Šis sindromas kankina penktadalį žmonijos: gydytoja paaiškino, ko imtis pajutus simptomus

Maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų turi dirgliosios žarnos sindromą. Kai kurie apie tai žino, kiti spėlioja, kas jiems yra ne taip. Išsiaiškinti negalavimų priežasties atvykę pacientai dažniausiai skundžiasi pilvo maudimu, spazminiais skausmais ir sutrikusiu tuštinimusi. Laidos „Būk sveikas“ komanda gastroenterologės teiravosi, kokia yra šios ligos priežastis.

„Viena iš pagrindinių priežasčių tikrai yra stresas, nuolatinė įtampa. Jaunąją kartą, kuri nori būti visur ir visada, tuo pačiu metu 24 valandų maža, laksto, bėgioja, tai labai dažnai prie to priveda.

Yra ir kitų priežasčių – žarnyno infekcinės ligos, kur žmogus kaip ir pasveiksta nuo kokios bakterijos ar viruso, bet liekamieji reiškiniai visada dar išlieka gana ilgai.

Vienas iš madingiausių aspektų dabar yra mitybos pakitimai – vieni valgo, nevalgo, kiti veganai, žaliavalgiai. Tai irgi organizmas, kol adaptuojasi, pripranta...

Todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad tai yra grynai stresinė liga, aš negalėčiau, bet taip – bet kokiai lėtinei ligai stresas daro įtaką tuo, kad gali ją paūminti arba streso nebuvimas gali ją sušvelninti“, – laidoje „Būk sveikas“ pasakojo gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė.

Dažniausiai ši liga kamuoja jaunus žmones, ypač moteris. Kodėl jas? Galimų priežasčių yra kelios – mažesnis skausmo slenkstis ir hormoninis disbalansas. Kokiu atveju reiktų nedelsiant kreiptis į gydytojus?

REKLAMA

„Kai ateina žmogus ir sako, kad jam krenta svoris, tuštinimosi metu mato kraujo, senelis ar tėtis turėjo kažkokių onkologinių susirgimų, skausmas kankina net naktį, tai šie simptomai yra netipiški dirgliajai žarnai. Svarbu atmesti tas organines patologijas, priežastis. Jeigu mes pasidarome tyrimus ir tyrimuose kažkokių ypatingų pakitimų nėra, kas ir turėtų būti, tai dirgliosios žarnos sindromo diagnostika sakyčiau yra atmetimo būdas. Mes atmetame visas visas ligas, mes nieko nerandame ir sakome, kad jums dirgliosios žarnos sindromas, kuris reiškia, kad realiai kažkokio tokio cheminio vaisto mes nepuolame skirti“, – aiškino gydytoja.

Anot medikės, gydymas turėtų būti kompleksinis.

„Pradedame nuo to, kad reikia atkurti tą balansą, žarnyno balansą, nes nuo visų mūsų lėtinių ligų, nuo mūsų streso, nuo visų šitų virusų, kurie dabar aplink siaučia, nuo skubėjimo, bėgimo labai išsiderina visa mūsų mikrobiota. Jeigu kalbant, kad mūsų organizme yra trys kilogramai bakterijų, o iš jų turime daugiau blogųjų negu gerųjų, tai labai svarbus aspektas tą balansą atstatyti.

Mes tikrai pradedame nuo gerųjų bakterijų įvedimo ir labai dažnai to užtenka. Labai svarbu pacientui akcentuoti, kad skyrusi vaistą jis negali toliau daryti to, ką darė. Labai svarbu užtikrinti mitybą, kad tai būtų reguliaru, kad tai nebūtų vien greitas maistas. Mums reikia ir terpės, kur tos bakterijos prigytų.

Labai atsargiai žiūrėčiau į alkoholį, nes jo suvartojimas tam kartui labai pagerina visą savijautą ir visi pilvo pūtimai, diskomfortai pagerėja, bet tai yra labai labai laikinas dalykas. Todėl mes turime dar didesnę duobę kritimo žemyn.

REKLAMA

Vėlesnėse stadijose labai reikia kalbėti ir apie psichoterapiją, apie poilsio režimą, apie darbo režimą. Ir tik trečia vieta yra jau cheminiai vaistai, atpalaiduojantys spazmus, jeigu žmogus viduriuoja, tai surišantys išmatas, jeigu užkietėja, tai atpalaiduojantys“, – teigė A. Šiatkienė.

Ignoruoti dirgliosios žarnos simptomų tikrai nereikėtų, nes pakitus organizmo mikroflorai ir žarnyno sekrecinei funkcijai žmogus tampa imlesnis įvairioms infekcijoms.

Visą pokalbį su medike žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.

VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų