Tačiau, kokios tendencijos yra populiariausios šiandien, į ką reiktų atkreipti dėmesį ir kokių klaidų nepadaryti? Visą tai atskleidė „Urban Estate“ vadovas ir nekilnojamo turto brokeris Arnas Juonys.
Svarbi lokacija
Pasak A. Juonio, visada gyvenamąjį būstą žmonės renkasi pagal poreikius, pomėgius bei galimybes. Mažos šeimos renkasi mažesnį būstą. Mažiau uždirbantys žmonės perka ekonominės klasės būstą iki 100 tūkst. eurų ir pigesniuose mikrorajonuose, dažnai senos statybos name.
Daugiau uždirbantys renkasi būstą arčiau centro, dažniau naujos statybos ar renovuotame name arba keliasi į prestižinius rajonus, tokius kaip Užupis, Žvėrynas ar Naujamiestis.
„Miesto žmonės dažniausiai perka butus kuo arčiau centro. Mėgstantys ramybę ir gamtos idilę žmonės keliasi gyventi į priemiesčio namus. Didesnės šeimos su vaikais dažniau renkasi kotedžą nei butą, nes norisi turėti nuosavą nors ir nedidelį kiemą ir daugiau erdvės namuose.
Be to kotedžai paprastai būna patogioje miesto vietose, kur būna išvystyta viešojo transporto infrastruktūra ir nekyla problemų vaikams patiems važiuoti į mokyklą“, – pasakojo vyras.
Vienas didžiausių prioritetų – lokacija, tai vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis namus: „Nepatyrę pirkėjai dažnai neįvertina lokacijos svarbos, dėl ko vėliau tenka patirti dideles išlaidas. Pvz., jauna šeima su vienu ar dviem vaikais neretai taip susižavi nuosavo namo užmiestyje idėja ir namo kaina, kad pamiršta paskaičiuoti, kiek jiems kainuos laiko ir pinigų vežioti vaikus į darželį ir mokyklą, kiek laiko užtruks jų kelionė į darbą.
Arba susižavėję būsto įrengimu nepastebi būsto trūkumų ar pamiršta įvertinti, ar prašoma už būstą kaina nėra per didelė. Vėliau, kai tą patį būstą tenka pardavinėti, paaiškėja, kad už jį buvo gerokai permokėta.“
Keičiasi pirkėjų norai
Kad nepadarytumėte populiarių klaidų, Arnas Juonys pataria, ruošiantis pirkti būstą visada turėti savo brokerį, kuris galėtų patarti ir padėtų išsirinkti optimalų variantą: „Geriausia vertinti ne tik būsto įrengimą ir kainą, bet būtinai atsižvelgti į lokaciją ir jos niuansus.
Įvertinti visus buto privalumus ir trūkumus, įvertinti jo, kaip investicijos vertę, rinkos kainą ir tendencijas per tam tikrą laikotarpį, taip pat sužiūrėti, ar būsto dokumentai yra tvarkingi.“
Taip pat vyras pastebėjo, kad vis didesnė dalis pirkėjų renkasi jau pilnai įrengtą būstą: „Žmonės pradėjo labiau vertinti jau įrengtus butus, keičiasi žmonių gyvenimo būdas ir interesai. Mes nebenorime patys užsiimti remonto darbais, o samdyti specialistus tampa vis brangiau, be to buto įrengimui reikia ir papildomo laiko bei lėšų.“
Nekilnojamo turto tendencijos kinta kartu su prekių ir paslaugų rinkos dalimi, todėl dėl padidėjusios pasiūlos klientai tampa vis išrankesni kokybei: „Taip pat keičiasi tam tikros pirkimo mados – žmonės renkasi patogesnio išplanavimo būstus, svarbi tampa būsto energetinė klasė. Mažėja žmonių, norinčių gyventi užmiesčiuose.“
Nebepopuliarūs dideli namai
„Jau nebėra madingi didelio ploto namai. Išpopuliarėjo vieno aukšto namai. Jei anksčiau būdavo madinga statyti namus plyname lauke, tai dabar rinkdamiesi namą ar kotedžą žmonės jau nori, kad būtų išvystyta infrastruktūra – išasfaltuotos gatvės, įrengti šaligatviai ir gatvių apšvietimas.
Dėl gyvenimo ritmo ir padidėjusių statybos reikalavimų sumažėjo privačių statytojų, t.y. žmonės, norintys gyventi name dažniau kreipiasi į statytojus, nei patys stato“, – atviravo A. Juonys.
Taip pat įmonės vadovas pripažino, kad skiriasi jaunų ir vyresnio amžiaus šeimų lūkesčiai. Jaunos šeimos labiau orientuojasi į vaikų poreikius – juk vaikui reikia savo kambario, saugios žaidimų aikštelės kieme. Taip pat jiems svarbu, kaip toli bus mokykla, darželis ir viešojo transporto stotelė.
Vyresniems šie klausimai būna neaktualūs. Jaunos šeimos noriau renkasi būstą tuose rajonuose, kuriuose gyvena daug jaunų šeimų, pavyzdžiui, Pilaitė, Santariškės.
Garbingo amžiaus žmonės pageidauja gyventi arčiau gydymo įstaigos ir parduotuvės ir, jei gali sau leisti, renkasi būstą arčiau centro, kur patogesnis susisiekimas viešuoju transportu bei daug ką galima pasiekti pėsčiomis. Išpopuliarėjo žaliosios zonos, kuriose galima praleisti laisvalaikį ir fiziškai bei socialiai būti aktyviems.
