Jam būti gamtoje, apsuptam įvairiausių gyvūnėlių, yra tarsi vandens lašas ištroškusiam.
Svajojo apie keliones
„Apie keliones svajojau jau labai ilgai. Kiek save prisimenu, visada įsivaizduodavau save keliautojo kailyje. Prieš kelerius metus mano galvoje pradėjo bręsti planas iškeliauti aplink pasaulį pėsčiomis – taip, kaip mūsų protėviai keliaudavo. Tačiau nebuvau tam pakankamai pasirengęs. Taigi, bėgant laikui, likimas taip išdėliojo mano kortas, jog prieš pusmetį atvykau į Olandiją.
Jokio „grand“ plano nebuvo. Tiesiog panorau pamatyti, kaip čia gyvena žmonės. Ir taip nutiko, jog prieš 2 mėnesius, dėl priežasčių, kurias mes visi puikiai žinome (koronavirusas – red. pastaba), susirasti kokį darbelį tapo misija – neįmanoma. Mano santaupoms tirpstant prieš akis, nusprendžiau grįžti namo į Lietuvą, tačiau tai padaryti buvo netgi sunkiau nei susirasti darbą. Tuomet man ir gimė mintis keliauti į Lietuvą dviračiu“, – apie idėjos gimimą pasakojo S. Margis, kuriam tai pirmoji tokio tipo kelionė.
Kelyje pirma savaitė
Simonas kelyje dar tik pirma savaitė, tačiau, pasak jo, pirmosios dienos – tikra euforija.
„Pagaliau darau tai, ko visada troško mano širdis. Šiai dienai emocinis pakylėjimas kiek atslūgo, o galbūt jį nuplovė 4 dienas besitęsiantis lietus. Bet ir lietui lyjant vis tiek randu, kur nukreipti savo akis ir gėriuosi gamtos įvairove bei didybe“, – apie pirmąsias dienas pasakojo jis bei pridūrė, kad iki šiol jo žygiai truko labai trumpai, tad tai naujas ir išties rimtas iššūkis jo gyvenime.
Tikslaus maršruto neturi
Paklaustas apie šios kelionės planus, panevėžietis atsakė, kad tikslaus maršruto neturi.
„Žinau tik, jog galutinis taškas – Panevėžys. Keliauti man padeda saulė. Ryte ji kviečia pas save į rytus, na, o vakare, mano šešėlis bėga priešais mane, taip rodydamas kryptį namo. Žinoma, retsykiais įsijungiu ir žemėlapį telefone, jog nenukrypčiau nuo kaimo keliukų ir, netyčia, neišvažiuočiau į automagistralę“, – atviravo Simonas.
„Šiai dienai jau esu įveikęs apytiksliai 330 kilometrų, o visas kelias namo apima apie 1 600 km. Pradžioje žymėjausi savo nukeliautą kelią vienoje programėlėje, tačiau dėl elektros stygiaus teko tai nutraukti, kadangi privalau kiek įmanoma ilgiau išlaikyti telefono bateriją gyvą“, – apie iškylančias kliūtis pasakojo vaikinas.
Sužavėjo Olandija
Simonas teigė, kad iki šiol labiausiai atmintyje įsirėžė du dalykai.
„Pirmas – tai olandiški saulėlydžiai. Negaliu tiksliai pasakyti priežasties, ar tai todėl, kad Olandija – lygi kaip blynas, o gal todėl, jog saulė nuteka link Šiaurės jūros, tačiau jos raudonis, blizgantis purpurinis dangus, debesys, formuojantys erdves danguje, sukelia labai mistinius potyrius ir atrodo, jog tuoj kažkas per debesų laiptus nužengs iš dangaus.
Na, o antrasis – tai kalnagūbris besidriekiantis iš Vakarų į Rytus per Vokietijos miestą Osnabruck, kur mano sekėjai „Facebook’e“ ir „Instagram’e“ turėjo galimybę išvysti olas, pro kurias landžiojau ir visą tai filmavau jiems. Taip pat pakerėjo nesibaigiantys Vokietijos toliai ir laukai, atsiveriantys nuo šio kalnagūbrio viršūnių.“
Miega palapinėje
Paklaustas, kur jis nakvoja ir valgo, vaikinas atviravo, kad atėjus vakarui jis stengiasi susirasti jaukią vietelę gamtoje ir ten pasistato palapinę, kurioje miega.
„Valgau taipogi „kur papuola“. Kadangi sidabrinės lėkštutės man nereikia, tad galiu sau leisti mėgautis maistu „iškyloje“ ir valgyti rankomis, be jokių „metalinių tarpininkų“, – juokėsi Simonas.
Pataria du dalykus
Žmonėms, kurie norėtų pasinerti į panašų nuotykį, Simonas pataria du dalykus: pirma, tai išsijunkite išmaniuosius įrenginius bei žiniasklaidos priemonės, nes nesibaigianti propaganda ir paranoja, neleidžia patikėti savimi ir savo vidine stiprybė. Na, o antra, tai ženkite pirmą žingsnį ir padarykite tai.
„Juk tam ir gyveni, žmogau, – jog keliautum, patirtum, įsimylėtum pasaulį ir mėgautumeisi kiekviena akimirka, praleista jame! Gyvenk taip, kaip nori gyventi, nes Tu esi savo gyvenimo valdovas“, – sakė jis.
Samanta ILONYTĖ
