Nors karantinas ir koronaviruso pandemija kelia nemenkus iššūkius, Ineta viso pokalbio metu nepraranda optimizmo ir šypsenos veide. Moteris pripažįsta, kad šiuo metu tikrai nėra lengva, tačiau galima pasidžiaugti tuo, kad antrojo karantino metu buvo leista veikti darželiams.
„Pirmo karantino metu gal buvo šiek tiek sunkiau, nes buvo labai neaišku, kas ir kaip vyks. Dabar viskas kur kas aiškiau ir džiaugiamės, kad neuždraudė mūsų veiklos ir galime dirbti toliau.
Aišku, kitas dalykas, kad dabar dauguma tėvų dirba nuotoliniu būdu ir kas galėjo, pasiliko namuose ir nusprendė nevesti vaikų į darželį. Nesvarbu, kad vaikų mažiau, bet atlyginimus darbuotojams mokėti vis tiek reikia ir niekas nekompensuoja. Šitoj vietoj nėra labai lengva“, – sako ji.
Ineta pirmojo karantino metu savo kailiu patyrė, ką reiškia dirbti namuose, kai aplink bėgioja mamos dėmesio laukiantys vaikai.
„Aš pati labai bijojau, kad antrojo karantino metu vėl nesustabdytų mūsų veiklos. Man per pirmąjį karantiną, kaip mamai, buvo sunku – turėjau darbus perkelti į namus ir tuo pačiu prižiūrėti vaikus. Neišėjo tiek ir dėmesio duoti vaikams, kiek man pačiai norėjosi.
Buvo ir sienos apdažytos, ir dar visokių dalykų jie prikrėtė, bet ne dėl išdaigų sunku buvo, o dėl to, nes reikėjo valdyti savo emocijas ir kažkaip ant jų dėl tų vaikiškų šėlionių nepykti... Dėl to buvo labai sunku“, – pripažįsta Ineta.
Judėjimo draudimai privertė sunerimti
Nerimo dėl darželio veiklos kilo ir pirmosiomis judėjimo tarp savivaldybių draudimo dienomis, mat nebuvo aišku, ar tėvams bus leista atvežti vaikus į darželį.
„Mes patys įsikūrę esame netoli Elektrėnų savivaldybės ribos, bet patys esame Vilniaus rajone. Daug mūsų darželį lankančių vaikų yra būtent iš Elektrėnų savivaldybės, o kai uždraudė judėjimą tarp savivaldybių, niekur nebuvo parašyta, kad iš vienos į kitą savivaldybę vaikus vežti į ugdymo įstaigas galima, todėl tėvai skambino ir rašė, nes nežinojo, ar nepažeis taisyklių važiuodami iki darželio. Tuo metu ir pati nežinojau, ką atsakyti, nes konkrečios informacijos nebuvo. Buvo sunku tiesiog sėdėti ir laukti žinių apie naujas rekomendacijas ar draudimus.
Kita vertus, iš verslo pusės buvo sunku ir tai, nes Vyriausybės rekomendacijomis tėvai buvo raginami nevesti vaikų į darželius, nebent tik tiems, kas neturi kitos galimybės. Tai įsivaizduokite, jeigu iš visų darželio vaikų į jį eitų tik keletas. Dirbti turime, veikla neuždrausta, bet pajamų negauname...“, – sako ji.
Tačiau šiomis dienomis Lietuvoje nauju iššūkiu tapo gausus snygis. Ineta juokiasi, kad ne visiems pavyko darželį pasiekti.
„Keliai yra tikrai tragiški. Viskas užpustyta. Viena mama pirmojo gausaus snygio dieną net per pietus atvažiavo vaiko pasiimti, nes ten, kur jie gyvena, nuo pat ryto pradėjo medžiai virsti, pravažiuoti labai sunku, todėl atvažiavo vaiko anksčiau, nes vakare nežinia ar jau būtų pavykę pasiekti darželį.
Trečiadienį į darželį pavyko atvykti tik auklėtojoms. Daugiau neatvyko nei vienas vaikas, nes tiesiog, neišvažiavo per pusnis iš namų. Tokį gausų sniegą prisimenu tik iš savo vaikystės ir jau galvojau, kad mano vaikams nepavyks pasidžiaugti sniego tuneliais, bet, kaip matome, sulaukėme ir to. Visgi vaikams smagu, džiugu dėl jų, o tėveliams tai turbūt daugiau vargas nei džiaugsmas, kai sniegą nukasinėti reikia keliolika kartų per dieną ir rezultato nesimato, jau nekalbu apie vairavimą ir iššūkius keliuose“, – šypsosi ji.
Pramoga ir šeimai, ir vaikams
Tačiau nepaisant visų sunkumų, Žvagulių šeima tikrai turi kuo pasidžiaugti. Maždaug prieš metus jų namuose atsirado nedidelis ūkis, kuris tapo pramoga ne tik šeimininkams, bet ir darželio vaikams.
„Mūsų ūkis dar nedidelis, bet įvairus, kad būtų galima pažiūrėti į vienus ar kitus gyvūnas, toks kaimietiškas zoologijos sodas (juokiasi). Juk miesto ar net didmiesčių rajonų vaikai šiais laikais dažniau mato žirafas, o karvytė jau retas reiškinys.
Todėl mums džiugu, kad jie gali susipažinti ir su mūsų vaikystės gyvūnais, juos ne tik pamatyti iš arti, bet ir pamaitinti, su jais draugauti. Vaikams tikrai įdomu ir labai patinka, mielai net savo daržo gėrybes atveža gyvūnams ir taip prisideda prie mūsų mini zoologijos sodo.
Mums patiems didžiausia paguoda per karantiną ir yra tai, kad turime didelį kiemą, ūkį, nemažą namą, todėl veiklos netrūksta net ir užsidarius namų aplinkoje“, – sako Ineta.
Iš naujo atrado aistrą piešti
Dar viena pramoga šeimai, atsiradusi nevisai planuotai – tai Ąžuolo seni gebėjimai tapyti. Taip nutiko, kad Ąžuolas pirmąjį piešinį nupiešė savo tėčiui Žilvinui Žvaguliui, o jame buvo pavaizduoti visi Žvagulių vyrai. Taip ir prasidėjo:
„Tada vienas svetimas žmogus užsimanė, tada kitas vyras žmonai paveikslo panoro ir taip viskas prasidėjo. Po truputį Ąžuolo hobis įgavo prasmę, o Barbora pamačiusi, kaip tėtis piešia, Kalėdų Senelio paprašė, kad jai atneštų tokius piešimo įrankius, kokius turi tėtis.“
Kalėdų Senelis išpildė Barboros norą ir mažoji mergaitė stojo šalia tėčio į rankas pasiėmusi teptuką.
„Tada jau ir mažasis užsimanė. Leidome ir Bernardui pasireikšti. Vaikams tai tikrai labai geras užsiėmimas. Jiems patinka ir žiūrėti, kaip tėtis piešia, ir patiems mokytis piešti...“, – šypsosi Ineta.
Vaikų paveikslai dar procese tad sienų kol kas nepuošia, bet pačio Ąžuolo paveikslai jau kabo ant namų sienų. Ąžuolas yra sukūręs ir žmonos atvaizdą bei įamžinęs kitus šeimos narius.
Tiesa, ši aistra neatsirado staiga ir iš niekur – dar mokykloje Ąžuolas lankė dailės ir dizaino kursus, tačiau suaugęs šiam pomėgiui laiko neatrado iki karantino. O dabar savo laisvalaikį sutemus leidžia darbo kambaryje piešdamas arba rūpindamasis savo sukurtu ūkiu.
