REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
62
Greitoji, tv3.lt fotomontažas (Nuotr. fotodiena.lt ir 123rf.com)

Ne vienas lietuvis mėgsta vasaros dienas praleisti gamtoje ar vietovėse, įsikūrusiose netoli miškų. Tačiau visai nemalonia staigmena gali tapti į namus parsinešta erkė. Kaip greitai atpažinti erkinį encefalitą ir kaip apsisaugoti nuo jo pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.

62

Ne vienas lietuvis mėgsta vasaros dienas praleisti gamtoje ar vietovėse, įsikūrusiose netoli miškų. Tačiau visai nemalonia staigmena gali tapti į namus parsinešta erkė. Kaip greitai atpažinti erkinį encefalitą ir kaip apsisaugoti nuo jo pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė.

REKLAMA

Erkinis encefalitas – tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Erkinis encefalitas yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.

Sergamumas vienas didžiausių Europoje

Ši virusinė liga yra vis dar dažna, o jos sergamumas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių visoje Europoje.

REKLAMA
REKLAMA

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė pasakoja, kad virusui cirkuliuojant gamtoje, jis yra pastovus tiek laike, tiek erdvėje. Šia virusine liga užsikrečiama dvejais būdais – per infekuotos erkės įkandimą arba per nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną.

REKLAMA

„Didžiąją dalį užsikrėtusių erkiniu encefalitu sudaro pensininkai ir bedarbiai. Atitinkamai tai priklauso nuo jų elgsenos. Jie turi daugiau laiko, galbūt bando finansiškai užsidirbti iš miško gėrybių ir daugiau laiko praleidžia jame. Be to, nepasiskiepiję prieš erkinį encefalitą“, – tikina M. Žygutienė.

Nors užsikrėtimai erkiniu encefalitu per pieną nėra dažni, jie vis dar pasitaiko mūsų šalyje, o taip pat tokie atvejai registruojami Čekijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse.

Užsikrėsti galima ir per pieną

„Praktiškai kiekvienais metais registruojame bent jau vieną erkinio encefalito protrūkį per pieną. Paprastai serga vienos šeimos žmonės arba asmenys, kurie vienu metu vartojo nepasterizuotą pieną.

REKLAMA
REKLAMA

Gyvulys galėtų būti karvė arba ožka, bet pastaraisiais metais dažniau yra užsikrečiama per ožkos pieną“, – komentuoja entomologė.

M. Žygutienė teigia, kai erkiniu encefalitu užsikrečiama būtent per pieną, paprastai vienu metu suserga vienos kompanijos ar tos pačios šeimos žmonės. Dažniausiai jie nurodo, kad erkė nebuvo įsisiurbusi.

Norint išvengti šios virusinės ligos užsikrėtimų, entomologė rekomenduoja pasiskiepyti arba pasterizuoti pieną ir tada jį saugiai vartoti.

Dvi ligos bangos

Tačiau užsikrėtusieji erkiniu encefalitu gali supainioti šią ligą su paprastu gripu, kadangi simptomai yra gana panašūs, o ir vasarą žmonės yra linkę daugiau peršalti, pavyzdžiui, besimaudydami įvairiuose vandens telkiniuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visi erkinio encefalito simptomai yra panašūs į gripo simptomus: nedidelė temperatūra, galvos, raumenų ar sprando skausmai. Tik vėliau pasireiškia rimtesni ligos požymiai. Jeigu įsisiurbia erkė, žmogus to neturėtų užmiršti ir mėnesį stebėti savijautą. Jeigu atsiranda minėti požymiai, reikėtų kaip galima greičiau skubėti pas gydytoją“, – perspėja ji.

Erkinio encefalito ligai yra būdingos dvi bangos. Viena iš jų pasireiškia ligos pradžioje, dažniausiai praėjus dviems savaitėms po erkės įkandimo, antroji – šiek tiek vėliau.

„Iš pradžių pasireiškia pirmieji požymiai, po kurių būna ramybės periodas. Paprastai po pertraukos atsiranda antroji banga, kurios metu gali pasireikšti ir encefalitas, ir meningitas“, – sako entomologė.

REKLAMA

Liga gali baigtis neįgalumu

Anot M. Žygutienės, dalis žmonių gali persirgti erkiniu encefalitu labai lengva forma – tokius asmenis entomologė vadina laimės kūdikiais, nes jie įgauna imunitetą visam likusiam gyvenimui.

Tačiau kitiems šios ligos baigtis gali būti ir ne tokia sėkminga.

„Dažnai būna išreikšta klinikinė forma ir baigtis būna pati įvairiausia. Vieniems liekamieji reiškiniai išlieka apie metus ir daugiau, kitiems – visą likusį gyvenimą, o jie gali būti patys įvairiausi, nuo kai kurių elgsenos pokyčių iki neįgaliojo vežimėlio“, – paaiškina M. Žygutienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų