Vanessa iš Toronto pasakoja, kad galvodama apie savo pirmą meilę Joshą, pirmiausia prisimena švelnius jo plaukus.
„Mūsų santykiai buvo tobuli – mes kartu kalbėdavome apie įvairiausius dalykus, savaitgaliais lovoje valgydavome pusryčius ir dažnai žiūrėdavome televizorių. Man patiko glostyti jo šilkinius plaukus, kai jis jautė stresą. Jis dievino mane, o aš jį, nenorėjome nieko, tik būti kartu“.
Tačiau vėliau atstumas išskyrė šią porą, nes Joshas persikėlė dirbti į kitą miestą. Tiesa, jie dar maždaug dvejus metus vis palaikydavo ryšį, kartais net susitaikydavo ir vėl būdavo kartu.
„Mūsų santykiai buvo kaip amerikietiški kalneliai. Galiausiai supratau, kad aš noriu ilgalaikio įsipareigojimo, o jam norėjosi laivės ir santykių tada, kai tai patogu. Aš jaučiausi labai kvailai, praradau pasitikėjimą savimi ir supratau, kad tokio dalyko kaip „mes“ nebėra.“
Kai Joshas vėl dingo iš Vanessos gyvenimo, ji nusprendė eiti tolyn ir pradėjo bendrauti su kitu vaikinu, rašoma insider.com.
„Man reikėjo daug laiko atsigauti po kiekvieno išsiskyrimo, todėl nusprendžiau, kad to gana. Mano gyvenime atsirado kitas, tačiau Joshas vėl lyg niekur nieko norėjo grįžti pas mane, bandė mane įtikinti nuoširdžiomis kalbomis. Aš negalėjau to išgyventi dar kartą, todėl per daug negalvodama daviau jam savo vienos draugės Saros telefono numerį, o pati pasakiau, kad turiu kitą“.
Kiekviena žinia buvo vis skaudesnė
Vanessa pripažįsta, kad giliai širdyje ji vis dar puoselėjo jausmus Joshui, tačiau manė, kad pirmyn žengti gali tik išsivadavusi iš praeities. Tačiau viena diena viską pakeitė:
„Jis man parašė, kad dėkoja už tai, jog supažindinau jį su Sara, mat ji yra nuostabi. Krūtinėje pajutau įtampą ir galvojau – o gal jis tik nori man sukelti pavydą? Nuoširdžiai, aš visą laiką laukiau, kol jie susipyks ir jis vėl pasirodys prie mano durų...
Tačiau vietoj to iš vieno draugo išgirdau, kad jie susižadėjo. Mano skruostais riedėjo ašaros, pasijutau beviltiškai, supratau, kad tai aš jį supažindinau su jo idealia moterimi. Kai pamačiau jų vestuvių nuotraukas (aš į jas nebuvau pakviesta), pastebėjau, kad jie abu yra nuoširdžiai laimingi, atsipalaidavę.
Po metų sužinojau, kad ji laukiasi. Kiekviena tokia žinia man buvo kaip smūgis, aš jaučiausi sugniuždyta. Blogiausia, kad niekam apie tai negalėjau pasakyti, nenorėjau pripažinti, kad pati įstūmiau jį į kitos moters glėbį.
Aš jį myliu ir su niekuo kitu nesijaučiu taip pat. Galbūt mums ir būtų nepavykę, bet tiesiog norėčiau būti tikra, kad tada pasielgiau teisingai. Nes aš nusprendžiau, kad mes nebūsime kartu.“
