Specialistė sako, kad mamos kartais net ir valgydamos sveiką maistą gali pakenkti vaikui:
„Jeigu nėščiosios mityba labai sveika, bet monotoniška, tai nėra ypač sveika būsimajam lėliukui ir pačiai mamai. Jeigu mamytės laikosi baltyminės dietos, vaikui formuojasi iškreipta medžiagų apykaita, kur dominuoja baltymas, nors to neturėtų būti. Organizmui reikalingos visos medžiagos, tame tarpe riebalai, todėl iš mitybos negali būti visiškai eliminuoti riebalai, nes genetiškai vaikas jau bus žalojamas.
Ypač besiformuojančiam lėliukui riebalai yra labai svarbūs smegenų formavimuisi, nervų dangalams, kurie formuojasi iš riebalo. Tos mamos, kurios bijo priaugti svorio ir vengia riebalo, liaudiškai kalbant, nudžiovina vaiką“, – teigia pašnekovė.
Žalojantis angliavandenių perteklius
N. Smetanina nurodo, kad, jeigu jeigu nėštumo metu mamytei pasireiškia diabetas, mitybos apribojimai labai svarbūs.
„Yra įrodyta, kad angliavandenių perteklius duoda greitą vaisiaus augimą, nes visa endokrininė sistema yra sudirginama per angliavandenių perteklių, kurį jį reikia utilizuoti. Organizmas yra labai taupus, jis nieko neišmeta, bet ne visada pasisavina geruoju būdu.
Greitas vaiko augimas įsčiose perprogramuoja greitą medžiagų apykaitą greitam augimui ir gimus, todėl tie vaikai turi polinkį būti nutukę – jų medžiagų apykaita sureaguoja iš karto. Pavyzdžiui, angliavandeniai veikia kaip epigenetiniai veiksniai ir veikia genetinį programavimą, todėl tokie vaiki turi žymiai didesnę riziką būti nutukę nei kiti“, – pasakoja vaikų endokrinologė.
Per greitas svorio augimas
Specialistės teigimu, jeigu mamos sveikata nėštumo metu buvo prastesnė ir vaikas augo lėčiau, toks vaikas gali gimti normalus ar šiek tiek proporcingai mažesnis, tačiau imti greitai augti per pirmuosius ketverius metus, kas taip pat nėra gerai.
„Tyrimais įrodyta, kad toks vaikas turi žymiai didesnę nutukimo riziką, nes greitas svorio pasivijimas nėra labai geras veiksnys – perprogramuojama medžiagų apykaita ir vaikas linksta į riebalų kaupimą“, – kalba N. Smetanina.
Todėl jeigu vaikas staigiai auga per pirmuosius ketverius metus, vaikutį, sako specialistė, reikia maitinti laikantis sveikos mitybos principų: maistas turi būti subalansuotas, įvairiapusis, neturėti angliavandenių pertekliaus.
„Mūsų visuomenės klaida yra ta, kad mūsų maistas yra praturtintas greitais angliavandeniais, yra prisaldintas. Tie saldėsiai – geriami saldūs jogurtai, pieno gėrimai – duoda neigiamą poveikį. Mamytės tuos produktus vertina kaip pieną, tačiau neįvertina, kad tai ne tik pienas. Kai vaikams duodami tie saldūs gėrimai, saldžios arbatos, po to vaikai nemoka gerti vandens, nes nėra pratę. Vaikai pirmiausia turi išmokti gerti vandenį, o ne saldintas arbatas. Arbatos vaikams nereikalingos“, – kalba N. Smetanina.
Užkandžiai ir pienas
Specialistė nurodo, kad mamos vaikučius po truputį turėtų pratinti prie viso maisto, įskaitant ir daržoves. Kuomet vaikučiai, pasako ji, nevalgo vaisių ir daržovių, problemos kyla su skaiduliniu maistu ir nevalgydami daržovių, jas pakeičia angliavandeniniu maistu, kuris yra žymiai kaloringesnis. Specialistė pataria ir dėl karvės pieno bei užkandžių:
„Pirmaisiais metais vaikučiui nereikėtų duoti karvės pieno – ne tik dėl vaikų alergizacijos, bet ir pieno sudėtis yra netinkama kūdikėliams. Kitas dalykas – baltymų poreikis vaikui antrą pusmetį sumažėja, nes svorio prieaugis taip pat mažėja. Tai yra normalu ir nereikia išsigąsti.
Kitas dalykas – kūdikiui tarp maisto nereikia kišti saldžių sausainių, geriau jau duoti jam nesaldžią baronką, gabaliuką obuolio, bet tik ne saldžius užkandžius. Iki metų vaikui išvis nereikėtų duoti jokių agresyvių saldumynų: saldainių, šokolado. Vėliau didelės bėdos nebus, jei vaikui retkarčiais paduos saldainiuką, tačiau nuo mažens reikia riboti“, – pasakojo pašnekovė.
Todėl specialistė nurodo, kad pirmieji treji metai nuo vaisiaus prasidėjimo – kai jis dar būna mamos pilve – yra esminiai tolesnei vaiko sveikatai.
