Pasodinkite šiuos augalus savo sode: ne tik gražūs, bet ir naudingi sveikatai

Rudeniniai augalai iki pat pirmųjų šalnų džiugina akis savo grožiu ir išskirtinių skonių vaisių asorti.

Pasodinkite šiuos augalus savo kieme (nuotr. Shutterstock.com)

„Tado ūkis“ medelyno kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė pasakoja apie 5 rudeninius augalus, kurie yra auginami ne tik kaip dekoratyvinė sodo puošmena, tačiau taip pat pasižymi ir naudingomis vaistinėmis bei maistinėmis savybėmis.

Geltonžiedė sedula

Geltonžiedė sedula (lot. Cornus mas) – nuostabus augalas, anksti pavasarį pražystantis geltonais žiedeliais, o rudenį lepinantis skaniomis „vyšniomis“. Šiuo metu labai populiarios skiepytos sedulos, kurios pradeda derėti jau antraisiais metais. Jų veislių pasirinkimas – tikrai platus: „Jantarnij“ – geltonuogės sedulos, „Elegantnij“ – labai stambios uogos, derančios rugsėjo vid., „Wydubieckij“ – labai derlinga veislė, subrandinanti 50 kg uogų nuo krūmo.

Skiepytos sedulos užauga 2–3 m aukščio ir tiek pat pločio.

Geltonžiedė sedula žydi anksti pavasarį, balandžio mėnesį, pirmuosius vaisius sunokina liepos pabaigoje, o vėlyvuosius – rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.

Geltonžiedė sedula

Sodinimas ir priežiūra. Geltonžiedės sedulos mėgsta saulėtas vietas, dideliame pavėsyje dera prastai. Dirvai nereiklus augalas, tačiau geriausiai auga drėgname, neužlietame dirvožemyje. Jei augimo metu trūksta drėgmės, sumažėja geltonžiedės sedulos vaisių sultingumas.

Geltonžiedes sedulas, iškastas iš grunto, rekomenduojama sodinti anksti pavasarį arba rudenį – nuo spalio vidurio iki mėnesio pabaigos, o augintas vazonuose – bet kuriuo metų laiku.

REKLAMA

Geltonžiedė sedula palankiai vertinama dėl nesudėtingos priežiūros. Geltonžiedės sedulos yra atsparios ligoms bei kenkėjams, o purkšti jų cheminėmis medžiagomis nereikia, tad užsiauginsite ekologišką derlių.

Geltonžiedė sedula yra pakankamai pakanti šalčiams, todėl apsaugos nuo šalčio nereikalauja.

Vaistinės savybės ir panaudojimas. Geltonžiedės sedulos krūmas sunokina skanius pailgus raudonus kaulavaisius, kurie subrendę krenta ant žemės.

Geltonžiedė sedula – labai vertingas augalas. Uogose gausu vitamino C bei kitų maistingų medžiagų, todėl jas patariama valgyti sergantiems mažakraujyste, peršalus ar sutrikus medžiagų apykaitai. Vaisiuose esantys fitoncidai pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu.

Uogos vartojamos šviežios, tinka šaldymui ir perdirbimui.

Paprastasis putinas

Paprastasis putinas

Paprastasis putinas (lot. Viburnum) – Lietuvoje vienintelė natūraliai auganti putino rūšis. Neretai auginamas kaip dekoratyvinis augalas, turintis gydomųjų savybių. Krūmas užauga iki 3–4 m aukščio. Paprastojo putino žiedai balti, kvapnūs, sutelkti į skėčio pavidalo žiedynus, žydi gegužės–birželio mėnesiais. Rudenį sunokina skaisčiai raudonos spalvos apvalius, kartaus skonio kaulavaisius, kuriuos geriausia vartoti po pirmųjų šalnų, nes jos pašalina kartumą.

Sodinimas ir priežiūra. Putinas mėgsta drėgnas vietas pamiškėse, puikiai dera vandens telkinių pakrantėse ar šaltiniuotose vietose.

Paprastasis putinas pakantus šalčiams, todėl didesnės priežiūros nereikalauja. Augalas pakenčia pavėsį.

Vaistinės savybės ir panaudojimas. Paprastasis putinas pasižymi puikiomis vaistinėmis savybėmis. Uogos renkamos tik gerai sunokusios, po pirmųjų šalnų. Nevisiškai prinokusios uogos yra lengvai nuodingos. Suvartojus didesnį jų kiekį, gali atsirasti pykinimas bei viduriavimas.

REKLAMA

Paprastojo putino uogos naudojamos išsekusiam organizmui atgaivinti, o paruoštas uogų sirupas padės pasveikti peršalus, esant sausam kosuliui ar skaudant gerklei. Paprastojo putino žievė naudojama moteriškiems negalavimams gydyti: skausmingoms mėnesinėms, gimdos spazmams po gimdymo ir kt.

Putino uogas skanu valgyti sumaišytas su medumi, iš jų taip pat gaminami įvairūs užpilai, rašoma pranešime spaudai. 

Valgomasis šermukšnis

Valgomasis šermukšnis

Valgomasis šermukšnis (lot. Sorbus). Lietuvoje išpopuliarėjo skiepyti šermukšniai, kurie pasižymi savo kompaktiška forma. Medeliai užauga iki 2,5 m aukščio.  Viena iš įdomesnių veislių ‘Burka’ – derėti pradeda anksti, vaisiai tamsiai vyšninės spalvos, saldžiarūgščiai vos juntamu karčiu poskoniu, ‘Moravica’ – raudonai oranžinės uogos, saldžiarūgštės be kartumo. Augalas žydi gegužės–birželio mėn. Valgomojo šermukšnio vaisiai – raudoni, violetiniai arba oranžiniai valgomi obuolėliai, kurie subręsta rugsėjo–spalio mėn. Lietuvos sodybų kiemuose valgomasis šermukšnis atlieka dekoratyvinę funkciją ištisus metus, o rudenį prisirpusios sodrios raudonos uogos atrodo išties įspūdingai. Dekoratyvi veislė ‘Autumn Spire’ išties nerealaus grožio akcentas jūsų želdyne.

Sodinimas ir priežiūra. Valgomasis šermukšnis dera įvairiuose dirvožemiuose, mėgsta saulėtas vietas, pakenčia dalinį pavėsį. Rudenį labai gražiai nusidažo jo lapų spalva.

Vaistinės savybės ir panaudojimas. Paprastojo šermukšnio uogose gausu askorbo rūgšties, vertingų organinių rūgščių, karotenoidų ir įvairių mineralinių medžiagų. Kaip vaistas naudojamos uogos, lapai, žiedai, šakelės, žievė. Valgomojo šermukšnio vaisiaus užpilas gydo žaizdas, šviežios uogos – širdies ligas, o šviežiai spaustos jų sultis mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kremai su šermukšnio uogomis drėkina sausą odą.

REKLAMA

Šliandra

Šliandra

Šliandra (lot. Mespilus) – Lietuvoje auginamas kaip dekoratyvus augalas, bet tik nedaugelis žino, kad jos vaisiai yra valgomi. Krūmas užauga 2–4 m. Žiedai beveik be žiedkočių, gana stambūs, todėl žydėjimo metu atrodo įspūdingai. Vaisius – 3–4 cm skersmens obuoliukas.

Sodinimas ir priežiūra. Šliandra mėgsta saulėtą vietą, bet netoleruoja sausros, todėl medelį svarbu palaistyti. Jaunus augalus žiemai rekomenduojama pridengti. Tinka sodinti soduose, vieną ar grupelėmis.

Vaistinės savybės ir panaudojimas. Šliandros vaisiuose gausu sveikatai naudingų maistinių medžiagų. Juose yra kalcio, kalio, geležies ir magnio, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą. Šliandros vaisių vartojimas yra naudingas žmonėms, sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. Šliandros vaisiai pasižymi drėkinamosiomis savybėmis, todėl yra puiki įvairių kūno priežiūros priemonių sudėtinė dalis. Vaisiai skinami ir valgomi po pirmųjų šalnų.

Stambiavaisė gudobelė

Stambiavaisė gudobelė

Stambiavaisė gudobelė (lot. Crataegus) – neaukštas, 2–3 m krūmas kieta mediena ir tvirtais dygliais. Stambiavaisės valgomos gudobelės uogos – raudonos spalvos, kuriomis medelis dailiai pasidabina rugsėjo–spalio mėnesiais.

Sodinimas ir priežiūra. Stambiavaisė gudobelė gausiai žydi ir puikiai dera atvirose, saulėtose vietose. Augalas mėgsta derlingą, sunkoką, kalkingą priemolį, tačiau pakenčia ir kitokias dirvas. Stambiavaisė gudobelė gana atspari šalčiams. Nepalankiomis sąlygomis gali pasireikšti miltligė. Šis augalą tinka auginti sodybose ar nedideliuose sklypuose.

REKLAMA

Vaistinės savybės ir panaudojimas. Lietuvoje vaistinei žaliavai naudojami stambiavaisių gudobelių žiedai, vaisiai ir lapai. Įvairūs preparatai su stambiavaisės gudobelės dalimis gerina kraujo apytaką širdies ir smegenų kraujagyslėse, stiprina širdies raumenį ir sumažina pulsą, šiek tiek mažina kraujospūdį, normalizuoja ritmą, padeda nuo nemigos, ramina, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Svarbu paminėti, kad stambiavaisės gudobelės preparatai yra netoksiški, todėl nedidelėmis dozėmis juos galima vartoti ilgesnį laiką. Gudobelių uogos labai tinkamos vartoti šviežios, gaminti džemus, užpilus, šaldyti.

Visi aukščiau išvardyti rudeniniai augalai gali tapti išskirtiniu Jūsų sodo akcentu, tad nebijokite eksperimentuoti ir galbūt pasisodinti net kelis iš jų. Rudenį džiaugsitės ne tik įspūdingu vaizdu už lango, tačiau taip pat mėgausitės jų užaugintais vaisiais.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų