Galimybė sportuoti visus metus
VĮ Kauno Miškų Urėdijos Karmėlavos girininkijos girininkas Jonas Mačiulis pastebi, kad sportuojančių žmonių čia pilna visais metų laikais. Arti gyvenantiems galima kas rytą pabėgioti, laisvalaikį leisti važinėjantis dviračiais bei dalyvauti orientacinėse varžybose. Kadangi ši vietovė kalnuota, miške dažnai galima sutikti ekstremaliai nuo kalnų besileidžiančius dviratininkus – ,,Downhill” sporto šakos mėgėjus. Šaltesniu laikotarpiu, kai yra sniego, žmonės čiumpa rogutes, slides, taip pat leidžiasi į žygius.
Kleboniškio miškas stebina senomis pušimis ir ąžuolais bei dažnai sutinkamais miško žvėreliais. Seniausiai miško pušiai apglėbti reikia net dviejų žmonių, o beveik kasmet keli briedžiai nuklysta iki pačių Kauno miesto gatvių. Istorinė parko dalis – apleisti, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą statyti bunkeriai.
Stebuklingi vandens šaltiniai
Didžiausi žmonių traukos centrai šiame miške - trys šaltiniai. Jaunimas apie tai domisi mažiau, tačiau vyresnio amžiaus žmonės nuo seno kalba, kad šių šaltinių vanduo begalo skanus. Vietiniai šio vandens gerti nebijo – atlikti tyrimai parodė, kad vanduo tinkamas vartoti.
Paklausus kaip šias vietas surasti atvykėliams, girininkas pasakoja, kad takas iki greičiausiai prieinamo šaltinio yra taip žmonių pramintas, kad jį rasti visai nesunku. Perėjus arčiau Kleboniškio esantį pėsčiųjų tiltą reikia eiti pramintu takeliu tol, kol pasieksime trokštamą tikslą. Kita vertus, visuomet galima pasiteirauti sutiktų žmonių, nes dauguma ten keliauja beveik kasdien.
Netoliese ypatinga vieta tarpukariu
Sklando gandai, kad tarpukario laikotarpiu šiame miške mėgdavo medžioti pats šalies prezidentas Antanas Smetona. Visgi, Jonas Mačiulis, Karmėlavos girininkijoje dirbantis daugiau nei 30 metų, šias kalbas patikslina: ,,Antanas Smetona mėgdavo atvykti į Davalgionių mišką. Šis miškas yra nutolęs apie 10 kilometrų nuo Kleboniškio parko miško. Ten medžiodavo su arkliais. Medžioklei būdavo ruošiamasi labai rimtai, kad ji būtų aukščiausio lygio. Apie tai yra išlikusios ir nuotraukos, jas galima rasti archyvuose.”
Daugiau sužinoti apie įdomiausias Lietuvos vietas galite ČIA!
