REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

REKLAMA

„Vasara šiek tiek leidžia mums atsikvėpti kalbant apie infekcines ligas, nes sumažėja žarnyno infekcijų, tokių kaip mums gerai žinomas roto virusas. Kai visi išeina į laukus, mažiau to kontakto tarpusavyje, buvimo uždarose aplinkose, tai ir kvėpavimo takų infekcijų tikrai sumažėja. Bet, aišku, atsiranda kiti pavojai“, – nurodo specialistė.

Sergama kitokioms infekcinėmis ligomis

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad vasarą infekcinių ligų padaugėja dėl kelių priežasčių.

„Pradėjus valgyti įvairius vaisius, daržoves, salotas – ir užaugintas daržuose, ir įsigytas turguje, tinkamai jų nenuplovus, yra tikimybė užsikrėsti tam tikromis infekcinėmis ligomis.

REKLAMA
REKLAMA

Lygiai taip pat kaip ir nepaisant tinkamai laikomo maisto sąlygų. Vasara karšta, todėl iškyla pavojus, kaip tinkamai laikyti maistą iškeliavus į iškylą, sode ir panašiai, kai nėra šaldytuvo ir kitų tinkamų laikymui sąlygų. Tuomet pats dažniausiais susirgimas vasarą būna bakterinės žarnyno infekcijos“, – sako dr. I. Ivaškevičienė.

REKLAMA

Nors susirgimų, pavyzdžiui, roto virusu ir gerokai sumažėja, tačiau atsiranda kitokių infekcinių ligų. Specialistė sako, kad vasarą dažniausiai susiduria su vaikais, sergančiais adenovirusine infekcija ir enterovirusu.

„Adenovirusinė infekcija būtų kaip roto viruso pusbrolis – pavadinimas kitas, bet išraiška labai panaši. Šitai infekcinei ligai yra būdingas sezoniškumas, kuris yra vasarą. Tai tikrai matome – tik atšyla orai, jų pradeda daugėti.

Dar viena dažna vasaros infekcinė liga yra enterovirusas. Aš jį labai mėgstu vadinti chameleonu, nes jam būdingos labai skirtingos išraiškos – gali būti, kad vaikai karščiuoja ir juos beria, gali būti viduriavimas. Ir dar viena tokia išskirtiniausia klinikinė išraiška būtų centrinės nervų sistemos uždegimas. Vasaros laikotarpiu tokių pacientų atsiranda vis daugiau, ko mes nematome dažniausiai žiemą“, – dėsto vaikų gydytoja.

REKLAMA
REKLAMA

Pavojingos ir kitos ligos

Be šių ligų specialistė dar atkreipia dėmesį ir į erkių platinamas ligas bei meningokokinę infekciją, kurios vasaros metu taip pat gana dažnos:

„Šiemet, ir kiti specialistai neleis sumeluoti, kad erkės yra labai aktyvios, jų labai daug, ir jau yra tekę konsultuoti ne vieną pacientą po erkės įsisegimo. Reikėtų nepamiršti profilaktikos ir apsisaugoti laiku nuo erkinio encefalito, bet ne nuo visų ligų, aišku, galima apsisaugoti. Tada reikėtų stebėti būklę ir žiūrėti, kas vyksta su vaiku.

Aišku, ir ta mūsų baisioji liga – meningokokinė infekcija. Ji vasarą niekur nedingsta, nors ir sumažėja. Statistika rodo, kad vaikus ir suaugusius ji labiau kankina šaltuoju metu, ypač gripo sezono metu, bet tokių susirgimų turime ištisus metus. Tai reikėtų nepamiršti to ir būti budriems“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Blogai besijaučiančiam vaikui pagalbą pirmiausia suteikti namuose

Daugeliui tėvų kyla klausimas, kada karščiuojantį, vemiantį ar viduriuojantį vaiką reikėtų vežti į ligoninę, o kada dar galima susitvarkyti patiems namuose. Dr. I. Ivaškevičienė šypsodamasi sako, kad tai Nobelio premijos vertas atsakymas ir kiekvienas atvejis labai individualus. Tačiau dažnu atveju vykimas į priėmimo skyrių nėra būtinas:

„Tos vėmimo ir viduriavimo situacijos gali būti sepsio išraiška. Sepsis yra sunki bakterinė infekcija, kuri yra didžiausia ir medikų, ir tėvų baimė. Laimė, tokios situacijos nėra labai dažnos, tai nereikėtų įžvelgti kiekviename vaike, kad jis jau serga labai sudėtinga bakterine infekcija. 90 procentų atvejų tai bus banalesnės situacijos“.

REKLAMA

Specialistė nurodo, kad svarbu stebėti vaiko būklę, duoti vaistų nuo karščiavimo ir užtikrinti skysčių patekimą į organizmą – taip situacija yra daugiau mažiau kontroliuojama.

„Svarbiausia būtų stebėti, kas vyksta su temperatūra, duoti vaistų nuo jos ir siekti, kad vaikas gertų. Aišku, sakysit, vaikas vemia, kaip jis gers? Bet vis tiek jis ištisai nevemia, tai tiesiog mažais gurkšniukais – po vieną du gurkšnius per kelias minutes reikėtų girdyti.

Jokiu būdu neskatinti jo vienu metu išgerti visą stiklinę, ką labai dažnai tėvai padaro: čia neskanu, tai dabar greitai išgerk iki dugno. Taip elgtis nebūtų teisinga. Reikia mažais gurkšniukais nuolat, kad tai būtų nuoseklus skysčio patekimas. Jei tai pavyksta padaryti, sudavus vaistų nuo temperatūros vaikas jaučiasi geriau, jūs galite būti namie ir stebėti jo būklę“, – sako specialistė.

REKLAMA

Anot jos, sunerimti reikėtų tada, jei vaikas išgėrė vaistų nuo temperatūros, bet ji nekrenta arba jai nukritus vaikas vis tiek yra labai vangus, nesidomi aplinka, elgiasi ne taip kaip visada. Tada jau reikėtų kreiptis pagalbos į medikus. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į bėrimus:

„Jei pastebėjote, kad karščiuojančiam vaikui atsirado bėrimas, visuomet reikėtų parodyti gydytojui arba bent pasikonsultuoti“.

Stengtis vaikus skiepyti pagal skiepų kalendorių

Dar vienas aktualus klausimas tėvams – ką daryti su skiepais? Ar reikėtų juos atidėti, palaukti geresnių laikų ir kas nutinka, jei skiepijamasi ne pagal skiepų kalendorių?

„Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad iš tiesų reikėtų kaip įmanoma greičiau stengtis pasivyti, jei įvyko kažkokie nukrypimai nuo kalendoriaus. Nes visos ligos atostogų neišėjo ir vis tiek kelia pavojų. Ir kuo mes labiau delsime, kuo labiau yra sutrikdomas skiepijimo kalendorius, tuo didesnė yra rizika.

Ypač jautrūs visiems šitiems pokyčiams yra kūdikiai, kurių imuninė sistema ne visuomet adekvačiai sureaguoja į tas baisiąsias infekcines ligas, tai tas kalendorius ir yra sudaromas būtent taip, kad maksimaliai apsaugotų ir suteiktų geriausią įmanomą apsaugą nuo infekcinių ligų. Nepelnytas delsimas stipriai didina riziką“, – pabrėžia specialistė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų