Karantinas kelia nerimą? Specialistai įvardijo, kaip sau padėti

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kaip žmonės vertina savo savijautą koronaviruso pandemijos metu. Apklausus daugiau nei tūkstantį respondentų paaiškėjo, kad net 61 proc. lietuvių jaučia išaugusį nerimo lygį pandemijos laikotarpiu. 

Nerimas (nuotr. Shutterstock.com)

Tyrime dalyvavę lietuviai nurodė, kad labiausiai jie šiuo neįprastu metu nerimauja dėl šeimos gerovės – taip teigė daugiau nei 93 proc. respondentų. Taip pat kas penktas respondentas nurodė, kad nerimauti verčia ir pastovių pajamų praradimas ar galimas nedarbas. 

„Svarbu prisiminti, kad nerimas yra normali reakcija į neaiškią ar nežinomą situaciją, kuri pasižymi susirūpinimu dėl numanomos grėsmės, nuogąstavimais apie ateitį. Pavyzdžiui, galima nerimauti ir dėl to, ar pasiseks išlaikyti egzaminą, ar nesusirgs artimieji, kada bus galima sugrįžti į darbą ir kitos neaiškios situacijos“, – aiškina „Nerimo klinikos“ psichologė Vaida Stankutė ir įvardina organizmo siunčiamus simptomus, kurie žmogui gali signalizuoti apie jo patiriamą nerimą. 

REKLAMA

Esant nerimui padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas tampa paviršutinis, gali tirpti ar dilgčioti galūnės, sutrikti virškinimas, suktis galva, atsirasti įvairūs spaudimo ar įtampos pojūčiai kūne. Taip pat gali kamuoti stiprus prakaitavimas, karščio bangos ir kiti panašūs simptomai. 

Vis dėlto, kartais pačiam žmogui sunku atpažinti nerimą būtent dėl kūno pojūčių ir įvardinti viso to priežastis. Tokiais atvejais, pasak psichologės, stiprų nerimą patiriantys žmonės neretai pirmiausiai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus, kardiologus ar neurologus ir tik vėliau, neaptikus somatinių ligų, pacientai ateina pas psichikos sveikatos specialistus. 

Kodėl svarbu žinoti nerimo priežastį? 

Atpažinus nerimą ne ką svarbesnis kitas žingsnis – įsivardinti nerimo priežastis: ar tai kyla dėl darbo vietos, artimųjų sveikatos, finansinės situacijos, kitų priežasčių? Kuomet neįsivardiname dėl kokių priežasčių nerimaujame, dažnai kyla bejėgiškumo jausmas ir nerimas tampa augantis bei visa apimantis. 

„Atsakius į klausimą, kodėl nerimaujame, lengviau įsivardinti, ką šioje situacijoje galime pakeisti, o kas nėra mūsų kontrolėje. Taip tampa paprasčiau apgalvoti, kokios priemonės gali padėti nusiraminti ir nukreipti dėmesį nuo neigiamų minčių. Galbūt tai sportas, pasivaikščiojimas gamtoje, mėgiama knyga, prasmingas pokalbis, įdomus filmas, muzikos klausymas ar kvėpavimo pratimai?“, – sako psichologė ir įvardina, kokiais atvejais žmogui gali būti sunku pačiam susidoroti su nerimu ir jau yra reikalinga specialistų pagalba. 

REKLAMA

Specialistų pagalba reikalinga tada, kai: 

• nerimavimas trunka ilgą laiką ir apima didelę dienos dalį; 

• nerimas yra toks intensyvus, kad tampa per sunku atlikti kasdienes veiklas: žmogus nebegali dirbti, ilsėtis, bendrauti; 

• nebepadeda būdai, kurie anksčiau padėdavo sumažinti nerimą, pavyzdžiui, pokalbis padėdavo, o dabar nenuramina. 

Nerimas dėl finansinės padėties pandemijos akivaizdoje 

Taigi, kaip buvo minėta anksčiau, nors COVID-19 pandemijos metu nerimas dažniausiai kyla dėl savo ir artimųjų sveikatos, apklausa rodo, jog taip pat nerimaujama ir dėl nestabilios finansinės padėties. 19 proc. apklaustųjų nurodė, jog juos labiausiai neramina pastovių pajamų praradimas ir galimas finansinis nestabilumas. 

Pasiteiravus „SB draudimo“ vadovo Sauliaus Jokubaičio, kokios priemonės šioje situacijoje gali padėti suvaldyti nerimastingas mintis, jo teigimu, vienas iš būdų – gyvybės draudimas, kurį šiandien dauguma žmonių suvokia kaip vieną iš efektyvių būdų apsirūpinti finansiškai ir susikurti vadinamąjį „safety net“ – apsauginį tinklą, kuris krintant gerokai sušvelnina smūgį. 

„Tačiau atlikti rinkos tyrimai rodo, jog patys lietuviai ganėtinai vangiai draudžia save ir mieliau renkasi drausti savo turtą: būstą, automobilį. Ir retas kuris supranta, jog žmogaus gyvybė – pats svarbiausias ir brangiausias turtas, į kurį investuoti reikėtų pirmiausia“, – sako S. Jokubaitis. 

Anot jo, nelaimės, ligų, mirties atveju rizikinis gyvybės draudimas padeda pasirūpinti savo ir artimųjų finansine padėtimi. „SB draudimo“ bendrovės siūlomas kritinių ligų draudimas galioja ir susirgimo COVID-19 atveju, o tai šiandieninėje situacijoje yra itin svarbu. 

„Kita vertus, kaupiamojo gyvybės draudimo dėka, galima sukaupti pinigų ateities poreikiams, o tai gali būti viena iš efektyvių priemonių kovai su nerimu“, – pridūrė „SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų