Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro birželio 25 dienos duomenimis informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms. Manoma, kad artimiausias penkias dienas (nuo birželio 25 d.) aukštas jų lygis bus registruojamas Klaipėdos apskrityje ir Pernu mieste (Estijoje).

Mirtinos maudynės Baltijos jūroje (nuotr. 123rf.com)

Mirtinos maudynės Baltijos jūroje (nuotr. 123rf.com)

Kitose Baltijos jūros pakrantėse, manoma, kad bus registruojama nuo labai žemo iki žemo lygio rizika, išskyrus Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lenkijos, Rygos įlankas, kur rizika laikoma vidutine ar didele. 

Už ES / EEE šalių ir JK ribų artimiausias penkias dienas Vibrio augimo Baltijos jūroje tinkamumas aplinkai yra vidutiniškai aukštas Sankt Peterburge ir Víborge (Rusija) ir labai aukštas Kaliningrade (Rusija).

Sušilęs iki +20°C jūros vanduo, kuriame yra mažai druskos, yra ideali aplinka tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis. Šias sąlygas vasaros mėnesiais galima rasti upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.

REKLAMA

Vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes (ypač austres).

Kai kurios Vibrio rūšys pvz., Vibrio vulnificus, patekus į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.

Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja:

valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres;

plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis;

neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais;

plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis;

dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.

Daugiau informacijos apie Vibrio bakterijas galite rasti ULAC puslapyje.Vibrio bakterijų paplitimo žemėlapį galite stebėti čia.

Mirė moteris

Pernai metais naujienų portalas tv3.lt rašė, kad Vokietijoje užsikrėtusi Vibrio vulnificus bakterija mirė moteris. Tokie atvejai pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau mokslininkai perspėja, kad ateityje jų gali padaugėti, o dėl to kalta klimato kaita.

REKLAMA

Tai, kad maudynės Baltijos jūroje gali sukelti mirtiną infekcinę ligą, daugeliui gali pasirodyti netikėta naujiena, tačiau ir anksčiau yra pasitaikę tokių atvejų.

Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis portalui tv3.lt patvirtino, kad didesniais kiekiais patekusi į žmogaus organizmą Vibrio bakterija gali sukelti žarnyno bėdų, o sunkesniais atvejais – ir didesnių komplikacijų.

„Vis dėlto, tai nėra kasdien sutinkamas ir gerai pažįstamas mikroorganizmas. Neturime didelės patirties, nes tokie atvejai pasitaiko gana retai ir yra susiję su karščio bangomis ir šiltesniu Baltijos jūros vandeniu. Tačiau tai, ką žinome iš literatūros, pranešimai, kuriuos matome užsienyje, tikrai kelia nerimą“, – sakė jis.

Vibrio vulnificus dažniausiai į žmogaus organizmą patenką per pažeidimus odoje. Žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę, išsivysto infekcija. Bakterija gali iššaukti viduriavimą, aukštą temperatūra ir šaltkrėtį. Laiku pradėjus vartoti antibiotikus infekcijos plėtrą galima sustabdyti. Tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti mirtinas sepsis.

Vytautas Usonis

Vytautas Usonis

Kas atsiduria rizikos grupėje

Pranešama, kad dažniausiai ši infekcija paveikia vyresnio amžiaus žmones su nusilpusia imunine sistema. Šios bakterijos labiausiai pavojingos lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms: diabetu, kepenų ligomis, imuninę sistemą paveikiančiomis ligomis.

Savo ruožtu V. Usonis nebuvo linkęs išskirti didesnėje rizikos grupėje atsiduriančių žmonių: „Tam įtakos gali turėti labai daug įvairiausių veiksnių. Šiaip Vibrio bakterija užsikrečiama pro burną gurkštelėjus vandens, tad priklauso, koks bakterijų kiekis pateko, koks yra skrandžio rūgštingumas, valgė žmogus ar ne. Skrandis, jo rūgštingumas, yra labai didelis barjeras bet kokiems mikroorganizmams. Jei rūgštingumas dėl kokios nors priežasties – ligos, vaistų, šarminių pieno produktų – sumažėjęs, Vibrio bakterijos lengviau patenka į plonąjį žarnyną ir pridaro bėdų. Be to, bakterijos vandenyje yra pasiskirsčiusios netolygiai, vienur gali būti daugiau, kitur mažiau.

REKLAMA

Taigi, yra labai daug veiksnių, galinčių tiek padidinti, tiek sumažinti užsikrėtimo riziką. Tačiau, bet kuriuo atveju, dabar esančių draudimų ar rekomendacijų tam tikrose vietose Baltijos jūros pakrantėse nesimaudyti reikėtų paisyti.“

Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Arvydo Ambrozaičio nuomone, ši bakterija nėra ta problema, į kurią labai turėtume kreipti dėmesį: „Tokios mirtys – daugiau atsitiktinis atvejis, aišku užplūstant tokioms šilumos bangoms, vis dažniau apie tai kalbama." 

Kaltina klimato kaitą

Pastaraisiais metais mokslininkai nerimauja, kad infekcijų, kurias sukėlė Vibrio vulnificus, skaičius augs dėl jūros įšilimo ir klimato kaitos, pažymima leidinyje. Infekuotų žmonių skaičius auga kasmet. Jeigu 1980-aisiais Baltijos jūros šalyse buvo fiksuojama iki 10 atvejų per metus, tai šiame šimtmetyje skaičius šoktelėjo iki 20-30 atvejų per metus.

Viename iš tyrimų mokslininkai nustatė, kad per paskutinius 50 metų jūrų paviršiaus temperatūra išaugo vienu laipsniu. Tuo pat metu išaugo ir vibrionų bakterijų skaičius, kuomet buvo ištirti Šiaurės Atlanto ir Šiaurės jūros vandenys.

Anot V. Usonio, mokslininkų spėjimai, jog šių bakterijų Baltijos jūroje dėl klimato kaitos gali tik daugėti, yra tik viena iš prielaidų. „Be abejo, nors mūsų klimatui nebuvo būdinga tokia problema, bet kituose kraštuose, kur jūros šiltesnės, tai ne naujiena. Tačiau į jūrą neįprastų organizmų gali patekti ir su iš laivų išplaunamais balastiniais vandenimis“, – pastebėjo infektologas.

Užsikrečia ir valgant jūros gėrybes

Vibrionai veisiasi tik lengvai sūriame vandenyje. Jeigu vandens temperatūra pakyla aukščiau 20 laipsnių Celsijaus, bakterijos pradeda daugintis ypač sparčiai, rašoma šveicarų „Tages-Anzeiger“. Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras riziką užsikrėsti šiais mikroorganizmais Baltijos jūroje vertina kaip „vidutinę“. Didesnė rizika užsikrėsti yra Juodojoje jūroje.

REKLAMA

Vibrioze užsikrėsti galima maudantis jūroje, kurioje nustatytas padidėjęs šių bakterijų kiekis, taip pat valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes (ypač austres). Kai kurios Vibrio rūšys pvz., Vibrio vulnificus, patekus į žaizdą, gali sukelti odos infekciją.

Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas.

Baltijos jūra

Baltijos jūra

Vibrio bakterijos taip pat gali sukelti žaizdų ar minkštųjų audinių infekcijas, septicemiją ir kt. Asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi.

Vibriozę sukelia daugiau nei 20 Vibrio genties rūšių. Dažniausiai žmonių susirgimus sukelia Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio alginolyticus bakterijos. Šios bakterijos priklauso tai pačiai Vibrionaceae šeimai kaip ir choleros sukėlėjas V. cholerae, tačiau jos choleros nesukelia.

Kaip apsisaugoti?

Siekiant išvengti užsikrėtimo, ULAC medikai rekomenduoja: valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres; plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis; neiti į sūrius vandenis ar vandenis, kuriose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo, jeigu turite žaizdų (įskaitant įpjovimus, įbrėžimus) arba pridengti žaizdas vandeniui atspariais tvarsčiais; plauti žaizdas ir įpjovimus vandeniu ir muilu, jeigu jie turėjo sąlytį su jūros vandeniu, termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis ar jų sultimis; dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.

Nuomonė
2020-06-29 14:47:15
Čia kaip ir su modifikuotais uodais ir erkėm- sukūrė laboratorijoje, paleido į gamtą, kad farmacininkai pelno turėtų, o bakterijų ir virusų visada bus, tai gamtos dalis. Gaila, kad gamtos dėsnius debilai Geicai su parsidavėliais mokslininkais pavertė pinigais.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vanda 2020-06-29 15:38:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tuoj vieni nuo kitų tapsime alergiški...   ATSAKYTI
Lina 2020-06-29 14:49:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nereikia toj myzalymej maudytis   ATSAKYTI
Nuomonė 2020-06-29 14:47:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Čia kaip ir su modifikuotais uodais ir erkėm- sukūrė laboratorijoje, paleido į gamtą, kad farmacininkai pelno turėtų, o bakterijų ir virusų visada bus, tai gamtos dalis. Gaila, kad gamtos dėsnius debilai Geicai su parsidavėliais mokslininkais pavertė pinigais.   ATSAKYTI
Rimas 2020-06-29 14:42:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
Kodel neranda terseju   ATSAKYTI
Mikimauzas 2020-06-29 18:28:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Užtai neranda terseju kad esi be smegenų. Bakterijos virusai augalai ir aplamai viskas gamtoje evoliucionuoja. Tik reikia tam tikrų sąlygų. O tie teršėjai esame visi. Ko pasekoje šyla klimatas. Ir atsiranda dar spartesnes sąlygos mutuoti virusams bakterijoms. Ateis laikas toks susirgimas kaip vėžys tiesiog išnyks. Tik niekas nežino kada tiesiog mes prisitaikysim prie esamų sąlygų.  

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Miegas  (nuotr. shutterstock.com)
Miegodamas žmogus praleidžia beveik trečdalį savo gyvenimo, daugeliui tai asocijuojasi su maloniu poilsiu. Tačiau ne vienas iš mūsų esame knarkę ir ne vienas iš mūsų esame ...
Ligoninė (nuotr. Fotobankas.lt)
Prasidėjus koronaviruso pandemijai beveik visos nebūtinosios planinės medicinos paslaugos buvo sustabdytos. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, karantino laikotarpiu ...
Šašlykai  (nuotr. Shutterstock.com)
Šiltuoju metų laiku didesnė tikimybė užsikrėsti per maistą plintančiomis bakterinės kilmės žarnyno ligomis, kadangi susidaro palankios sąlygos bakterijoms veistis. Nacionalinio ...
(nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės)
Nors karantino metu nebuvo reikalaujama turėti galiojantį moksleivio sveikatos pažymėjimą, dar birželio pradžioje Aurelijus Veryga paragino tėvus neatidėlioti profilaktinio ...
Vaistai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Lietuva planuoja įsigyti antivirusinio vaisto remdesiviro, skirto koronaviruso infekcijai (COVID-19 ligai) gydyti. Dalis suplanuoto vaisto kiekio bus perkama centralizuotai, t. ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų