Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.01.04 10:50
Brailio raštas (nuotr. 123rf.com)

Brailio raštas (nuotr. 123rf.com)

Praėjusių metų gruodžio 17 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinė asamblėja priėmė Pasaulio aklųjų sąjungos (PAS) pasiūlytą rezoliuciją, skelbiančią, kad sausio 4-oji yra Pasaulinė Brailio diena.

Šio rašto kūrėjas, prancūzų neregys Louis Braille (1809–1852) gimė sausio 4-ąją. PAS šią dieną mini jau nuo 2001 metų, bet iki šiol tai buvo tik pačių aklųjų idėja. Dabar ši idėja sulaukė ir JT Generalinės asamblėjos palaikymo.

Patogus ir visiems prieinamas

Knygos akliesiems reljefiškomis iškiliomis reginčiųjų raidėmis spausdintos jau XIX a. pradžioje. Tokį reljefinį raštą buvo sunku skaityti, dar sunkiau – juo rašyti patiems. XIX a. taip pat buvo naudojamos kitos, gerokai sudėtingesnės taškinio rašto sistemos. Brailio rašto sukūrimo data laikomi 1825 metai, bet Europoje šis raštas buvo visuotinai pripažintas tik apie 1878–1880 m., o Amerikoje – XX a. pradžioje. Tada jau niekam nekilo abejonių, kad L. Braille sukurtas raštas yra patogiausias ir tinkamiausias viso pasaulio neregiams.

REKLAMA

Pasaulinės Brailio dienos tikslas – nešti pasauliui žinią apie Brailio rašto svarbą akliems ir sunkią regos negalią turintiems žmonėms. PAS garbės prezidentė dr. Penny Hartin taip apibūdino naujieną: „Tai puiki žinia! Džiugu, kad JT pripažino Brailio svarbą. Ne tiek daug pasaulyje išradimų, turėjusių ir turinčių tokią įtaką aklųjų raštingumui ir savarankiškumui, kaip Brailio raštas.“

P. Hartin atkreipia dėmesį, kad, nepaisant didžiulės skaitmeninių technologijų – kalbos sintezatorių, Brailio eilučių ir pan. – pažangos, jos vis dar yra pernelyg brangios ir sunkiai prieinamos daugeliui neregių, o įprastu Brailio raštu galima rašyti ir skaityti naudojantis pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis, prieinamomis visiems neregiams, nepriklausomai nuo ekonominių, geografinių ar lingvistinių ypatumų.

Šia prasme iškalbingas yra 2011 m. Vokietijoje, Leipcige, vykęs pasaulinis Brailio kongresas „Braille 2011“. Tarp daugelio temų jame aptarti ir Brailio įrenginių (Brailio eilučių, užrašinių) įperkamumo reikalai. Diskusijos įkarštyje atstovas iš Indijos replikavo, kad net ir atpiginus Brailio eilutes (dabar jų kaina yra apie 3000 eurų) tam, kad tokį įrenginį įsigytų, jo tautiečiams reikėtų dirbti visą gyvenimą.

REKLAMA

Praėjusiais metais Amerikos aklųjų spaustuvė (American Printing House) paskelbė, kad, atsižvelgiant į besivystančių šalių priekaištus, pavyko sukurti daug pigesnį Brailio rašto įrenginį „Orbit reader“, kurio kaina yra apie 400 eurų – maždaug 7 kartus pigiau nei įprastos Brailio eilutės. Vis dėlto, nepaisant gerų norų ir pastangų, panašūs elektroniniai įrenginiai daugeliui besivystančių šalių aklųjų vis dar neįperkami, o įprastas popierinis Brailio raštas juos lydi kiekvieną dieną.

Raštingumo sąlyga

„Žmogus, nemokantis jokio rašto, yra beraštis. Tai yra pajutęs kiekvienas regėjimo netekęs žmogus, nesvarbu, kokį prieš tai turėjo išsilavinimą, kokį darbą dirbo“, – beveik prieš 20 metų surengtoje konferencijoje „Nacionalinė Brailio raštijos plėtra ir ateitis“ kalbėjo tuometis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Osvaldas Petrauskas. Šią jo įžvalgą savo kalbose ar rašiniuose daugelį kartų yra patvirtinę įvairių šalių skirtingo amžiaus ir išsilavinimo aklieji.

Paradoksas: galima turėti daugybę informacijos šaltinių, sugebėti jais naudotis spaudant televizoriaus ar skaitmeninio radijo imtuvo pultelį, bet vis tiek būti neraštingam. Brailio raštas yra daugiau nei dar vienas informacijos šaltinis, tai – žmogaus raštingumo sąlyga. Šio rašto naudą ir privalumus sako ypač juntą humanitarinių specialybių atstovai: žurnalistai, lektoriai, vertėjai, užsienio kalbų besimokantys moksleiviai ar studentai.

REKLAMA

„Kompiuteris su kalbos sintezatoriumi yra mano kairioji ranka, o tekstas, kuris pasirodo Brailio eilutėje arba būna atspausdintas popieriuje, – dešinioji. Man reikalingos abi „rankos“, ir tik naudodamasis abiem galiu padaryti savo darbus. Naudojuosi kompiuteriu su kalbos sintezatoriumi naršydamas internete ir peržvelgdamas surastą informaciją. Bet jei turiu ką nors atidžiai išsinagrinėti arba parengti dokumentą be rašybos ir formatavimo klaidų, visada įsijungiu Brailio eilutę“, – viename interviu pasakoja neregys iš Vengrijos Zsigmondas Peteris.

„Žavi pats Brailio rašto mokymosi procesas. Brailio raštas panašus į tam tikrą šifrą. Man patinka, kad moku tai, ką moka ne visi. Dėl to jaučiuosi ypatinga“, – mintimis dalijasi moksleivė iš Airijos Aoife Watson.

Ne tik knygos

Toje pat konferencijoje O. Petrauskas atkreipė dėmesį, kad Brailio rašto naudojimo sritys ir galimybės yra daug platesnės nei vien tik šiuo raštu perrašytos knygos. Tai ir užrašai ant įvairių pakuočių, žymėjimai liftuose ar kitose viešosiose erdvėse, ir įvairūs žinynai, sutartys bankuose ar meniu kavinėse. Gyvenimas patvirtino ir šių minčių teisingumą.

Nuo 2010 m. Europos Sąjungoje įsigaliojo reikalavimas Brailio raštu pateikti informaciją ant vaistų pakuočių. Daugeliui regėjimo negalią turinčių žmonių tai tapo paskata šį raštą naudoti kasdieniame gyvenime ir jo nepamiršti. Kol kas griežtai reikalaujama Brailio raštu žymėti tik vaistų pakuotes ir nereikalaujama taip žymėti, pavyzdžiui, maisto papildų. Be abejo, sumaišęs papildus nesulauksi tokių audringų pasekmių kaip sumaišęs vaistus, tačiau nepatogumų daug. Savo forma, pakuočių ir piliulių dydžiu dažnai vieni nuo kitų jie beveik nesiskiria. „Kol kas apsieinu be vaistų, – juokauja Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas, Lietuvos vyrų golbolo rinktinės narys Mantas Brazauskis. – Man Brailio raštas labai praverstų ant šaldytų ir birių produktų pakuočių, pusfabrikačių.“

REKLAMA

Vilnietė Aušra Pakalaitė Brailio raštą surado vienoje specializuotoje sveiko maisto parduotuvėje. „Pasidomėjus paaiškėjo, – sako A. Pakalaitė, – kad visi to italų gamintojo produktai yra su Brailio rašto etiketėmis.“ Europoje, ypač Ispanijoje, esama ir daugiau bandymų maisto produktų, rūšinio vyno butelių etiketėse naudoti Brailio raštą, bet tai retos ir malonios išimtys, o ne visuotinai priimta praktika. Praėjusiais metais Lietuvoje savo meniu Brailio raštu išleido restoranų tinklas „Pizza Jazz“.

Gyva tradicija

Brailio raštui, kaip ir kiekvienai kultūrinei iniciatyvai, palaikyti neužtenka vien gerų norų, minėtinų dienų, giliamintiškų pasamprotavimų ar išvadų. Ne mažiau svarbu yra gyva tradicija ir nuolatinis jos palaikymas.

Lietuvoje nuo 1970 metų vyksta Brailio rašto skaitymo konkursai, kasmet, pradedant 2006-aisiais, Lietuvos aklųjų biblioteka kviečia rašyti Nacionalinį diktantą Brailio raštu. Literatūros leidybą Brailio raštu remia Lietuvos kultūros taryba, atsiranda ir privačių iniciatyvų. Vis dėlto dabartiniame Lietuvos gyvenime viskas ar beveik viskas pagrįsta projektiniu finansavimu: šiais metais vienam ar kitam projektui jį vertinę ekspertai lėšų skirs, kitais metais kiti ar net tie patys ekspertai jau nebeskirs...

REKLAMA

Nesigilinant į projektinio finansavimo privalumus ir trūkumus būtina suprasti, kad nacionalinė Brailio raštijos plėtra reikalauja tokio pat valstybės dėmesio ir palaikymo, kaip ir bet kuri kita nacionalinės kultūros sritis. Pavienės akcijos, privatūs rėmėjai gali Brailio rašto naudojimą skatinti, daryti įdomesnį, spalvingesnį, tačiau be nuolatinio valstybės dėmesio jis virs tik muziejiniu eksponatu.

Straipsnio autorius: Alvydas Valenta

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Veryga stabdys vaistų brangimą
DABAR RODOMA
Veryga stabdys vaistų brangimą
DABAR RODOMA
Užfiksavo Nemune bėgiojantį briedį
DABAR RODOMA
Kybartuose siautėja gandras reketininkas
DABAR RODOMA
Močiutė gelbėtoja
DABAR RODOMA
Avarija Vilnius-Panevėžys
DABAR RODOMA
Į Europą ateina karščio banga
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Kai kyla pavojus vaiko gyvybei: mamos reakcija pribloškia
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
14-metis pabudo iš komos: paaiškėjo įvykio detalės
REKLAMA
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ atstovė Barbora Suisse atėjusiems į mugę dovanojo „Lietaus vaikų“ žurnalą. Aldonos Milieškienės nuotr.
„Western Union Lietuva“ ėmėsi originalios iniciatyvos – tapo savanorystės ambasadoriais ir jau trečią kartą surengė nevyriausybinių organizacijų, kviečiančių į jų veiklą ...
Neįgalumas (nuotr. 123rf.com)
Skaitytojų klausėme, kiek, jų manymu, vaikų Lietuvoje turi negalią. Apklausoje dalyvavo 398 žmonės. Beveik pusė – 47,2 proc. – dalyvavusiųjų apklausoje mano, kad negalią ...
Žurnalo „Mūsų žodis“ viršelis.
Lietuvoje retas leidinys gali pelnytai didžiuotis šešių dešimtmečių nepertraukiamos veiklos istorija ir jau tikrai nė vienas negali pasigirti skaitytojus pasiekiantis net ...
Centro direktorė Danguolė Dragūnienė (kairėje) klausosi kolegų iš kitų keturių vertėjų centrų palinkėjimų. Algimanto Jeleniausko nuotr.
Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centre (VAGKVC) – įkurtuvių šurmulys. 2001 m. veiklą pradėjusi įstaiga iš Vilniaus rajono savivaldybės patalpų Rinktinės gatvėje ...
Savarankiško gyvenimo namų gyventojai dalyvavo Vilniuje gegužę vykusiose eitynėse „Laimė galėti“. Centre – „Būkime drauge“ įkūrėja Snieguolė Butrimavičienė. Linos Jakubauskienės nuotr.
Jaukiame name nuošaliame Kauno Sargėnų rajone įsikūrusios keturios merginos. Savaitgaliais pas jas iš Kėdainių atvažiuoja Česlovas – vyras norėtų rasti darbą Kaune. Visi jie ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų