2011 m. buvo pagaminta 0,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 %) alkoholį. Palyginti su 2010 m., jų gamyba padidėjo 4,3 procento. Taip pat augo ir fermentuotų gėrimų gamyba, kuri sudarė 4,9 mln. dekalitrų, arba 16,4 procento daugiau nei 2010 m. Iš fermentuotų gėrimų labiausiai padidėjo putojančių fermentuotų gėrimų (52,7 %) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2011 m. pagaminta 0,6 mln. dekalitrų, arba 15,5 procento mažiau nei 2010 m. Daugiausia pagaminta alaus – 30,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 4,6 procento. Alkoholinių gėrimų importas išaugo ketvirtadaliu. Dar labiau išaugo eksportas, ypač spiritinių alkoholinių gėrimų (42,4 %).
2011 m. parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, tai 483,7 tūkst. dekalitrų (15,6 %) daugiau nei 2010 m. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6,6 mln. dekalitrų, arba 222 tūkst. dekalitrų (3,5 %) daugiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 29,9 mln. dekalitrų, arba 643,9 tūkst. dekalitrų (2,2 %) daugiau nei 2010 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2011 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo 1,1 procento. Atpigo vaisių vynas – 7,4, likeris ir Lietuvoje gaminamas alus – po 2,6 procento, viskis – 2 procentais, Lietuvoje gaminama degtinė – 1,2, stalo vynas – 1,1 procento, tačiau pabrango trauktinės – 3,8 procento, importinė degtinė – 3,1, vermutas – 1,7 procento.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2011 m. 698 asmenys pirmą kartą kreipėsi į gydymo įstaigas dėl alkoholinės psichozės (100 asmenų mažiau nei 2010 m.), 1,5 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (367 asmenimis daugiau nei 2010 m.). 2011 m. pabaigoje gydymo įstaigose gydėsi 51,9 tūkst. (2010 m. – 55,4 tūkst.) lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 927 žmonės, arba 35 žmonėmis mažiau nei 2010 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (49 %), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,2 %) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,7 %). Palyginti su 2010 m., moterų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 2011 m. išaugo beveik penktadaliu, tačiau išliko maždaug triskart mažesnis negu vyrų.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2011 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 45 neblaivūs asmenys, iš kurių 8 žuvo (2010 m. – 7). Dar 9 neblaivūs asmenys (tiek pat kiek ir 2010 m.) nukentėjo kelyje iš darbo (į darbą).
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 m. užregistruoti 505 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, tai yra beveik kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 67, buvo sužeisti 785 žmonės. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 24, buvo sužeisti 398 žmonės. 2011 m., palyginti su 2010 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 4,4 procento, neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 2,4 procento.
Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduotų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 %), tenkantis vienam gyventojui.
Lietuviai – ir tarp daugiausiai rūkančių
Lietuviai kartu su vokiečiais, prancūzais ir danais patenka į ketvirtuką šalių, kuriose yra daugiausia rūkančių ar rūkiusių gyventojų, teigiančių, jog įspėjimai apie žalingą poveikį sveikatai ant tabako gaminių neturi jokios įtakos jų požiūriui ar įpročiams. Taip teigė daugiau nei ketvirtadalis arba 26 proc. apklaustųjų mūsų šalyje. Tai parodė vienos didžiausių Lietuvoje rinkos tyrimų kompanijos TNS LT atliktas „Eurobarometro“ tyrimas. Šio tyrimo tikslas buvo detaliai ištirti europiečių rūkymo įpročius, jų prisirišimą prie tabako gaminių, reakciją į rūkymo prevencijos priemones ir kt.
Lietuvoje yra mažiausiai visoje ES pritariančių rūkymo prevencijos priemonei, kad ant tabako gaminių atsirastų specialūs apsaugos ženklai, kurie padėtų apsisaugoti nuo kontrabandinių produktų, nors tai šiek tiek kilsteltų originalių gaminių kainas. Tokią nuomonę palaikė šiek tiek daugiau negu pusė arba 55 proc. visų apklaustųjų.
Tyrimo duomenimis, mūsų šalyje yra palyginti maža dalis žmonių, kurie atsisakė šio žalingo įpročio rūkyti. Taip teigė tik 15 proc. apklaustųjų, kuomet ES vidurkis yra 21 proc. Daugiausiai metusių rūkyti yra Olandijoje, Danijoje ir Švedijoje, kur taip tvirtino beveik kas trečias apklaustasis. Tačiau 65 proc. rūkančių žmonių Lietuvoje kada nors bandė mesti rūkyti, iš jų 23 proc. per praėjusius dvylika mėnesių. Dauguma tai darė savarankiškai, 14 proc. išmėgino nikotiną pakeičiančius vaistus (kaip nikotino kramtomoji guma, pleistras arba inhaliatorius). Pagrindinės priežastys, kurios skatina žmones Lietuvoje mesti rūkyti, yra rūpestis dėl savo sveikatos, tabako kainų ir artimųjų, šeimos įtaka.
Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai iš visų ES piliečių dažniausiai tabako gaminius įsigyja turguje arba iš draugų ar šeimos narių. 7 proc. gyventojų teigia įsigyjantys tabako gaminius turguje, tiek pat teigė perkantys iš kitų žmonių. Tačiau daugiausiai tabako gaminių lietuviai perka prekybos centruose ir kasdienių prekių parduotuvėse. Tuo metu kitų ES šalių gyventojai tam labiau linkę rinktis specializuotas tabako parduotuves.
Tyrimas atskleidė ir tai, kad rūkantys žmonės Lietuvoje iš visų europiečių yra mažiausiai lojalūs konkrečiam tabako gaminių prekės ženklui. Tai, kad prekės ženklas turi įtakos renkantis tabako gaminį, teigė tik 36 proc. apklaustų esamų ir buvusių rūkančiųjų mūsų šalyje. Tuo metu net 69 proc. visų ES gyventojų teigė, jog prekės ženklas jiems yra svarbus. Kita vertus, tabako gaminių vartotojams mūsų šalyje yra labai svarbus tabako skonis juose, taip pat – dervų, nikotino ir anglies monoksido kiekis, bei produktų kaina. Lietuvoje 98 proc. rūkančiųjų perka cigaretes, 6 proc. – patys gaminasi cigarečių suktines, po 2 proc. – nuolat rūko cigarus arba pypkę.
Šiuo metu Lietuvoje įvairius tabako gaminių – cigaretes, cigarus ar pypkę – rūko beveik trečdalis arba 30 proc. gyventojų. Palyginti su 2009 m. atitinkamu tyrimu, šis skaičius išliko nepakitęs. Atitinkamas visų ES piliečių vidurkis yra labai panašus ir siekia 28 proc. Daugiausiai rūkančiųjų Graikijoje, kur rūko 40 proc. gyventojų.
Lietuvos rūkoriai per dieną vidutiniškai surūko šiek tiek daugiau nei pusę pakelio arba 13,1 cigaretės. Pagal šį rodiklį ES pirmauja Kipras. Vienas šios šalies rūkantysis per dieną vidutiniškai surūko daugiau nei pakelį arba 20,5 cigarečių.
Visuomenės nuomonės „Eurobarometro“ tyrimas vykdomas Europos Komisijos ir Europos Parlamento iniciatyva. Tai tyrimas, kuriuo remiantis priimami politiniai sprendimai. Pastarojo „Eurobarometro“ tyrimo metu 27-iose Europos Sąjungos šalyse apklausta 26 751 respondentų, Lietuvoje – 1021 asmuo. Apklausa buvo vykdoma 2012 m. vasario-kovo mėnesiais.
TNS LT priklauso tarptautinei tyrimų kompanijai TNS Global, kuri turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. TNS atstovybės yra įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose.
