REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
39
Kardelių grožis (nuotr. 123rf.com)

Kardeliai (gladiolės) – vilkdalginių šeimos daugiamečiai gumbasvogūniai augalai. Rugsėjo 1-ąją beveik kiekvieno į mokyklą skubančio mokinio rankose puikuojasi šios dekoratyvios gėlės.

39

Kardeliai (gladiolės) – vilkdalginių šeimos daugiamečiai gumbasvogūniai augalai. Rugsėjo 1-ąją beveik kiekvieno į mokyklą skubančio mokinio rankose puikuojasi šios dekoratyvios gėlės.

REKLAMA

Kardeliai patenka ir į pasaulinį penkių populiariausių skinamų gėlių sąrašą. Jų puošnūs žiedynai tinka įvairioms puokštėms, vainikams, gėlių kompozicijoms, o jų spalvų paletė gali patenkinti kiekvieno skonį – nuo sniego baltumo iki tamsiai rudos spalvos. Pasaulyje yra apie 200 rūšių kardelių, iš kurių sukurta keletas tūkstančių veislių.

Populiarios visame pasaulyje

Pasak gėlininkės ir puokščių kompozicijų meistrės Salomėjos Rakūnienės, kardeliai iš tiesų yra universalus pasirinkimas: „Didžiuosius kardelius galima pamerkti į aukštą ir talpią vazą, o miniatiūriniai labai tinka gėlių puokštėms komponuoti“, – teigė moteris, daugiau kaip du dešimtmečius auginanti šias gėles savo sode Dvarčionyse, Vilniuje.

Kardeliai mėgstami ir Amerikoje, ir Europoje. Lietuvoje šios gėlės auginamos nuo XX amžiaus pradžios. Visame pasaulyje kardelių selekcininkai kasmet užregistruoja kelias dešimtis naujų jų veislių. Šios nuostabios gėlės reikalauja išskirtinio dėmėsio.

REKLAMA
REKLAMA

„Jei kardeliams trūksta šilumos, kartais net ir vasarą juos reikia apdengti plėvele, o, tarkim, šią vasarą teko nuolat laistyti, taip pat purkšti insekticidais nuo tripsų. Nenupurškus galima prarasti visus kardelius, – pasakojo S.Rakūnienė. – Be to, reikia nepamiršti jų patręšti.“

REKLAMA

Gėlių augintoja kardelius tręšia specialiomis trąšomis, taip pat naudojasi ir kitų kardelių augintojų patarimais. Štai panevėžietis Leonas Adomavičius patarė šias nuostabias gėles pamaloninti žolių ir dilgėlių užpilu, raugintu su uogiene ir pagerintu gerosiomis bakterijomis „Baikal“, monokalio fosfatu, magnio sulfatu. Kardelius vienoje vietoje auginti galima trejus ketverius metus.

Mokslo metų pradžios augalai

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėjos dr. Gitanos Štukėnienės mokslinių interesų sritis – kardeliai. Prieš dešimt metų ji apgynė disertaciją apie kardelius – „Lietuviškų kardelių tyrimas Vilniaus universiteto Botanikos sode ir jų įvertinimas“.

REKLAMA
REKLAMA

„Man šios gėlės visada asocijuodavosi su mokslo metų pradžia. Nieko keista – seniau gėlių pasirinkimas buvo daug mažesnis nei dabar – tik kardeliai, jurginai, rožės ar gvazdikai. O mažam pirmokui, vos nuo žemės atsiplėšusiam, nešti vieną puošnų kardelį lengviau nei puokštę gėlių. Ir atrodo gražiai“, – įsitikinusi moteris.

Pasak kardelių specialistės, Lietuvoje natūraliai auga tik dviejų rūšių kardeliai: paprastasis ir pelkinis, o kiti auginami kaip dekoratyviniai augalai.

Pirmasis Lietuvoje apie kardelius, vadindamas juos kardylais, 1930 metais rašė J.Strazdas. „Kardelių auginimo tradicija susiformavo sovietiniais laikais, – pasakojo Gitana. – Rusijoje šių gėlių svogūnėliai būdavo labai paklausūs, tad verslūs lietuviai gumbasvogūnius parduodavo į Sovietų Sąjungos respublikas, o žiedus nešdavo į turgelius ir parduotuves.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš keletą dešimtmečių kardeliai buvo paprastesnių formų ir spalvų, žiedai plokštesni, jų mažiau. Dabar dažname sode galima gėrėtis banguotais, garbanotais, dvispalviais, trispalviais žiedlapiais. Šiandien tai jau nieko nebestebina, kiekvienais metais atsiranda vis įmantresnių kardelių veislių

. Pradžiapatis, Vyšnių karoliai, Fotošopas, LDK Vytenis, Akademikas, Mėlynbarzdis, Vinetu, Lionės Sesuo – tai Lietuvos selekcininkų išvestų kardelių veislių pavadinimai. Savo kūrinius jie parodo kasmet vykstančioje respublikinėje kardelių parodoje.

Kardeliai skirstomi į dvylika spalvinių grupių: nuo baltos iki vadinamosios dūminės, kone juodos su raudonu atspalviu spalvos. Retai sutinkami žali, nedaug yra ir mėlynų kardelių, nes apskritai gamtoje mėlynos spalvos yra mažiausiai. Tam, kad gėlių specialistai iš viso pasaulio vienas kitą suprastų, kardelių veislės žymimos skaičiais: jais nurodomas maksimalus žiedų skaičius, dydis, žydėjimo laikas ir spalva.

REKLAMA

Kada kasti?

„Norintieji auginti kardelius turi suprasti, kad šių gėlių auginimas yra gana sudėtingas procesas, – pripažino mokslininkė G.Štukienė. – Prieš šalnas gumbasvogūnius reikia nukasti ir paruošti žiemojimui, o per visą žiemą juos reikia tinkamai saugoti ir prižiūrėti, tad darbo su jais užtenka visus metus.“

Pasak gėlių augintojos S.Rakūnienės, anksti žydinčių kardelių gumbasvogūnius reikia iškasti rugsėjį, vėlai žydinčių – spalį. Per anksti to daryti nepatartina, nes kardeliai gumbus pradeda auginti dienai trumpėjant. „Neskubėkite jų iškasti, nes jei nebus gumbų, augalas pavasarį neturės iš ko pradėti naujo gyvenimo, – įspėjo ji. – Aišku, nereikia laukti, kol kardeliai visiškai pagels. Ar laikas kasti, patikrinama pagal šaknis – gumbai tampa rusvi.“

REKLAMA

Labai svarbu nepažeisti gumbasvogūnių, nes net dėl menko įbrėžimo juos gali pradėti pulti ligos. Pažeisti gumbasvogūniai žiemodami ne tik patys žūva, bet užkrečia ir sveikuosius.

Kardelių stiebai nupjaunami maždaug 10 cm aukštyje, nes laužiant ūglį prie pagrindo galima pažeisti gumbasvogūnį. Žemes nuo augalų reikia nupurtyti. „Gumbasvogūnius gerai išdžiovinkite ir laikykite vėdinamoje sausoje patalpoje, tankiai nesukraukite, nes turi patekti oro, – dalijosi patirtimi moteris. – Kardelius galima drąsiai laikyti kambario temperatūroje, nors tinka ir vėsesnė patalpa – iki 10 ºC.“

Svarbiausia pasirūpinti, kad gumbasvogūniams užtektų drėgmės, todėl juos reikėtų pridengti durpėmis, kad kuo mažiau išgaruotų vandens. „Idealu, jei turite tikrą vėsų ir drėgną kaimišką rūsį, tačiau sausuose šiuolaikiniuose rūsiuose jie sunyksta“, – pripažino S.Rakūnienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pražydinimas

Norint kardelius pražydinti balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, jie kasami įprastu laiku (spalio pradžioje ar viduryje), o norint pražydinti anksčiau (kovo mėn.), gumbasvogūnius reikia išsiauginti po polietileno plėvele, juos pasodinti ir nukasti reikia anksčiau.

Paprasčiausias būdas pražydinti kardelius anksčiau — lysvėse pasodintus gumbasvogūnius pridengti polietileno plėvele. Tam tikslui geriausiai tinka 80–120 g storio stabili plėvelė. Ji užtempiama ant paruoštų 30–40 cm aukščio karkasų. Oro temperatūra po plėvele būna 3–5 laipsniais aukštesnė nei lauko ir pastovesnė. Taip pat susidaro geresnės drėgmės sąlygos, todėl augalai greičiau ir vienodžiau sudygsta.

REKLAMA

Šiltesnėmis saulėtomis dienomis plėvelę reikia pakelti, kad augalai gautų gryno oro; temperatūra neturi pakilti aukščiau kaip 25 °C. Maždaug po 25–30 dienų, kai pasirodo 3–4 tikrieji lapai, plėvelė nuimama. Taip auginti kardeliai pradeda žydėti 10–15 dienų anksčiau.

Šiltnamiuose gumbasvogūniai sodinami į gerai paruoštą ir derlingą dirvą. Eilėje į vieną išilginį metrą dvimečių gumbasvogūnių pasodinama 16–20, o trimečių – 12-15 vnt. Dvimečiai sodinami 10 cm (80–100 vnt. kv. m), trimečiai – 12–15 cm gyliu (60–80 vnt. kv. m). Padarytų vagučių dugną patartina priberti išplauto smėlio, tada išdėstyti gumbasvogūnius, ant viršaus vėl užberti truputį smėlio, o tada užžerti žemėmis. Gumbasvogūnius, neturinčius tiesioginio sąlyčio su dirva, ne taip puola ligos.

REKLAMA

Pasodinus paliejama ir dirva mulčiuojama perlitu ar kokia nors šviesia medžiaga (vermikulitu, aliuminine folija), kad lempos per daug jos neįkaitintų. Lysvių šonuose kas 10 metrų įtaisomi metaliniai virbai (180–200 cm aukščio) ir vėliau ištempiamos vielos, kad augalai neišsiklaipytų į šonus.

Kardeliai Kalėdoms

Nesant papildomo apšvietimo, žiemą ar pavasarį kardeliai nepražysta. Norint pražydinti kardelius vasario pabaigoje–kovo pradžioje, gumbasvogūniai iš lauko iškasami anksčiau (bet ne vėliau kaip rugsėjo 10–15 d.).

Pasibaigus ramybės laikotarpiui, jie paruošiami termiškai ir lapkričio pabaigoje (iki gruodžio 1 d.) sodinami šiltnamyje. Apšvietimas įjungiamas gumbasvogūniams sudygus. Dienos ilgumas per parą turi būti ne mažiau kaip 15 valandų, šviečiama nuo 16 valandos po 7–8 valandas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei norima pražydinti gegužės pradžioje, gumbasvogūniai kasami įprastu laiku. Sodinami vasario pirmomis dienomis. Papildomai šviečiama nuo vasario vidurio. Paskui apšvietimo laikas pamažu trumpinamas — nuo 15 iki 10 valandų (balandžio mėn.).

Gumbasvogūniai, kuriuos numatoma pražydinti lapkričio pradžioje, 2–4 °C temperatūros saugykloje laikomi iki birželio mėn. Paskui apdorojami termiškai ir sodinami šiltnamyje liepos 15 d.–rugpjūčio 1 d. Rugsėjo mėnesį apšvietimas įjungiamas 5–6 valandoms, o spalio mėnesį – jau 10–12 valandų per parą.

Kardelių galima pražydinti ir Naujiesiems metams. Tada gumbasvogūniai iki rugpjūčio pabaigos laikomi 2–4 °C temperatūroje (tinka gumbasvogūniai, kurie buvo auginti šiltnamyje pavasarį). Rugsėjį jie sudaiginami ir iki spalio 1 d. pasodinami. Sudygus šviesa įjungiama ne mažiau kaip 15–16 valandų. Žydėti pradeda gruodžio pabaigoje.

REKLAMA

Kaip laikyti kardelių gumbasvogūnius

Palaukite, kol kardeliai peržydės, ir rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje pasirinkite saulėtą sausą dieną gumbasvogūnius iškaskite.

Kaskite kardelius kastuvu ar šakėmis, nupurtykite žemes.

Nupjaukite stiebus, palikdami vos 1–2 cm ūglius.

Sudėkite kardelių gumbasvogūnius į dėžes eilėmis ir džiovinkite uždaroje patalpoje kambario temperatūroje maždaug 4–5 savaites. Kardelių gumbasvogūnius periodiškai apverskite.

Nuimkite senus gumbasvogūnius ir vaikus, šiek tiek patrumpinkite šaknis (miniatiūrinių gumbų šaknis galima nupjauti pavasarį prieš sodinimą). Neskubėkite nuimti sausų gumbasvogūnį dengiančių lapų, palikite juos iki šviesiosios gumbo dalies – ypač tai taikytina jauniems gumbasvogūniams.

Sudėkite gumbasvogūnius į marlės maišelius ir laikykite 4–6 laipsnių temperatūroje, patalpą gerai vėdinkite.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų