REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vanduo – stebuklas iš čiaupo

Kas yra vanduo? Nepaprastas, kiekviename žingsnyje supantis skystis, o gal pernelyg įprastas, kasdienis objektas? Daugybė mokslininkų kartų tyrė jo savybes ir iki šių dienų vis atranda įvairiausių naujovių. Pamėginkime išsiaiškinti, ar tikrai vanduo toks paprastas.

REKLAMA
REKLAMA

Vanduo – gyvas

Tiek iš ankstesnių, tiek iš naujausių mokslinių tyrimų rezultatų matyti, kad vanduo – gyva substancija. Jis lemia beveik visus gamtoje vykstančius procesus – tiek žmogaus organizmo sistemų veiklą, tiek Žemės plutos, atmosferos, litosferos, biosferos formavimąsi. Visa, kas gyva Žemėje, sudaryta ir iš vandens.

Prieš pusšimtį metų Vokietijoje užfiksuotas įvykis – chemijos laboratorijoje į mėgintuvėlį su vandeniu įkrito sandari ampulė su nuodais. Inde ji išgulėjo keletą dienų. Tada buvo išimta, o vandens sudėtis ištirta. Vanduo išliko idealiai švarus. Tačiau visos juo pagirdytos pelės nustipo per valandą. Kitaip tariant, vanduo įgijo mirtinai nuodingų savybių net tiesiogiai nesiliesdamas su nuodais.

REKLAMA

Iš vėliau atliktų tyrimų matyti, kad vanduo geba saugoti informaciją. Gebėjimą „prisiminti“ lėmė vandens struktūra – jį sudaro šešiabriauniai klasteriai. Atsižvelgiant į įvairų poveikį – cheminį, mechaninį, informacinį, elektromagnetinį – ši struktūra turi savybę kisti. Dėl struktūrinės vandens atminties jis gali sugerti ir saugoti informaciją, kurią perteikia žodžiai, maldos, muzika ir net mintys. Jei prisiminsime, kad 80 procentų žmogaus kūno sudaro vanduo, nesunku pratęsti mintį: mes taip pat esame neatsparūs įtaigai, įvairių žodžių poveikiui, ne tik emociškai, bet ir fiziškai reaguojame į muziką, teigiamus ir neigiamus žodžius. Kitaip tariant, lengvai pasiduodame savotiškam programavimui. Bet koks išorinis poveikis, taip pat ir bendravimas, savaip keičia žmogaus organizmo skysčių terpę ląstelėse.

REKLAMA
REKLAMA

Tirdamas vandenį japonų mokslininkas pamėgino jį paveikti įvairiais būdais: viename mėgintuvėlyje esančiam vandeniui leido „pasiklausyti“ klasikinės muzikos, antrame – maldų, kitiems indams – dėkingumo, meilės žodžių. Paveikti tokių garsų vandens kristalai susiformavo dailūs, gražūs. Vandens, kuriam teko „klausytis“ piktų neapykantos žodžių, sunkiojo roko, metalo, kristalai atrodė visai kitaip – tarsi iš vidaus būtų sprogę.

Kuo švaresnis vanduo, tuo gražesnė ir jo kristaų struktūra. Svarbu, kad vanduo, kurį geriate, būtų švarus. O kad jis būtų tyras, neužteks vien modernių filtrų – geriausiai vandenį valo meilė ir dėkingumas. Unikalus vandens gebėjimas prisiminti gali būti išnaudotas praktiškai: į skaidrų ąsotį supiltą vandenį galima įkrauti teigiama energija ir gerais žodžiais, o paskui išgerti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Neigiamos emocijos, baimė, pyktis, neapykanta gali būti energinės informacijos poveikio pasekmė. Pakeitus nuostatas ir mintis pasąmonėje, keičiasi ir vandens struktūra kūne. O prievartos scenos, kurias žmogus stebi tikrovėje ar kino ekrane, keiksmažodžiai, šiurkšti muzika – visa tai neišvengiamai veikia organizmą ir... palengva jį ardo. Jautriausi šiam poveikiui – vaikai ir nėščios moterys. Štai kodėl itin svarbu nėščiajai mėgautis gražiais vaizdais, girdėti teigiamą informaciją. Vaikus taip pat būtina maksimaliai atriboti nuo neigiamos informacijos – net jei jie patys dar nesupranta, kas vyksta, žiaurūs vaizdai ir veiksmai veikia jų organizmų molekules.

REKLAMA

Dauguma tautų ir religijų vandenį vertina kaip gyvą, o mokslininkai primena, kad gyvybė atsirado iš vandens. Vartojant tyrą, kokybiškai struktūruotą vandenį gerėja savijauta, normailzuojasi įvairių organizmo sistemų veikla, gerėja atmintis, iš organizmo lengviau šalinami toksinai. Per dieną patariama išgerti ne mažiau nei 1,5–2 litrus vandens.

Patarimai geriantiems vandenį

Vandens esama visose žmogaus organizmo dalyse. Pavyzdžiui, smegenų žievėje jo – apie 90 procentų, odoje – 72 procentai, net dantų emalyje yra 3 procentai vandens. Kad vanduo tolygiai pasiskirstytų po organizmą ir jokiems organams jo nepristigtų, būtina nuolat papildyti jo atsargas.

REKLAMA

Tačiau dauguma žmonių vandenį geria tik tada, kai pajunta troškulį. Tačiau tai – jau pavėluota priemonė. Pajutus troškulį, kai išsausėjo burna, organizmui jau reikia maždaug pusės litro vandens. Geriau kad iki tokios būklės nelauktimėte ir gurkšnotumėte vandenį po truputėlį, bet dažnai. Jei patiriate nuovargį, esate mieguisti, vangūs – gali būti, kad organizmui stinga vandens.

Moksliškai įrodyta, kad vartojant pakankamai vandens, organizmas gali išgyti ne tik nuo įvairių negalavimų, bet ir nuo rimtesnių ligų – pavyzdžiui, astmos, alergijos, artrito ir kt. Ar bent jau palengvėja jų simptomai. Kai organizmui stinga vandens, skysčiai paskirstomi tik po pačius svarbiausius organus, taigi kiti funkcionuoja nebe visu pajėgumu, savotiškomis krizės sąlygomis, netenkama daug gyvybinės energijos ir jėgų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

• Vienu prisėdimu galima išgerti ne daugiau nei 300 mililitrų vandens. Tada būtina padaryti 15–20 minučių pertrauką. Ką tik prabudus patariama išgerti nuo 300 iki 1 litro vandens (su pertraukomis). Jei turite antsvorio arba vargina įvairių kūno vietų tinimai, vandens jums reikia kiek mažiau. Iš organizmo turėtų pasišalinti tiek skysčių, kiek jų išgėrėte. Jei šlapimas drumstas, gali būti, kad jūsų organizmui trūksta vandens.

• Kava, įvairūs gazuoti gėrimai, sultys iš pakelių, juodoji arbata, saldūs gėrimai, nors dažnai priskaičiuojami prie privalomos suvartoti skysčių normos, iš tiesų patys šalina iš orgaizmo skysčius ir nenumalšina troškulio. Juk tikriausiai esate pastebėję, kad jų atsigėrus, troškulys ima kamuoti net stipriau. Dar didesnę meškos paslaugą padaro alkoholis – štai kodėl karštą vasaros dieną vienu prisėdimu galima išgerti net keletą litrų alaus... Troškulys niekur nedingsta, jis vis dar alsuoja į pakaušį.

REKLAMA

• Gazuoti gėrimai staigiai sumažina kraujo rūgštingumą. Kad atkurtumėte rūgščių ir šarmų pusiausvirą po stiklinės gazuoto gėrimo, turėtumėte išgerti 30 (!) stiklinių vandens.

• Nauda organizmui su vandeniu galėtų konkuruoti nebent šviežiai spaustos natūralios vaisių sultys. Tačiau ir jos negali visiškai pakeisti vandens.

• Kai vandens pakanka, oda ilgiau išlieka jauna, ne taip greitai formuojasi raukšlės.

• Sveikiausia vandenį gerti iš patikrintų natūralių gamtinių šaltinių. Arba patiems filtruoti ir struktūruoti.

REKLAMA

• Kai pakinta vandens agregatinė būklė, jos energinė atmintis išsitrina.

• Prieš geriant vandenį patariama palaukti, kol jis įšils iki kambario temperatūros. Teiginys, esą šaltas vanduo geriau numalšina troškulį, tėra mitas. Kad organizmas įsisavintų vandenį, jis skrandyje pašildomas iki kūno temperatūros. Užgeriant maistą šaltu vandeniu (arba kitu šaltu gėrimu), jo virškinimo laikas sutrumpėja nuo 4–5 valandų iki 15–20 minučių, nepakankamai suvirškintas maistas patenka į žarnyną, o tai gali baigtis ir funkciniais sutrikimais, ir nutukimu. Tokį patį efektą sukelia ledai, jei juos valgysite iš karto po maisto. Be to, užgerdamas maistą šaltu vandeniu, žmogus igliau nepajunta sotumo, norisi valgyti dar ir dar. galbūt tai taip pat viena paslapčių, kodėl toks noras tampa ypač aktualus greitojo maisto užkandinėse – juk gėrimai ten visada gardinami dideliu kiekiu ledo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

• Didžioji dalis maisto produktų taip pat sudaryti iš vandens. Todėl tiek gaminant maistą, tiek jį valgant labai svarbu gera nuotika, meilė, pozityvios mintys. Ypač gerai prieš valgį sukalbėti maldą – taip maisto produktuose esantis vanduo struktūruojamas, išlaiko informaciją, o patekęs į kūną paskleidžia teigiamą energiją po visas organizmo ląsteles.

Ledo vandens fenomenas

Kokį vandenį sveikiau gerti – tą, kuris teka tiesiog iš čiaupo, ar virintą? Sveiko gyvenimo būdo propaguotojai vieningai sutaria, kad sveikiausia gerti ledo vandenį. Tiksliau – užšaldytą, o vėliau atitirpintą. Gydomosios ledo vandens savybės pastebėtos dar senovėje.

REKLAMA

Užšaldant vandenį neįvyksta biomolekulių sistemos konfigūracija, kaip neišvengiamai nutinka vandenį virinant. Taigi gyvybinės vandens funkcijos jį užšaldžius, o po to atitirpinus, niekur nedingsta. Maža to, įrodyta, kad atitirpintas ledo vanduo turi tvarkingesnę struktūrą, greičiau sąveikauja su biologiniais komponentais ir vandenyje ištirpusiomis medžiagomis. Geriant ledo vandenį į organizmą patenka smulkūs ledo struktūros centrai, kurie teigiamai veikia įvairių organizmo sistemų veiklą.

Pastebėta, kad ledo vanduo – stiprus biostimuliatorius. Augalų sėklos, pamirkytos ledo vandenyje, geriau sudygsta. Jei augalus laistysite ledo vandeniu, jie augs vešlesni nei laistomi vandeniu iš čiaupo ar virintu. Įdomių rezultatų mokslininkams pateikė ir eksperimentas su katėmis. Davus lakti ledo vandens katėms, kurios dėl amžiaus jau buvo praradusios galimybę atsivesti kačiukų, pastebėta, kad jos vėl tapo vaisingos, be to, atsparesnės infekcijoms.

REKLAMA

Sniego vanduo turi dar daugiau teigiamų savybių. Tokiame vandenyje išlieka mažučių dujų burbuliukų, visiškai nebelieka druskų, taigi sniego vandenį organizmas įsisavina dar greičiau.

Gydantis tiek ledo, tiek sniego vandeniu, jis geriamas 3–4 kartus per dieną, likus valandai iki valgio. Stiklinė išgeriama vienu kartu. Jums reikalingas vandens kiekis apskaičiuojamas taip: 4–6 gramai vandens 1 jūsų kūno kilogramui. Taigi jei sveriate 60 kilogramų, jums reikės išgerti apie 300 gramų vandens.

Kaip pasigaminti ledo vandens?

Ledo vandens galima pasigaminti keliais būdais, vienas paprasčiausių – tiesiog užšaldyti buteliuką vandens šaldymo kameroje. Tačiau kai kurie gydymo vandeniu specialistai teigia, kad toks metodas nėra itin efektyvus, nes taip užšaldžius vandenį, jame lieka kenksmingų priemaišų. Kad vanduo išsivalytų, jį reikia užšaldyti ir atšildyti tris kartus.

REKLAMA
REKLAMA

Kito metodo šalininkai siūlo ilgesnį šaldymo procesą:

Pirmasis etapas. Supilkite vandenį į plastikinį buteliuką ir guldykite į šaldymo kamerą. Po kiek laiko patikrinę pastebėsite, kad vanduo į ledą sušąla pirmiausia ties buteliuko sienelėmis, o viduriukas lieka skystas. Taip nutinka todėl, kad pirmiausia užšąla vadinamasis kietas vanduo. Jis jums nereikalingas. Todėl ištraukite pusiau užšąlusį buteliuką iš kameros, nupilkite užšalti nespėjusį vandenį, o atitirpusį ledą galite išmesti.

Antrasis etapas. Likusį neužšaldytą vandenį vėl supilkite į plastikinį buteliuką ir dėkite į šaldymo kamerą. Palaukite, kol maždaug pusė vandens užšals. Dabar kaip nereikalingą nupilkite neužšąlusį vandenį – jame liko kenksmingų priemaišų, pavyzdžiui, chloro. Likęs ledas atšildomas – štai ir turite paties tyriausio ledo vandens! Šį vandenį galima skiesti mėgstamu mineraliniu vandeniu.

Laura MUREIKAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų