiktą raštą nuoširdžiai tikėjome, kad neįgaliesiems įlipti pro galines duris būtų ne mažiau patogu kaip ir pro sumontuotas tarp ašių. Tinkamai įvertinti situaciją sutrukdė ir tai, kad atsakyti privalėjome per labai trumpą laiką, be to, negalėjome įsivaizduoti, kaip realybėje atrodytų autobusas su įlipimu neįgaliesiems galinėje dalyje. Tokios transporto priemonės rinkoje itin retos“, – pabrėžia specialistė.

REKLAMA

Vis dėlto galų gale paaiškėjo, kad ir ilgai po teismus Alytaus savivaldybę tampiusi UAB „Transrevis“ viešųjų pirkimų konkurse taip pat dalyvavo su tarp ašių žemagrindėmis transporto priemonėmis. „Galima spėti, kad tai buvo tiesiog noras vilkinti procesą dėl mums nesuprantamų priežasčių“, – sako V. Ramanauskienė.

Trečiąjį kartą pirkimas paskelbtas 2018 m. liepos 19-ąją, laimėtojas nustatytas spalio 12-ąją. Sutartis su nugalėtoju pasirašyta tik lapkričio 23-ąją, nes trečiasis dalyvis pagal ekonominio naudingumo vertinimo rezultatus – tas pats ,,Transrevis“ – apskundė konkurso rezultatus savivaldybei, o vėliau teismui. Vis dėlto teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, todėl sutartis su konkurso laimėtoja Kauno bendrove „Kautra“ buvo pasirašyta. Prieš Kalėdas naujieji autobusai išvažiavo į Alytaus miesto gatves.

REKLAMA

Keleiviai patenkinti

Alytiškiams pateikti 27 mikroautobusai ir 5 didesni vidutinės klasės autobusai. Visi jie – žemagrindžiai, patekti į juos visi keleiviai turi galimybę pro tas pačias priekines duris. „Esame patenkinti nauju viešuoju transportu ir pagerėjusia jo kokybe. Tikimės, kad daugiau miestiečių persės iš nuosavų automobilių į autobusus, o antrajame ketvirtyje atsiradus elektroniniam bilietui keliauti bus dar patogiau“, – sako V. Ramanauskienė.

Nauji autobusai patiko ir juos apžiūrėjusiems negalią turintiems žmonėms. „Nuo šiol judėjimo apribojimų turintys alytiškiai be problemų galės naudotis viešuoju transportu“, – džiaugiasi K. Dūdonytė. V. Ramanauskienė priduria, kad žmonės džiaugiasi ir pačių autobusų patogumu, ir vairuotojų kultūra bei aptarnavimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kautros“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas sako, kad bendrovė džiaugiasi galėdama pristatyti alytiškiams tai, ką turi geriausia, bet pabrėžia, kad darbų Alytuje dar liko daug: „Laukia pereinamasis laikotarpis, per kurį ne viskas gali būti sklandu. Tikimės, kad miestiečiai bus tolerantiški, o mes esame nuoširdžiai pasiryžę dirbti jų labui.“

Sutartis dėl viešojo transporto pasirašyta septyneriems metams su galimybe pratęsti dar trejiems, teikiamas paslaugas įvertinus gerai. Viešojo transporto paslaugų vertė dešimčiai metų sudaro per 18 mln. eurų, o technologinių sistemų – 1,4 mln. eurų.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų