Dažnai jaučiatės vieniši? Patarė, ką daryti

Vienatvė ir vienišumas nėra blogas jausmas, jei mokate išnaudoti jos privalumus ir nepasiduoti trūkumams.

Vienišumas  (nuotr. Shutterstock.com)

Būtini socialiniai ryšiai

Žmonės yra socialios būtybės, ieškančios vieni kitų laimės ir nelaimės atveju. Londone atlikti psichologiniai tyrimai atskleidžia įdomų skirtumą tarp vienatvės jausmo ir socialinės izoliacijos. Tik tada, kai į vienatvę pradedate žiūrėti per socialinę prizmę, galite pamatyti, kokie subjektyvūs tie jausmai būna iš tikrųjų.

Yra žmonių, kurie gali gyventi vienas nuo kito labai toli, mažai kontaktuoti su savo šeima ir visiškai dėl to nesijausti vienišais. Tuo tarpu kiti aktyviai leidžia laiką, jų namuose pilna žmonių, jie bendrauja su šeimos nariais, susitinka su draugais, ir vis tiek jų neapleidžia vienatvės jausmas.

Sunkiau vertinti pagyvenusių žmonių vienatvę. Tyrėjai aiškinosi, kas pavojingiau – būti izoliuotiems ar vienišiems. Buvo tirta 6500 vyrų bei moterų, vyresnių nei 52 metai, taip pat jų mirties rizika 12 metų laikotarpiu. Išvadą greičiausiai numanote – kur kas pavojingesnė socialinė izoliacija nei tiesiog vienatvė. Taip pat pastebėta, kad tam, jog išsaugotume sveikatą, socialiniai ryšiai tiesiog būtini.

Nostalgija praeičiai

Kam mes jaučiame nostalgiją? Dažniausiai praėjusiems dalykams, kurie mūsų gyvenime užėmė svarbią vietą. Pavyzdžiui, kai esame toli nuo savo namų. Ši jausmas kai kuriems gali turėti ir neigiamų pasekmių. Statistiniai duomenys teigia, kad 70 proc. žmonių, palikusių savo šalį, dažniausiai išgyvena liūdesį ir nostalgiją, o kai kurie netgi patiria stiprią depresiją, panikos atakas, nemigą, naktinius košmarus ir vėliau save izoliuoja nuo aplinkos.

REKLAMA

Socialinis pakaitalas

Kitokiu aspektu į vienatvę pažvelgė Buffalo ir Majamio universitetų mokslininkai, tiriantys tai, ką jie patys pavadino socialinio surogato hipoteze. Pasak šios hipotezės, televizija (o mes galėtume pridurti, kad apskritai visa žiniasklaida) yra tarsi surogatas žmonėms, kurie trokšta formuoti reikšmingus socialinius santykius. Ekspertai stebėjo, kaip žmonės žiūri savo mėgstamas laidas, dėl kokių priežasčių jas žiūri, kaip apibūdindavo jose dalyvaujančius herojus ir kaip dabartiniai santykiai veikia žmogaus norą žiūrėti tam tikrą laidą, šou, filmą ar serialą.

Paaiškėjo, kad tie, kurie buvo vieniši ar problemų su saviverte, kurių santykiai su artimaisiais buvo nedarnūs, trokšdavo socialinio pakaitalo. Tai reiškia, kad tarp mūsų ir televizijos herojų tarsi klostosi santykiai, nes mes į juos daug investuojame, ir mūsų smegenys pradeda juos suvokti lyg artimus draugus: mes rūpinamės, nervinamės, nekantraujame sužinoti, kas nutiks vėliau, o jų patiriamos situacijos atrodo tarsi būtų tokios, kokias išgyvename mes. Ir kuo stipresnis vienatvės jausmas, tuo stipresnis šis ryšys. Beje, dauguma ir pasitenkina tokiais vienakrypčiais santykiais.

Vienatvė it bakterija

Čikagos universiteto mokslininkai tikina, kad vienatvė it kokia bakterija, kuria dalijamės vieni su kitais. Tarkime, jūs jaučiatės blogai, viskas erzina ir nervina.  Netikėtai atėjęs draugas, draugė ar bet koks žmogus pasielgia taip, kad jūs pajuntat diskomfortą. Gal, jeigu nuotaika būtų buvusi geresnė,  jūs net nebūtumėte sureagavę, tačiau mintis apie nemalonius išgyvenimus kartojasi it užstrigusi plokštelė.

REKLAMA

Tai gali baigtis tuo, kad jūs nustosite bendrauti su žmogumi, kuris sukėlė neigiamas emocijas. Tokį scenarijų gali patvirtinti santykiai su kitais žmonėmis, todėl nenuostabu, kad vienatvės jausmas, kaip tikina mokslininkai, perduodamas kaip bakterija. Net jeigu manote, kad tai skamba neįtikinamai, vieniši žmonės savo elgesiu kartais patys sau kenkia ir tik dreifuoja socialiniame gyvenime.

Mėgstamas maistas

Kokį maistą jūs mėgstate užsisakyti gimtadienio proga? Arba kai jaučiatės prastai? O gal kažkoks patiekalas jums asocijuojasi su gerais prisiminimais? Žodžiu, komforto jausmą sukeliantis maistas ir netgi mintys apie jį turi daro poveikį ir mūsų vienatvės jausmui. Buffalo universiteto mokslininkai, atlikdami tyrimą, paprašė dalyvių, kad jie aprašytų kokį nors konfliktą su artimu žmogumi.

Vėliau reikėjo apibūdinti savo mėgstamą maistą ar papasakoti, ką naujo norėtų išbandyti. Taip pat tiriamieji turėjo įvertinti savo vienatvės jausmą. Rezultatai atskleidė, kad tie, kurie aprašė savo komforto jausmą sukeliantį maistą, jautėsi kur kas mažiau vieniši.

Smegenų reakcija 

Įrodyta, kad vienišų žmonių smegenys visiškai skiriasi nuo tų, kurie neišgyvena nuolatinės vienatvės. Tyrimas, atliktas Čikagos universitete, apėmė žmones, kurių atsakymai į anketos klausimus identifikavo juos kaip izoliuotus ir vienišus. Kai jiems buvo rodomos besilinksminančių žmonių nuotraukos, tam tikroje jų smegenų dalyje, kuri reaguoja į pasitenkinimą, buvo matomas labai mažas aktyvumas. Mokslininkai nebuvo tikri, ar aktyvumo nebuvimas susijęs su vienatve, ar su  ilga socialinė izoliacija.

REKLAMA

Trumpėja gyvenimas

Nuolatinis vienišumo jausmas gali sukelti ligas. Tai mokslininkams pavyko nustatyti jau seniai, tačiau ilgai buvo neaišku, kas vyksta organizme, nes vienišų žmonių mirtingumas yra didesnis net 14 proc.  Anot mokslininkų, jeigu žmogus jaučiasi socialiai izoliuotas, jo organizme vyksta procesai, vadinami ūmine reakcija į stresą. Dėl to organizme sutrinka baltųjų kraujo kūnelių gamyba. Taigi vienišų žmonių imunitetas yra kur kas silpnesnis.

Čikagos ir Kalifornijos universitetų mokslininkai ilgalaikio tyrimo metu nustatė, kad socialinė izoliacija yra glaudžiai susijusi su bakterinės ir virusinės kilmės susirgimais. Mokslininkai tyrė fenomeną, vadinamą potrauminio streso sutrikimu. Tai emocinis sutrikimas, kuris atsiranda po labai didelės fizinės ar psichinės traumos. Mokslininkai tyrė ir stebėjo ne tik žmones, bet ir itin socialius primatus – rezusus.

Pasirodo, leukocitų gamyba ir vienišumas yra susiję. Potrauminio streso sutrikimo simptomai pastebėti ištyrus 141 vienišo vyresnio amžiaus individo baltuosius kraujo kūnelius. Tyrimą atlikę mokslininkai taip pat tikina, kad toks ryšys nebūdingas nei depresijai, nei stresui, o tik vienatvės jausmui. Be to, užfiksuotas ir simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas. Emocinio sutrikimo pėdsakai aptikti ir praėjus 12 mėnesių po to, kai ligos buvo pradėtos gydyti.

Psichologinių knygų autorė Toni Bernhard dalijasi dešimčia patarimų, ko imtis, kad jūsų nežlugdytų vienišumo jausmas.

Nekaltinkite savęs

Kaltinti save dėl to, kaip jaučiatės, ir nenaudinga, ir neverta. Blogos situacijos, nepalankios aplinkybės tiesiog susidėjo į krūvą ir iš to gimė ši skausminga jūsų juntama vienatvė. Tai nėra jūsų kaltė.

REKLAMA

Padeda augintiniai

Galimybių apstu: mylimas augintinis, mėgstamas maistas, patinkanti knyga ar įtraukiantis serialas. Galiausiai – ramus pasivaikščiojimas gamtoje. Daugelis dalykų gali sumažinti vienatvės jausmą. Eksperimentuokite ir sužinokite, kas geriausiai padeda būtent jums.

Prisiminkite draugą

Pagalvokite apie žmogų, kuris visuomet jus palaikydavo ar kuris net ir juodžiausiomis akimirkomis sugebėdavo jus prajuokinti. Susisiekite su tuo žmogumi. Iš pradžių bus sunku prisiversti tai padaryti, bet nebijokite savęs šiek tiek stumtelėti. Dabar jums šio draugo reikia kaip niekad.

Išbandykite kūrybą

Nebūtina tapti pasaulinio lygio menininku, kad atrastum savyje kūrybinę gyslelę. Ją turime visi. Tik neretai visiškai nepelnytai ją pamirštame. Atraskite norą kurti, kad ir paprastus dalykus: galbūt pats metas išmokti siuvinėti, užsirašyti į keramikos būrelį, išmėginti papuošalų ar dekoracijų gamybą? Galbūt panorėsite nuspalvinti ar sudėlioti dėlionę? Pasitelkite savo fantaziją.

Padėkite kitiems

Galbūt turite senyvo amžiaus kaimyną ar draugą, kuriam reikia jūsų paramos? Padėdami kitiems, sumažinsite savo vienišumo jausmą, nes paprasčiausiai mažiau galvosite apie save. Išsikalbėkite apie savo jausmus. Kalbėkite apie tai su kuo tik norite: geru draugu, kolega, giminaičiu, tėvais, galiausiai – kad ir su savo augintiniu ar jūsų ašaras naktimis sugeriančia pagalve. Svarbiausia – kad šios mintys ištrūktų ir neliktų graužti jūsų iš vidaus.

Pasitelkite vizualizaciją

Užsimerkite ir pagalvokite apie vieną vienintelę vietą, kurioje šiuo metu labiausiai norėtųsi būti – galbūt tai tėvų namai, tolimi tropiniai kraštai ar visuomet žavintis miestas, į kurį vis svajojate sugrįžti. Įsivaizduokite ir žmones, kurie ten yra. Ar džiaugiatės dėl jų? Laimė dėl kitų žmonių padeda įveikti vienatvę, galiausiai taip ir patys tapsite laimingesni.

REKLAMA

Vienatvė yra laikinas dalykas

Įsivaizduokite, kad vienatvė – tai tarsi senas draugas, visiškai netikėtai užsukęs trumpam vizitui. Nevenkite jos, nebėkite šalin, tiesiog priimkite ir susitaikykite su ja. Jei nepripažinsite savo jausmų, nuolat bėgsite nuo jų, tik dar labiau sau pakenksite. Įsileisdami į širdį skausmingas emocijas, jas nuginkluojate.

Gyvenimas – ne pobūvis

Išties, išauš nauja diena, ir galbūt į pasaulį pažvelgsite naujai. Supraskite ir pripažinkite sau, kad toli gražu ne visuomet turėsite tai, ko norite ar apie ką svajojate, bet išaušus naujai dienai vėl galėsite to siekti. Kartokite sau – vienatvė yra laikina.

Dainuokite

Neįmanoma jaustis vienišam tuomet, kai dainuojate. Išbandykite dainavimą karaokėje, užtraukite vairuodami mašiną ar prausdamiesi po dušu. Darykite, kaip tik norisi, kad tik palengvėtų!

Parengė Virginija Barštytė


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų