Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.01.02 14:51
Ramunė Šidlauskaitė pabrėžia: projektų klaidas ir trūkumus būtina pastebėti laiku. (Linos Jakubauskienės nuotr.)

Ramunė Šidlauskaitė pabrėžia: projektų klaidas ir trūkumus būtina pastebėti laiku. (Linos Jakubauskienės nuotr.)

Pastatų ir aplinkos pritaikymą žmonėms, turintiems įvairių negalių, reglamentuoja tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos įstatymai ir norminiai aktai.

Vis dėlto, kaip rodo praktika, kai kuriais atvejais pritaikymas vis dar tebėra formalus, o klaidas ir trūkumus neįgalieji pastebi jau tada, kai ką nors pakeisti sunku.

Klaidos – neretos

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) projektų koordinatorė Ramunė Šidlauskaitė sako, kad pastaruoju metu naujų pastatų, kurie būtų visai nepritaikyti žmonėms, turintiems įvairių negalių, praktiškai nėra, bet vis dar nemažai tokių, kurie pritaikyti tik iš dalies. „Tarp tokių galėčiau paminėti neseniai sostinėje duris atvėrusį Benedikto turgų. Pastato prieigose yra vedimo linijos regos sutrikimų turintiems asmenims, įėjimas lygus, tad neįgaliojo vežimėliu patekti kliūčių nėra, tačiau pakilti į antrą aukštą negalima – trukdo laiptai. Dažnai statiniuose sumontuojami turėkliniai keltuvai, kurie ne tik nėra patogūs savarankiškai naudotis, bet ir dėl oro sąlygų dažnai genda“, – kalba projektų koordinatorė.

REKLAMA

Kaip prastą pavyzdį ji pamini sostinės Pilaitės rajone esančią požeminę pėsčiųjų perėją, kurios nusileidimas pernelyg status ir nesaugus žmogui, besileidžiančiam turėklinio tipo keltuvu neįgaliojo vežimėlyje. Be to, yra buvę atvejų, kai žmogus vežimėlyje sėkmingai nusileidžia keltuvu žemyn, bet pakilti į viršų nebegali, nes antrasis keltuvas neveikia. Tada prireikia skubios ir didelės aplinkinių, draugų, kaimynų pagalbos.

„Kartais matome, kad pastato erdvės tarsi ir pritaikytos negalią turintiems žmonėms, bet, pavyzdžiui, tualeto durys atsidaro į vidų ir žmogui neįgaliojo vežimėlyje erdvės pernelyg mažai. Tai – tarsi mažmožiai, tačiau mums jie labai reikšmingi. Projektuotojams, architektams atrodo, kad galima sutaupyti, įrengti pastatą pigiau ir paprasčiau. Jie bendrauja tarpusavyje, dalijasi patirtimi – jei vienas ne visiškai pritaikytas pastatas „praslydo“ pro jį priimančios komisijos akis, tai kodėl panašia patirtimi nepasinaudojus ir kitiems? Gaila, bet šios srities specialistai vis dar nežino, kas yra gerai neįgaliesiems, neatsižvelgia į visus niuansus. Dažnai viskas remiasi į pinigus, daroma taip, kaip užsakovui pigiau“, – teigia R. Šidlauskaitė.

Pasak jos, pastatų paskirtis labai įvairi – tai ir mokyklos, darželiai, gydymo įstaigos, visuomeninės, administracinės paskirties pastatai ar kultūros paveldui priskiriami objektai, jiems taikomi skirtingi reikalavimai. Projektuotojams tenka atsižvelgti į daugybę dalykų – higienos normas, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus. Neįgaliųjų poreikiai dažnai atsiduria paskutiniame plane. Projektuotojai tikisi – gal praeis ir taip, o jei nepraeis – taisysim, bet kai kuriais atvejais tai būna pernelyg sudėtinga.

REKLAMA

Projekto svarstyme – Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybės atstovai. (Linos Jakubauskienės nuotr.)

Projekto svarstyme – Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybės atstovai. (Linos Jakubauskienės nuotr.)

Stebi situaciją

LŽNS projektų koordinatorė sako besistengianti nepraleisti pro akis pastatų, kurie nepritaikyti įvairių negalių turintiems žmonėms, projektų. Ji kartkartėmis atsiverčia Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainę, kur viešinami projektiniai pasiūlymai. Taip pat juos privalu viešinti ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

„Žinoma, tai tenka daryti laisvalaikiu, todėl paprastai peržiūriu didesnius projektus – administracinius pastatus, mokyklas, darželius ir tuos, kurie aktualesni negalią turintiems žmonėms. Pirmiausia kreipiu dėmesį, ar pristatomame projekte yra liftas, įvažiavimas neįgaliojo vežimėliui, tualetas“, – sako Ramunė.

Pastaruoju metu jai užkliuvo Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) priklausančio pastato, esančio Literatų g. 8, Vilniuje, rekonstrukcijos projektas. „Apie tai, ar pastatas bus pritaikytas negalią turintiems žmonėms, galima spręsti jau peržvelgus projektinių pasiūlymų brėžinius. Pavyzdžiui, X ženklu žymimas liftas ar lifto tipo keltuvas, matyti ir įvaža neįgaliojo vežimėliui prie pagrindinio įėjimo, o šiame projekte pasigedau informacijos apie pritaikymą asmenims, turintiems negalią: prie įėjimo buvo numatyti tik laiptai, nenumatytas tualetas neįgaliesiems ir patekimas į kitus aukštus. Kadangi kilo abejonių, parašiau projekto vadovei Nijolei Ščiogolovienei“, – pasakoja Ramunė.

REKLAMA

Atsakymas, kurio ji sulaukė, švelniai tariant, nustebino. Architektė pabrėžė, kad pastato nė nežadama pritaikyti. „Tai nėra atskiras administracinis vienetas, o tik ŠMM administracinio komplekso vienas skyrius. Dėl jo nedidelės apimties pritaikyti neįgaliems žmonėms negalime, nes tai darant neliktų nė pusės darbo ploto, o rekonstravimas ir projektavimas vykdomas tam, kad būtų gauta papildomo darbo ploto ir pastatas nebūtų avarinis. Pagrindinis ministerijos korpusas yra pritaikytas neįgaliems žmonėms iki pat patekimo pas ministrą, todėl neįgalūs žmonės turi galimybę pabendrauti su reikalingais ministerijos atstovais“, – teigė N. Ščiogolovienė.

Vis dėlto pasiduoti R. Šidlauskaitė nė nemanė. Pasak jos, pastatas Literatų g. – atskiras statinys, turintis unikalų objekto kodą, jo rekonstrukcijai galioja Statybos techninis reglamentas. Projekto apimtis – beveik 300 kv. m. „Be to, neįgaliesiems pritaikytas pastatas reikalingas ne tik lankytojams, bet ir darbuotojams. Juk jame gali dirbti ir negalią turintis žmogus ar traumą patyręs darbuotojas. Teko priminti projekto rengėjams ir tai, kad viešojo sektoriaus įstaigose privalo dirbti ne mažiau kaip 5 proc. žmonių, turinčių negalią“, – aiškina specialistė.

REKLAMA

Po kurį laiką trukusio susirašinėjimo projekto rengėjai vis dėlto nusileido ir pranešė, kad projektuojamas administracinis pastatas neįgaliesiems bus pritaikytas, jis suderintas su Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija. Dėmesį į netinkamą projektą atkreipusi R. Šidlauskaitė pakviesta į viešą projekto aptarimą, vykusį sostinės savivaldybėje, kuriame dalyvavo projektuotojai, savivaldybės, ŠMM atstovai.

Sprendimai – po diskusijų

Architektė N. Ščiogolovienė pabrėžė, kad iš pradžių projektas svarstytas kaip remontas: „Manėme, kad į pagrindinį pastatą neįgalieji pakliūti gali, nueiti iki ministro – taip pat, todėl bus gerai ir be pritaikymo. Vis dėlto kai į projektą atkreipė dėmesį neįgaliųjų atstovai, supratome, kad jį reikia keisti. Šalia laiptelių numatėme lifto tipo keltuvą, platinsime duris, įrengsime žmonėms vežimėliuose pritaikytus tualetus pirmajame ir trečiajame aukštuose, įvažas. Esame dėkingi neįgaliųjų atstovams, kad atkreipė dėmesį į projektą, nes po rekonstrukcijos jis būtų neatitikęs Statybos techninio reglamento reikalavimų.“

Kartu su R. Šidlauskaite projektuotojai aptarė, kur ir kiek derėtų praplatinti duris, kad neįgalieji patektų į pirmame aukšte esančią valgyklą, kaip patogiau įrengti pandusus (nuovažas) tarp skirtingo lygio grindų paviršių. Pasak architektės, pritaikyti tualetui antrame aukšte prireiktų pernelyg sudėtingų techninių sprendimų, todėl prieita prie išvados, kad pakaks dviejų sanitarinių mazgų – pirmame ir trečiame pastato aukštuose, juolab kad abu jie bus pritaikyti žmonėms, judantiems neįgaliųjų vežimėliuose. „Pastatas – senas, statytas XVIII amžiuje, priskiriamas architektūriniam paveldui. Labai sunku pritaikyti jį pagal nūdienos reikalavimus taip, kad būtų patogu visiems“, – pabrėžia N. Ščiogolovienė.

REKLAMA

ŠMM Ekonomikos departamento Investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Jonuška sako, kad pastatą remontuoti rengtasi penkiolika metų. „Projektas jau parengtas, po viešinimo pateiksime projektavimo sąlygas, tikimės statybos darbus pradėti jau kitais metais. Lėšų pastatą pritaikant žmonėms, turintiems negalią, prireiks maždaug dvigubai daugiau nei buvo planuota. Dėl to darbai galbūt užsitęs, tačiau pastatas taps prieinamas visiems“, – kalba ŠMM atstovas.

Jo teigimu, rekonstruojamą pastatą Literatų g. 8 nepritaikyti neįgaliesiems nuspręsta todėl, kad tai – tik nedidelė ŠMM dalis, pagrindinis pastatas neįgaliesiems, judantiems vežimėliais, prieinamas.

Vis dėlto R. Šidlauskaitė mano kitaip. „Turėtume prisiminti, kad visuma susideda iš detalių. Nepritaikysime vieno gabaliuko, paskui kito, taip galų gale neįgaliesiems nebus pritaikyta niekas. Visiems turi būti suteikta teisė patekti visur. Visuomenė sensta, atsiranda vis daugiau negalią turinčių žmonių, be to, nelaimė gali ištikti kiekvieną. Todėl labai svarbu kurti universalią ir visiems patogią aplinką“, – pabrėžia R. Šidlauskaitė.

Pilietiškumas – svarbu

Ramunė sako, kad ir patiems neįgaliesiems kartais pritrūksta sąmoningumo, noro padėti ne tik sau, bet ir kitiems: „Numatomų naujai statyti ar rekonstruoti pastatų projektiniai pasiūlymai viešinami visose savivaldybių interneto svetainėse, skiltyje „Miesto plėtra“, skyriuje „Numatomo statinių projektavimo viešumas“. Kiekvienoje seniūnijoje gyvenantiems negalią turintiems žmonėms turi būti aktualu, kokioje aplinkoje jie gyvena ir kokioje nori gyventi, ar netoliese neišdygs nepritaikytas pastatas. Todėl skatinčiau visus negalią turinčius žmones dažniau atkreipti dėmesį į pristatomus projektinius pasiūlymus, teikti rengėjams pastabas, pasiūlymus, padėti užkirsti kelią klaidoms.“

REKLAMA

Pasak jos, sostinėje tai padaryti pavyko jau ne kartą. Pilaitės rajone buvo netinkamai suprojektuotas maitinimo ir nakvynės paslaugas teikiantis pastatas. „Atkreipėme dėmesį, kad patekti į antrą pastato aukštą nenumatytas keltuvas. Parašėme laišką projektuotojams, sulaukėme atsakymo, kad įvyko nesusipratimas, liftas bus įrengtas. Dar viename administracinės paskirties pastate Pilaitėje, kuriame įsikurs grožio salonai, siuvimo paslaugas teikianti įmonė ir kitos įstaigos, numatytas turėklinis keltuvas. Vėl kreipėmės į projektuotojus ir sulaukėme pažado, kad bus įrengtas lifto tipo keltuvas“, – pasakoja R. Šildlauskaitė.

Jos teigimu, kol kas nepasitaikė atvejų, kad į neįgaliųjų pastabas nebūtų atsižvelgta, bet jei taip nutiktų, specialistė pataria kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, savivaldybių vadovus, kitas atsakingas institucijas. „Žmonės, turintys negalią, turėtų mažiau verkšlenti ir skųstis. Kiekvienas, nuveikęs bent vieną panašų darbą, prisidės prie visuomenės gerovės. Juk universali aplinka – tai aplinka, kuri patogi visiems“, – pabrėžia R. Šidlauskaitė.

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
DABAR RODOMA
Kraupus radinys Pučkorių parke
REKLAMA
Kūdikių gestų užsiėmimą veda ankstyvojo ugdymo pedagogė, kūdikių gestų kalbos specialistė Gintautė Sinkevičienė (dešinėje). Danutės Jurevičienės nuotr.
Ar yra nors viena mama ar tėtis, kurie, sūpuodami savo verkiantį vaikelį ir negalėdami jo nuraminti, nėra klausę savęs: „Kaip sužinoti, kas jam yra?“ Dar 1880 m. JAV ...
Aistė žinojo, kad kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, bet džiaugėsi nuostabiu laukimu. (nuotr. asm. archyvo)
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali ...
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Elektrėnų krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė Audra Česonienė sako, kad tėvai ne veltui jai davė tokį vardą – gyventi ramiai Audrai nėra lemta. Likimas jai negaili iššūkių, o ji ...
Jubiliejiniame renginyje neapsieita be fejerverkų. Aldonos Milieškienės nuotr.
Daugiau kaip 500 žmonių vienijanti, bendroms veikloms telkianti Ukmergės rajono neįgaliųjų draugija paminėjo savo veiklos 30-metį. Draugijos pirmininkė Zita Kviklienė į šventę ...
Andriaus Lamausko nuotr.
Skaitytojų klausėme, kas labiausiai didina visuomenės informuotumą ir supratimą apie negalią. Apklausoje dalyvavo 166 žmonės. Beveik pusė – 43,9 proc. – dalyvavusiųjų ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų