Posakį „sportas – sveikata“ žino visi, o ir kartoja matyt ne vienas. Tačiau ar tikrai jis visu šimtu procentu teisingas? Sportininkų treneriai, ekspertai ir akademikai turi skirtingas nuomones. Štai Lietuvos antsvorio ir nutukimo asociacijos „Lobesity“ valdybos narys Artiomas Šabajevas sako, kad sveikiausias sportas – vaikščiojimas, o bėgiojantys ir kitaip itin aktyviai sportuojantys gali sau prisidaryti labai daug žalos.

D. Barkauskas, A. Skurvydas, A. Šabajevas (tv3.lt fotomontažas)

D. Barkauskas, A. Skurvydas, A. Šabajevas (tv3.lt fotomontažas)

„Vaikščiojimas yra pati prieinamiausia ir natūraliausia fizinio aktyvumo priemonė. Tam nereikia specialaus pasiruošimo, specialios įrangos – tu tiesiog eini, ir tai yra natūralus kūno judesys. Kitos fizinio aktyvumo priemonės su įranga ar greitėjimu kaip bėgimas nėra natūralios, žmogus nėra prisitaikęs tai daryti. Ėjime yra gerai tai, kad einant dažniausiai užtikrinamas fizinio krūvio pastovumas. Žmogus eidamas dažniausiai neperkrauna savo organizmo, jo kvėpavimas būna tolygesnis, nėra uždusimo – visos sistemos veikia tolygiai. Kalbant apie ilgesnes distancijas, kuo pastovesnis tempas, kuo mažiau pertrūkių, staigių sustojimų ar pagreitėjimų, tuo geriau kraujagyslių sistemai.

REKLAMA

Einant treniruojama širdis, kraujagyslių sistema, o paskui daroma įtaka ir visoms kitoms funkcijoms: kai kraujo apytaka geresnė, geresnės ir kitos organizmo funkcijos“, – tv3.lt pasakojo A. Šabajevas.

Reikia pasiruošimo

Kalbant apie bėgimą, pašnekovo teigimu, prieš imantis šio sporto būtina pasitarti su specialistais, nes kitaip galima padaryti meškos paslaugą.

„Jei nėra specialios įrangos, specialios, lygios vietos, kur bėgi, bėgimas yra nepastovus ir sukelia žymiai intensyvesnį organizmo širdies darbą, sukelia tam tikrą kvėpavimo sistemos perkrovą, jei kvėpuojama netaisyklingai – tada organizmas persikrauna. Dažniausiai taip ir atsitinka, ypač su tais, kurie tai daro be pasiruošimo.

Artiomas Šabajevas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Artiomas Šabajevas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Žmogus turi suprasti, kokį poveikį bėgimas padarys jo organizmui – jo širdžiai, kaulų sistemai, sąnariams. Jei jis to nežino ir bėga, jis bėga į nežinią, nelabai suprasdamas kitą medalio pusę, kokį poveikį bėgimas daro organizmui. Bėgant stipriai apkraunamos čiurnos, todėl gresia traumos čiurnos srityje, tad tam, kad galėtum bėgti, reikia specialių sąlygų ir specialių įrodymų. Čia gali padėti profesionalas – kineziterapeutas, kuris pirmiausia pasižiūri kūno konstituciją, kūno būklę ir pasako, koks sportas jam yra tinkamiausias“, – sako A. Šabajevas.

Intervencinės programos paaugliams su antsvoriu sumanytojas sako, kad bėgimas tikrai netinka žmonėms su antsvoriu, nes padidintas kūno svoris, sako jis, spaudžia diafragmą, neleidžia pilnavertiškai kvėpuoti, taip smegenys gauna nepakankamą deguonies kiekį, o netreniruota širdis – per didelį krūvį.

REKLAMA

Per daug – nesveika

A. Šabajevas pasisako ir prieš šiuo metu populiarias didelio intensyvumo „Insanity“ treniruotes: pasak jo, kas per daug, tas nesveika.

„Insanity“ turi daugiau psichologinį poveikį žmogui. Šitaip intensyviai sportuojantis žmogus suvokia, kad jam praplatėja komforto zona, kad jis daro daugiau, nei įsivaizdavo. Darant tuos pratimus reikia puikiai žinoti, kokį poveikį jie daro žmogaus organizmui. Reikia įsigilinti į savo kūną – kaip žmonės nori pažinti protą, sielą, puiku būti įsigilinti ir į dabartinę kūno būklę. To nepasakys šeimos gydytojas, todėl, jei pasiryžti sportuoti intensyviau, reikia įsigilinti, kokį poveikį tai tau padarys“, – sakė pašnekovas.

Visoks sportas sveikas

Buvęs Lietuvos sveikatos mokslo universiteto rektorius, profesorius Albertas Skurvydas tv3.lt pateikė kitokią nuomonę: pasak jo, visoks sportas sveikas, svarbiausia juo užsiimti su protu.

„Visokių sportų yra sveikų. Vaikščiojimas yra stresams apraminti, o bėgiojimas, dviračiai, plaukiojimas, kiti intensyvesni krūviai geriau treniruoja širdį, raumenis, kepenis, galvos smegenis. Yra milijonai judėjimo formų ir kiekviena judėjimo forma turi savo trūkumus ir privalomus. Sakyti, kad vaikščiojimas – sveikiausias sportas, yra tas pats, kas pasakyti, kad yra vienas geriausias valgis visame pasaulyje. Tai jokiu būdu taip nėra. Aš turiu galybę paskaitų, kuriose kalbu apie plaukimą, važiavimą dviračiu, svorio kėlimu, bėgiojimą, laipiojimą po kalnus, įvairius jėgos ir tempimo pratimus. Tai tikrai ne vaikščiojimas yra pats geriausias – nėra tokių mokslinių tyrimų ir negali būti“, – kalba A. Skurvydas.

REKLAMA

A. Skurvydas  A. Skurvydas Reikia intensyvumoProfesorius nurodo, kad visiems suprantama, kad vaikščiojimas yra labai saugus sportas, tačiau bėgiojimas, anot jo, yra žymiai naudingesnis.„Dėl bėgiojimo reikia pasižiūrėti – reikia pasirinkti gerą avalynę, kad ji būtų minkšta, pasirinkti minkštą takelį, pasižiūrėti, ar tavo sausgyslės nėra silpnos, ar sąnariai nėra susidėvėję. Jeigu sąnariai pasidėvėję, vaikščioti gali būti tikrai geriau negu bėgioti, tačiau yra gausybė rekomendacijų, kad, jeigu sausgyslės ir sąnariai yra sveiki, bėgioti lėtu tempu po mišką, kai žemė ir avalynė ne kieta – yra super. Bėgiojimas duoda žymiai daugiau naudos negu vaikščiojimas. Vaikščiojant neužtenka intensyvumo mūsų širdžiai, raumenims, mūsų kraujotakai, kepenims, galvos smegenims. Visų šių organų suaktyvinimui reikia didesnio intensyvumo, reikia intensyviau pabėgioti ir po kalnus pavaikščioti – paprasto vaikščiojimo nebeužteks“, – kalba pašnekovas.A. Skurvydo teigimu, prieš pradedant sportuoti tikrai nebūtina konsultuotis su kineziterapeutais ar kitais specialistais – tam, sako jis, užtenka sveiko proto, krūvius reikia didinti po truputį ir žiūrėti pagal savijautą. Aišku, jei žmogus turi nusiskundimų ar jam neramu dėl sveikatos, pas specialistą, teigia profesorius, nueiti nepamaišys.Kalbėdamas apie labai intensyvias treniruotes, tokias kaip „Insanity“, A. Skurvydas sako, kad jos nėra kenksmingos.„Intensyvūs krūviai pasaulyje labai populiarūs, bet niekas tokių krūvių, kur pulsas dirba 150-170 dažniu, neleidžia duoti valandoms, tokie krūviai tęsiasi 3-10 min. su poilsio pertraukėlėmis. Prie valandos intensyvaus darbo reikia laipsniškai prieiti – jeigu nesportavęs iškart ims tokį krūvį, pertempimas garantuotas“, – sako profesorius.Judėti turime visaipLietuvos olimpinės rinktinės vyriausias gydytojas Dalius Barkauskas tv3.lt nurodė, kad, nors ėjimas yra saugiausia judėjimo forma, tačiau judėti turime visaip.„Kad ėjimas yra saugiausias – taip, kad tai yra viena iš natūralių aktyvumo formų žmogui, kuri yra labiausiai prieinama ir tikrai saugi – taip, čia net negalima ginčytis. Iš kitos pusės, jei žiūrėsime į mūsų kūną, jis apskritai yra sutvertas taip, kad judėti turime visaip. Mūsų kūnas yra kaip šveicariškas multifunkcinis peiliukas, tad mes turime judėti visaip.Ėjimas būtų skatintinas, nes didžioji dalis žmonių yra per daug sėdintys. Dėl to dažnai daugelio žmonių kūnai yra visiškai detreniruoti. Duodant paprastas rekomendacijas, nuo ko reikėtų pradėti, jei nėra laiko ir panašiai, tai galima vaikščioti – tai yra saugu, tai sukuria tam tikrą deguonies pasisavinimo kūnui pagrindus, tačiau ar reikėtų tuo apsiriboti? Aš sakyčiau, kad ne. Po to reikėtų klausti savęs, ką aš noriu veikti ir ką noriu daryti“, – kalba D. Barkauskas. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)" class="articlePhoto" style="float: none; margin: 10px 0; width: 100%; text-align: center; background: #fff; overflow: hidden;" onclick="showImageBox(this);">
Dalius Barkauskas (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)

Dalius Barkauskas (nuotr. Fotodiena.lt/Alfredo Pliadžio)

REKLAMA

Paruošti kūną bėgiojimui

Olimpinės rinktinės vyr. gydytojas nurodo, kad ėjimas yra mažo intensyvumo ištvermės krūvis, kuris yra reikalingas ir jis yra judesių piramidės pagrindas: 3-5 val. mažo intensyvumo aerobinio krūvio per savaitę, pasak jo, mums reikia mažiausiai. Visgi vien vaikščiojimo, pabrėžia D. Barkauskas, neužtenka.

„Iš kitos pusės vaikščiodami mes nelabai ugdome sąnarių paslankumo, kas taip pat reikalingi, jei norime būti sveiki, ir mes niekaip nedarome įtakos jėgos parametrams, kas irgi yra reikalingas. Nuo trisdešimties metų mes kiekvienas prarandame 0,5-1 proc. raumeninės masės – tai yra fiziologija. Todėl visi mes nuo 30 metų, be įprasto vaikščiojimo, dar turime daryti kai ką – kažkur įlipti, kažką pakelti – kad dirbtų mūsų jėgos parametrai, jei norime išlikti daugiau mažiau aktyvūs iki senjorų amžiaus.

Iš kitos pusės žiūrint, jei žiūrėsime į adaptacinius ir biomechaninius parametrus, žmogus yra vienas geriausiai pritaikytų bėgti žinduolių. Bėgimo problema, kad dėl sėdimo gyvenimo būdo, daugelis žmonių yra detreniruoti tiek, kad jie iškart bėgti negali, jie savo kūną turi paruošti bėgimui“, – sako jis.

D. Barkauskas nurodo, kad jei kasdien dirbtume buities darbus – siurbliuotume, skalbtume plautume, nuolat būtume aktyvūs, bėgioti galėtume iškart, tačiau dabar didžioji dalis žmonių per daug sėdi, dėvi netinkamą avalynę, todėl pradėti jie turi nuo vaikščiojimo. Todėl D. Barkauskas sako, kad „bėgti yra labai gerai, bet“ – yra tam tikrų sąlygų.

Kalbant apie konsultacijas su specialistais prieš imantis aktyvesnio sporto, D. Barkauskas nurodo, kad tas vadinamasis specialistas dar nebūtinai yra specialistas.

REKLAMA

„Nuėjus į sporto klubą, metodika bus pagal kultūrizmo principus, kurie visiškai neatitinka sveikatos. Treniruoti turime ne raumenis, o judesius. Kai vedu seminarus, apie tai kalbame giliau.

Trumpas receptas, ką daryti, jeigu norime būti sveiki – tai reikia judėti. Nueikime kažkiek, pakelkime kažkiek, įsilipkime kur nors – krutėkime, būkime aktyvūs“, – nurodė pašnekovas.

Tad, krutėkime.

...
2017-01-16 20:57:39
A. Skurvydas buvo LSMU rektorius? Neteko girdėt...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
2001 – 2016 m. ėjo LSU Rektoriaus pareig 2017-01-18 09:29:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
http://www.lsu.lt/node/1801   ATSAKYTI
... 2017-01-16 20:57:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
A. Skurvydas buvo LSMU rektorius? Neteko girdėt...   ATSAKYTI

Top Video

Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: praeiviai stabtelėjo žiūrėti, ką moteris vedžioja lauke
DABAR RODOMA
Mama slapta užfiksavo šokiruojantį slaugės elgesį su jos negalią turinčiu sūnumi
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
REKLAMA
Gėlių turgelis Fotodiena/Arnas Strumila
Moterys visada džiaugiasi gaudamos puokštę gėlių, bet vėliau patiria nusivylimą, kai praėjus vos keletui dienų tenka jas išmesti, rašo uselfulbeautytips.net. Štai keletas ...
Nėštumas (nuotr. 123rf.com)
Pastojimas yra rimtas darbas, nors atrodo, kad kai kurios poros pastoja per pirmąjį bandymą, o kitos gali praleisti amžinybę bandydami. Tačiau, remiantis nauja apklausa, poros ...
Kaktusas (nuotr. 123rf.com)
Tikriausiai visi įvairiais augalais dekoruojame savo namus, darbo vietas ar kitas erdves tam, kad pagyvintume mus supančią aplinką. Be to, daugelis augalų yra laikomi labai ...
Celiulitas (nuotr. 123rf.com)
Norėdamos įveikti celiulitą turite sveikai maitintis, daugiau mankštintis ir naudoti specialius kremus. Taip pat svarbu vengti maisto ar gėrimų, kurie gali paskatinti celiulito ...
Raukšlės (nuotr. 123rf.com)
Stebuklingo eliksyro, padedančio išsaugoti jaunystę, paieškos nesibaigia, tačiau kol kas vieno recepto nėra. Odos priežiūra ir jaunystės išsaugojimas yra kompleksinis ir vienos ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų