Arūno Liubšio interviu apie naujagimius

Arūno Liubšio interviu apie naujagimius

Vienas didžiausių gyvenimo stebuklų – kūdikio gimimas, tačiau taip lauktas naujagimis į šį pasaulį kartais ateina ne taip, kaip buvo tikėtasi: per anksti ar sergantis. Tokiais atvejais tiek tėvai, tiek medikai susiduria su neapsakomu stresu, ypač jei kūdikiui kyla gyvybės ar mirties klausimas.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, nusipelnęs Lietuvos gydytojas Arūnas Liubšys, sukaupęs 40 metų patirtį gydant naujagimius teigia, kad šis darbas išties nepaprastas ir pasakoja apie savo darbo užkulisius bei daugiausiai jėgų reikalaujančius iššūkius.

– Papasakokite, koks yra mediko gyvenimas?

– Žvelgiant į gyvenimą per gydytojo prizmę, manau, kad jis man labai pasisekęs ir jei reikėtų profesinį kelią rinktis iš naujo, nieko nekeisčiau. Be abejo, mano pacientai labai specifiški – naujagimiai, mūsų patys mažiausi piliečiai. Reikėjo ne vienerių metų, kad pradėčiau juos suprasti ir išmokčiau su jais bendrauti.

REKLAMA

– Kuo išskirtinis mediko darbas dirbant su naujagimiais?

– Medikas, kuris dirba su vaikais, turi dvi pacientų kategorijas: vaikus ir jų tėvus. Su pastaraisiais kartais bendrauti net sunkiau, nei su pačiu pacientu. Be abejo, tėvai laukia savo naujagimio, tikisi stebuklo, kuris bus gražiausias ir tobuliausias, tačiau lūkesčiai ne visada išsipildo, kūdikis gimsta per anksti arba sergantis, o su tuo tėvams kartais susitaikyti labai sunku. Taip pat ir pats naujagimis nėra paprastas pacientas, kuris gali papasakoti apie savo bėdas, jį suprasti yra savotiškas menas.

Būtent čia mediko darbas neapsiriboja vien tik kaip specialisto, kartais privalai būti ir psichologu, ir psichoterapeutu, kartais net kunigu. Visgi, ne veltui sakoma, kad mokėjimas bendrauti su pacientais yra vienas svarbiausių aspektų mediko gyvenime.

Kaip dažnai paaiškėja, konfliktai kritinėse situacijose su naujagimių tėvais kyla ne dėl to, kad jie negerbia ar nevertina gydytojo. Konfliktai dažniausiai atsiranda, nes medikai nemoka bendrauti. Vis dėlto, tai nėra tik gydytojų klaida, nemokėjimas bendrauti mūsų visuomenėje yra visur.

Kita problema, kad gydytojai įsprausti į laiko rėmus. Aš su malonumu galėčiau ilgai sėdėti ir bendrauti su tėvais, detaliai viską paaiškinti apie jų kūdikį, tačiau už durų laukia visa eilė tokių pat pacientų.

– Emociniai sunkumai, kaip susitvarkote su jais?

– Be abejonės, šis darbas atima daugybę ne tik fizinių, bet dvasinių jėgų. Dažnai po darbo grįžtu labai išvargęs, tačiau net namuose visiškai atsiriboti nuo darbo tiesiog neįmanoma, nes žinai, kad ligoninėje palikai sunkiai sergantį kūdikį. Tuomet skambini vėl į darbą ir klausi apie jo būklę, ar jis dar gyvas. Taip pat net ir naktimis tenka sulaukti tėvų skambučių.

REKLAMA

Aš visą gyvenimą dirbau naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kur gydomi pačios sunkiausios būklės naujagimiai. Žinau, kad mano žmonai, dukrai ir kitiems artimiesiems su manimi nelengva, kadangi neparsinešti problemų iš ligoninės negali. Negana to, šiuos rūpesčius užkrauni ir ant artimųjų pečių.

– Dirbant tokį atsakingą darbą, ar pavyksta pakankamai atrasti laiko šeimai?

– Darbas yra nenormuotas, čia nėra darbo valandų. Kažkada paskaičiavau, kiek savo sąmoningo gyvenimo praleidžiu ligoninėje ir kiek namuose. Žinot, rezultatas nustebino, net du trečdalius savo gyvenimo praleidau ligoninėje. Kažin ar lengva būtų rasti tokius namiškius, kurie tuo būtų patenkinti dėl to.

Prisimenu, mano dukra, kuri dabar taip pat medikė, dar būdama paauglė, yra pasakiusi: „Tėti, visada, kai man labiausiai reikėdavo, tavęs nebūdavo šalia. Tu visada būdavai kažkam, kažkur, dėl kažko, bet ne man“.

Šie žodžiai buvo labai skaudūs, ypač kai supranti, kad išties tai tavo pats artimiausias ir brangiausias žmogus ir dėl darbo turi aukoti santykius su juo. Visada norėjau tikėti, kad mano artimieji supras, atleis, palaikys, bet ne visada taip būdavo, nes jiems taip pat manęs trūkdavo.

– Džiugiausi momentai darbe, kokie jie?

– Kad ir kaip keistai nuskambės, mane užplūsdavo geras jausmas, kuomet mano slaugytojos mirus naujagimiui verkdavo. Yra pacientų, kurie ligoninėje guli ilgai, tada natūraliai su jais itin susidraugaujam ir jei visgi naujagimis palieka šį pasaulį, būna graudu visiems: be abejo labiausiai tėvams, tačiau ir medicinos personalui, tokiais momentais emocijų niekaip nepavyksta nuslėpti.

REKLAMA

Mane tokios graudžios akimirkos džiugina dėl to, jog patvirtina, kad tarp medikų išlieka emocijos, žmogiškumas, užuojauta, kas mūsų darbe tiesiog būtina. Manau, jei medikas nustoja pergyventi dėl mirusio ligonio, jam laikas trauktis iš medicinos.

– Kokių reakcijų iš tėvų dažniausiai susilaukiate kritinėse situacijose?

– Tėvų reakcijų, patiriant didžiulį stresą dėl savo naujagimių, dažnai neįmanoma nuspėti. Vieni į blogas žinias reaguoja užsidarydami viduje, kiti skausmą išlieja ašaromis, pratrūksta raudoti, treti darosi agresyvūs, bandantys surasti, kas dėl to kaltas.

Bendraujant su tėvais ir gydant pacientą labai svarbus abipusis pasitikėjimas, nes jei tėvai netiki tavimi kaip gydytoju, tada santykiai pasmerkti. Tarp kolegų turime nerašytą taisyklę, kad nuo tėvų absoliučiai nieko neslepiame, net jei žinios apie vaiką labai prastos. Patirtis rodo, kad tai išties padeda sukurti tarpusavio pasitikėjimą ir net pačias blogiausias žinias tėvai tuomet priima šiek tiek lengviau, savotiškai su jomis susitaiko. 

– Minėjote, kad tenka pabūti ir psichologu, tačiau galbūt ir patiems medikams prireikia šios pagalbos?

– Tikra tiesa, medikams patiems neretai reikia psichologo pagalbos. Neonatologijos centre subūrėme jaunų profesionalių specialistų komandą, į kurios sudėtį įeina ir medicinos psichologas. Jo pagalba reikalinga ne tik mūsų mažųjų pacientų tėvams, bet ja gali pasinaudoti ir medicinos personalas. Vis dėlto, mes irgi tokie patys žmonės, su savo bėdomis ir trūkumais.

REKLAMA

– Per tiek metų darbo patirties, kokios pacientų istorijos įsimintiniausios?

– Kasmet per mano rankas pereidavo apie 300 naujagimių, tad galite paskaičiuoti, kiek jų turėjau per 40 metų. Per šį laiką nutiko daugybė įsimintinų istorijų: tiek džiaugsmingų, tiek liūdnų, kai kurie pacientai ir jų šeimos įstrigo į atmintį visam gyvenimui.

Vienos iš labiausiai įsimintinų istorijų būna tos, kada praradus naujagimį po kurio laiko tėvai sugrįžta medikų komandai padėkoti už įdėtas pastangas ir darbą bandant išgelbėti vaiką. Šios istorijos labiausiai sukrečiančios, kadangi nepaisant mažylio mirties tėvai sugrįžta išreikšti padėką. Tai pats didžiausias atlyginimas, visada sukeliantis jausmą, kad tavo atliekamas darbas yra prasmingas ir reikalingas.

– Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kuriam ilgus metus vadovavote, kokiais pasiekimais labiausiai didžiuojatės?

– Noriu pasidžiaugti, kad per tiek metų skyrius nesusilaukė jokių skundų. Manau, kad išmokome bendrauti su savo mažųjų pacientų tėvais, juos suprasti ir atjausti. 

Mes neribojame lankymo valandų, tėvams pas savo vaikus durys visada atviros. Galvoju, kad tai viena svarbiausių mūsų žmogiškumo apraiškų. Taip pat ligoninėje yra įprasta leisti tėvams būti prie savo mirštančio kūdikio. Dažnai tokiais atvejais pagalvoju apie save, jeigu mirtų mano artimas žmogus, ar norėčiau būti su juo paskutinėmis minutėmis ir tada nebelieka jokių abejonių.

Be to, neprisimenu nei vieno atvejo, kada tėvai būtų šios galimybės atsisakę. Dažnai net leidžiame jiems rankose laikyti savo mirštantį vaiką, kad ši dora ir nekalta būtybė anapilin išeitų apsupta meilės.

Inga
2018-05-21 21:50:58
Net apsiverkiau skaitydama si straipsni
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Bobo 2018-05-30 22:01:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokia sunki profesija! Nuostabūs žmonės. Taip norėtųsi, kad tų liūdnųjų istorijų nutiktų kuo mažiau... Jautrus interviu.    ATSAKYTI
Olga 2018-05-30 15:11:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visam kolektyvui dėkoju iš visos širdies, ilgai teko bendrauti ir džiaugiuosi , kad profesionalumo dėka mums viskas baigėsi laimingai. Praėjo 6 metai, atsimenu visa kolektyvą ir jų vadovą , ačiū Jums visiems Simonas gyvas ir sveikas jūsų visu nuopelnas.    ATSAKYTI
Paciento mama 2018-05-26 22:54:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Gydytojas iš didžiosios raidės. Viskas kas parašyta yra tiesa. Prabėgo daug metų (12), bet šis gydytojas išliks visam gyvenimui atmintyje. Nors istorija be laimingos pabaigos, bet ačiū už tas pastangas ir tokį žmogišką gydytojų palaikymą!   ATSAKYTI
Mamyte 2018-05-21 23:09:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Paskutiniai sakiniai labai sugraudino.labai gilus ir prasmingas pasakojimas   ATSAKYTI
Inga 2018-05-21 21:50:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Net apsiverkiau skaitydama si straipsni   ATSAKYTI
Mama 2018-05-21 21:14:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Didžiulė pagarba šiam žmogui. Buvom pacientai prieš 12 metų.   ATSAKYTI
lukas 2018-05-21 16:48:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kudikio laukimas visada yra malonus dziaugsmas seimai   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Kiguolis parodė, kaip galima suklastoti rinkėjo balsą
DABAR RODOMA
Kiguolis parodė, kaip galima suklastoti rinkėjo balsą
DABAR RODOMA
Lietuvoje išgelbėti 66 kūdikiai: iki šiol vaikai tiesiog mirdavo
DABAR RODOMA
Vilniaus teisme – įtakingų teisininkų su antrankiais antplūdis
DABAR RODOMA
Panevėžietis pasakoja, kaip užsikrėtė reta liga: paragavo maisto iš turgaus
DABAR RODOMA
Kauno darželyje – infekcijos protrūkis: tėvai siunčia perspėjimą
DABAR RODOMA
Kandidatas į Šiaulių merus atskleidė, kodėl padegtas jo automobilis
DABAR RODOMA
Žmonių trūkumas verčia darbavius nertis iš kailio – didins atlyginimus
DABAR RODOMA
Garsiam Lietuvos treneriui – sunkūs kaltinamai seksualiniu priekabiavimu
DABAR RODOMA
Medikams neprisiskambino 1,5 val., bet už tai gavo 40 eurų sąskaitą
DABAR RODOMA
Vaikai iš tėvų Lietuvoje imami be reikalo?
REKLAMA
Laimo liga (nuotr. 123rf.com)
Naujausiose Didžiosios Britanijos sveikatos tarnybos rekomendacijose teigiama, kad Laimo ligą galima diagnozuoti vien iš „taikinio“ tipo išbėrimo, rašoma bbc.com.
Pykinimas (nuotr. 123rf.com)
Skaitytoja kreipėsi į medikus klausdama, kodėl pykinimas tapo nuolatiniu palydovu.  Gydytojas Martinas Scurras atsako į klausimus apie sveikatą portale dailymail.co.uk ...
Atviriausi kadrai tik stipriems: ryžosi parodyti, kaip gimdė namuose
Blogo theselightfotsteps.com autorė aprašo antrojo savo gimdymo istoriją. Ji sako, kad labai svarbu dalintis moterų gimdymo patirtimis. Autorė rašo: „Tai galioja bet kokiu ...
Ligoninė (nuotr. 123rf.com)
Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 22 d. Lietuvoje buvo užregistruoti 67 tymų atvejai, daugiausiai atvejų (44) registruota Kauno apskrityje, praneša  Nacionalinis ...
Medikai siunčia perspėjimą  (nuotr. 123rf.com)
Vakar visą Lietuvą sukrėtė kraupi nelaimė Jurbarke – čia nuosavuose namuose elektra nutrenkė 6 metų berniuką. Kaip teigia medikai, tokia nelaimė panaši į žaibo nutrenkimą, ...
REKLAMA

Top Video

Kiguolis parodė, kaip galima suklastoti rinkėjo balsą
DABAR RODOMA
Kiguolis parodė, kaip galima suklastoti rinkėjo balsą
DABAR RODOMA
Lietuvoje išgelbėti 66 kūdikiai: iki šiol vaikai tiesiog mirdavo
DABAR RODOMA
Vilniaus teisme – įtakingų teisininkų su antrankiais antplūdis
DABAR RODOMA
Panevėžietis pasakoja, kaip užsikrėtė reta liga: paragavo maisto iš turgaus
DABAR RODOMA
Kauno darželyje – infekcijos protrūkis: tėvai siunčia perspėjimą
DABAR RODOMA
Kandidatas į Šiaulių merus atskleidė, kodėl padegtas jo automobilis
DABAR RODOMA
Žmonių trūkumas verčia darbavius nertis iš kailio – didins atlyginimus
DABAR RODOMA
Garsiam Lietuvos treneriui – sunkūs kaltinamai seksualiniu priekabiavimu
DABAR RODOMA
Medikams neprisiskambino 1,5 val., bet už tai gavo 40 eurų sąskaitą
DABAR RODOMA
Vaikai iš tėvų Lietuvoje imami be reikalo?

TELEVIZIJA

 


×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų