Gyvenimas pagal ajurvedą: kelias į išsilaisvinimą nuo ligų ir streso

Ajurvedos pagrindinis tikslas – mokytis gyventi. Kada išmokstame laikytis šios praktikos pagrindinių principų, galime apsisaugoti nuo ligų ir atrasti visapusišką harmoniją. Vieno iš seniausių, iš Indijos kildinamų sveikatingumo mokslų ajurvedos entuziastai, ajurvedos centro „SPA Shanti“ įkūrėjai Eglė ir Darius Kauneckai tvirtina, kad 15-kos metų patirtis ajurvedoje jų gyvenimus pakeitė iš esmės.

Eglė šiuo metu augina tris atžalas ir rūpinasi SPA centro veikla, o Darius aktyviai užsiima masažų mokymais. Apie ajurvedinio gyvenimo būdo principus, praktinį pritaikymą ir viso to teikiamus džiaugsmus pasakoja Eglė Kauneckienė.

– Koks požiūris į gyvenimą vyrauja ajurvedoje?

– Pagal ajurvedą, sveikas žmogus yra tas, kuris gyvena proto, kūno bei sielos harmonijoje. Žinoma, tai gali skambėti kiek utopiškai, tačiau būtent šis gyvenimo būdas siekia padėti atrasti balansą ir palaipsniui gilintis į kiekvieną gyvenimo sudedamąją dalį, ypatingai sveikatą. Sutiksite, jog kada negaluoja mūsų fizinis kūnas ar užklumpa liga, esame nelaimingi ir iš karto ieškome būdų, kaip greičiau sau padėti. Taip pat jei mūsų protas yra neramus, esame užsiteršę neigiamomis mintimis ir galva ūžia lyg bičių avilys, stengiamės atrasti teisingas mintis, nes kitu atveju, vėlgi, jaučiamės nelaimingi.

Taigi, proto, kūno ir dvasios švara – tai trys svarbiausi mūsų gyvenimo elementai. Deja, dažnai esame linkę nukrypti į kurį nors vieną. Vieni itin daug pastangų deda tobulindami savo fizinį kūną, tačiau pamiršta proto priežiūrą. Kiti atvirkščiai – pasineria į dvasinį pasaulį, padeda kitiems, aukojasi, tačiau pamiršta savo kūną ir vėliau labai greitai pradeda sirgti. Būtent ajurveda ir siekia išmokyti, kaip išlaikyti harmoniją tarp šių trijų elementų.

– Kas paskatino Jus domėtis ajurveda ir keisti gyvenimo būda?

– Pirmiausia, norėjome darnos šeimoje ir tarpusavio santykiuose. Troškome būti sveiki ir užauginti sveikus vaikus. Supratome, kad norint tai turėti ir džiaugtis gyvenimu, privalome integruoti į save naujus dalykus, keisti gyvenimą, nes, be abejo, ne visi mūsų įpročiai buvo teisingi. Dauguma žmonių dėl nežinojimo gyvena taip, kaip yra įpratę gyventi jų tėvai, aplinkiniai ir mano, jog taip ir turi būti. Vis dėlto, nieko panašaus.

REKLAMA

Svarbiausia, siekiant keisti savo gyvenimo būdą, neskubėti ir pokyčius į kasdienybę įvesti palaipsniui. Jei kardinaliai keisite savo gyvenimą iš karto, kaip aš sakau, nukirsite šaką, ant kurios sėdite. Dažnai norima staigių pokyčių, tokiu būdu žmogus per daug save apkrauna, vėliau visko nepatempia ir, žinoma, viską meta į šalį.

– Ajurvedos santykis su sveikata, ar toks gyvenimo būdas galia apsaugoti nuo ligų?

– Ajurveda turi dvi kryptis – gydomąją ir atjauninamąją. Savo ajurvedos centre, masažų salone, mes užsiimame atjauninamąja, prevencine ajurveda, kuri padeda žmogui nesusirgti, o vyras Darius moko žmones per rankas pažinti žmogaus kūną, protą ir sielą, t.y. moko masažo paslapčių. 

Vis dėlto, dažnai būna ligonių, kuriuos vakarų medicina nurašo, kaip nepagydomus, tačiau būna, kad ajurveda tokius žmones pastato ant kojų. Galimybė pasveikti nuo sunkiausių ligų labai priklauso nuo žmogaus apsisprendimo, kadangi pasitelkiant ajurvedą reikia iš esmės keisti savo gyvenimo būdą, tai gali būti ilgai trunkantis gydymo procesas, o juk išgerti tabletę kur kas paprasčiau.

– Kaip atrodo dienos režimas pagal ajurvedą?

– Dienos rimas ajurvedoje yra be galo svarbus, tačiau tuo pačiu ir paprastas – gyveni dieną, miegi naktį. Labai daug žmonių šiuo metu gyvena atvirkščiai, ypač jaunimas, kada dieną miegą, o naktimis mokosi ar pramogauja. Būtent gyvenant tokiu netaisyklingu ritmu, pirmiausia, yra sutrikdomas biologinis laikrodis. Gyvenimas pagal ajurvedą yra gyvenimas su gamta, kada keliamasi saulei tekant ir gulamasi saulei leidžiantis, t.y. reikia eiti miegoti iki 22 val. ir keltis 5-6 val. ryto.

Pastebėkite, kaip būna, jei keliatės kitokiu laiku, pavyzdžiui, 7-8 val. ryto. Tuomet įprastai dienos metu sunku visur suspėti, visada trūksta kelių minučių ir nuolatos bėgame. Vis dėlto, jei atsikeli 5-6 val., diena visada būna plaukiančiame režime, kada niekur nevėluoji, turi ramų rytą ir spėji skirti laiko sau. Be to, kalbant apie žmones, kurie atsikelia 10-11 val. ar net vėliau, jie dažniausiai skundžiasi, kad blogai miegojo, nori dar pagulėti ir yra neproduktyvūs.

REKLAMA

– Pasiruošimas dienai, taip pat turi tam tikrus savo ritualus?

– Visų pirma, atsibudus ryte nereikia šokti iš lovos, o kaip tik, mintimis pabūti ramiai ir nusiteikti dienai. Pagal ajurvedą, būtina maudytis ryte, kadangi naktį kūnas valosi, išskiria tiek emocinius, tiek fizinius toksinus, kuriuos reikia nuplauti.

Viena iš pagrindinių ajurvedinių procedūrų ryte – kūno trinimas juodųjų sezamų aliejumi, tai labai paprasta ir naudinga procedūra. Pašildai aliejų ir prieš dušą visas juo išsitrini – per raumenis išilgai, o per sąnarius sukamuoju judesiu. Pirmiausia, tai duoda kosmetinę naudą, kadangi nebereikia jokių kremų, losjonų ar muilo. Taip pat aliejus yra skvarbus ir gerai įtrintas mūsų kūne renka toksinus, kurie vėliau išeina per šalinimo angą. Be to, ši procedūra pagerina kraujotaką ir pramankština kūną.

Įsitrynus kūną aliejumi geriausia šiek tiek palaukti, todėl tuo metu reikėtų išsivalyti dantis ir liežuvį. Ajurvedoje pastarojo valymas rytais taip pat labai svarbus, kadangi kūnas per naktį išskiria toksinus, kurių gausu ir ant liežuvio. Taigi, įsivaizduokite, jei nenuvalome apnašų, visus toksinus suvalgome atgal. Be to, ajurvedoje yra specialus valiklis, skirtas liežuvio higienai.

– Kokių mitybos principų laikomasi ajurvedoje?

– Turime valgyti kas 3-4 valandas ir paskutinis valgis vėliausiai turėtų būti likus 3 valandoms iki miego, tačiau tai sakoma ne tik ajurvedoje ir dauguma šiuos mitybos principus žino. Vieno valgio metu maisto turėtų būti tiek, kiek jo telpa sudėtuose dviejuose delnuose be kaupo. Prisiminkite, jog skrandis yra kumščio dydžio ir jį turime pripildyti vienu trečdaliu, kadangi viena dalis skirta maistui, kita vandeniu, o trečia turi būti palikta virškinimui. Ajurvedoje sako, kad maistas yra vaistas, jis privalo būti švarus ir pagamintas su meile. Taip pat būtina valgyti šios dienos maistą, nesirinkti vakarykščio, šildyto maisto, kadangi jis jau būna praradęs savo vertę bei energiją.

REKLAMA

– Kokią reikšmę ajurvedoje užima judėjimas ar kokia kita fizinę veikla?

– Ajurvedoje yra trys žmonių tipai: vata (vėjas), pita (ugnis) ir kapha (žemė). Šie visi trys tipai turi tam tikrų skirtingų rekomendacijų. Pavyzdžiui, pitai tinkamiau užsiimti joga, o kaphai labiau tinka ėjimas, aktyvūs žaidimai ir kita motyvuojanti fizinė veikla. Maistas pagal tipus taip yra skirtingas, nes kas vienam gali būti vaistas, kitam bus nuodas. Pitai rekomenduojamas žalias, atvėsinantis maistas, tačiau vėjo – vata tipo žmogui geriausia valgyti šiltą, sūresnį,maistą, Kaphai – aštresnį, neriebų, greitinantį medžiagų apykaitą maistą. Bet kokiu atveju, tiek judėjimas, tiek mityba ajurvedoje užima itin svarbią vietą.

– Kaip sužinoti, kuris žmogaus tipas esi ir kokių rekomendacijų laikytis?

– Yra tam tikti testai, tipų aprašymai, taip pat tai galima nustatyti pagal žmogaus pulsą ar išvaizdą. Vėjai būna smulkūs, aukšti, liekni, labai greiti, jų pilna visur. Tokio tipo žmonės greitai ir daug kalba, yra kūrybingi bei geri organizatoriai, tačiau nieko nepadaro iki galo.

Pitos tipo žmonės dažniausiai strazdanoti, auksaplaukiai, tvirto kūno sudėjimo, sportiški, turi gerai išvystytus raumenis. Pita negali nesportuoti, jam savaime suprantama, kad nuolat reikia treniruotis, bėgioti, nes jiems tai įaugę į kraują. Žemė – stambūs, stambių kaulų, ramesni, pilni meilės, paslankūs žmonės. Juos reikia labai motyvuoti, kad jie imtų veikti. Tokie žmonės visada į viską žiūri strategiškai, galvoja, kaip palengvinti savo buitį.

Sveikas žmogus yra tas, kuris turi visų trijų tipų po lygiai, visgi, taip būna labai retai. Dažniausiai turime du vyraujančius tipus ir trečią, kuris pasireiškia mažai. Tuomet turime balansuoti, tačiau negalime pamažinti ar paaukštinti savo prigimties.

REKLAMA

Taip pat ajurvedoje didelė dalis skiriama prieskoniams, nes prieskonių pagrindinė paskirtis yra ne tik pagardinti maistą, o suderinti nesuderinamus maisto produktus. Naudojant tam tikrus prieskonius, mes valgysime ne tik gardų maistų, bet ir lengvai suvirškinamą maistą. Tam tikram minėtam tipui yra rekomenduojami skirtingi prieskoniai ar jų mišiniai. Taip pat yra vienas unikalus mišinys, kuriuo galite gardinti ne tik maistą (sriubas, troškinius, sūrias košes), bet ir naudoti kaip vaistinį augalų mišinį toksinų, vadinamos amos (sanskrit.kalba ama) valymui, tiesiog paprastai jį užgeriant po pagrindinio valgymo arba ant tuščio skrandžio geriant kaip arbatą/tarp valgių. Mišinys pagerina bendrą organizmo, žarnyno veiklą, padeda metant svorį. Mišinį galite lengvai pasigaminti patys namuose, kada sumaišomi šie malti prieskoniai: imbieras, kuminas, kalendra, mėta, pankolis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų