Pamažu iš žemės išeinant įšalui pradedama leisti beržų ir klevų sula. Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorė atvira: ji neskatina sulos leidimo, bet jei jau žmonės tai daro, tegul deramai prižiūri medį.
„Reikėtų gręžti su labai plonu, smailu grąžteliu ir įdėti medinį latakėlį, kad mažiau pažeistume medžio, ir po to, kai jau prisilašiname tos sulos tiek, kiek mums reikia, nors sakoma, kad iš medžių apie 100 litrų, bet ne visiem juk reikia tiek“, - sako Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.
Su sulos leidimo vieta reikėtų elgtis rūpestingai, kaip su žaizda: užkišti mediniu kaištuku, patepti sodo tepalu. Pasak pašnekovės, šiemet sula medžiai džiugins tikrai ne visus: buvę orai medžiams įvarė streso.
„Žiemos metu pliaupė lietus, o nebuvo šalta ir nebuvo minusas, tai iš tikrųjų medžiai ir augalai patyrė savotišką stresą, nes buvo vandens perteklius, ir arti nulio arba pliusinė temperatūra, kas irgi neleido medžiams visai užmigti, ir kai kurie net pradėjo judėti pumpurai“, - aiškina A.Klimienė.
Silpnesniam medžiui sulos leidimas gali būti pragaištingas. Beje, būtent dėl sulos tekėjimo dabar negalima beržų ir klevų genėti. Tuo tarpu mitybos specialistai sulą giria.
„Sula yra mažai kaloringas gėrimas, praktiškai nėra riebalų, iš cukrų yra fruktozės, gliukozės, tačiau beržų sula yra mažiau saldesnė nei klevų sula, ypatingai suloje yra gausu mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, natrio, mangano, fosforo, geležies bei vitamino C“, - vardija dietistė Rūta Symenaitė.
Sula padeda šalinti toksinus, šlakus, gerina virškinimą, padeda nusilpus imunitetui, sutrikus kraujotakai. Tačiau vertingiausia ji – šviežia, šaldytuve patariama laikyti vos porą dienų, vėliau nebent rauginti.
Saugant medžius, sulos reikia leisti tik tiek, kiek išgeriame patys, ir vos ėmus sprogti pumpurams palikti medžius ramybėje.
Plačiau apie tai - TV3 reportaže.
