Nėštumas yra vienas gražiausių laikotarpių moters gyvenime, kai pradedama svajoti, kaip atrodys tas mažylis pilve, koks bus pirmasis jo ištartas žodis. Tačiau kartais viskas klostosi ne pagal planą ir vaikelis į pasaulį pasibeldžia žymiai anksčiau. Lukas į pasaulį belstis pradėjo vos 23 savaičių, o jo laukiantiems tėvams vilniečiams Giedrei ir Andriui gydytojai daug vilčių, jog sūnus išgyvens, nedavė. Nepaisant visų negandų, mažasis kovotojas jau 4 su puse metų kiekvieną dieną džiugina tėvus.

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę (nuotr. facebook.com)

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę (nuotr. facebook.com)

Tai buvo antrasis Giedrės nėštumas. Nuo pirmojo nėštumo buvo praėję jau 7 metai, todėl ir pati moteris jautėsi kitaip. Antrą kartą buvo šiek tiek daugiau apsilankymų pas gydytoją, tačiau jokių sveikatos bėdų, kurios keltų nors menkiausią pavojų nėštumui, nebuvo.

Todėl smarkiai per anksti nutrūkęs nėštumas buvo staigmena tiek Giedrei ir Andriui, tiek gydytojams.

„Nebuvo jokių įspėjančių skausmų. Vieną rytą, kai vyresnei dukrai Saulei pyniau plaukus, pajaučiau, kad nubėgo vandenys. Visi per kamščius išskubėjome į Santaros klinikas.

REKLAMA

Su ašaromis gydytojų klausiau ar gyvas vaikas, ar aš dar turiu vaiką. Man atsakė, kad nieko nesitikėčiau, nes vandenys nubėgo labai anksti – 23 savaitę. Apie kažkokius išlikimo procentus kalbėti beveik neįmanoma.

Vėliau gal tos dienos pabaigoje kita gydytojo užsiminė apie 5 procentus. Sakė: „Turite 5 proc. tikimybę, kad jūsų istorija baigsis gerai“, – širdį veriančiomis akimirkomis dalinasi Giedrė.

Laiminga pabaiga medikai netikėjo

Moteris buvo paguldyta ne į įprastą stebėjimo patologinio skyriaus palatą, o į dienos stacionarą, nes medikai manė, kad jos nėštumas tą pačią dieną ir pasibaigs. Bet istorija baigėsi kitaip. Nubėgus vaisiaus vandenims, moteris ligoninėje praleido dar dvi savaites.

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

„Nustebinome ir medikus ir mūsų mažiukas nustebino mus. Aš tame dienos stacionare pragulėjau dvi savaites. Įspūdingai prailginome laiką, kai buvo visiškai nebelikę vandenų. Dar iki 25 savaitės mažylį paauginome pilve ir jis per tas savaites priaugo apie 200 gramų.

Gydytojai  per vizitacijas sakė, kad knygos rašo vieną, bet mūsų situacija yra visiškai kitokia. Dėl to nieko negalėjo prognozuoti. Tuos išgyvenimo procentus kasdien vis didindavo. Kiekvieną dieną su kiekvienu gramuku to vaikiuko ir tą viltį auginomės

Galiausiai jie nusprendė, kad gimdymas bus skatinamas ir mūsų vaikas turės užgimti, nori jis to ar ne. Į gimdyklą ėjome su 30 proc. tikimybe, kad vaikas išgyvens“, – pasakoja Luko mama.

Giedrė su vyru Andriumi supratę, kad nėštumo nepavyks išsaugoti ir yra tik kelių procentų tikimybė, jog jų lauktas sūnelis išgyvens, gedėjo lyg netekę dalies savęs. Pasak jos, tai buvo pats sunkiausias ir skaudžiausias laikotarpis jų šeimos gyvenime.

REKLAMA

Pirmųjų savaičių neatsimena

„Labai gaila, kad per tas dvi savaites akušerijos skyriuje nebuvo psichologinės pagalbos nei man, nei kitoms moterims, kurios susiduria su priešlaikiniu gimdymu ar staigia vaisiaus mirtimi. Mes nesulaukėme tokios specialisto pagalbos, kuri padėtų susidoroti su tais jausmais.

Aš pirmųjų dviejų savaičių nelabai ir atsimenu – jos kaip per rūką. Didžiąją laiko dalį praleidau ašarodama ar raudodama. Ryšius su pasauliu padėjo palaikyti vyras. Jis ir buvo tas, kuris pasakodavo artimiesiems, kaip mums sekasi. Jis lydėjo mane ir į medikų konsiliumus, kuriuose periodiškai kas keletą dienų gydytojai spręsdavo, ką mūsų atveju daryti“, – prisiminimais dalinasi ji.

Giedrė sako, jog tuo metu buvo labai sunku suvokti ir suprasti visus medicininius terminus, medikų pateikiama informacija buvo sudėtinga, instrumentiška, kartais net nejautri.

„Labai labai gaila, kad kai netikėtai nutrūksta nėštumas, kai yra labai didelė tikimybė, kad tu neteksi savo išsvajoto ir planuoto burbuliuko, tavo emocinė sveikata paliekama likimo valiai. Dabar, žiūrint tuos ketverius metus atgal, tikrai įvardinčiau, kad tada mano psichologinė būklė buvo kritinė“, – apgailestauja ji.

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

Pamačius sūnų – ištiko šokas

Lukas gimė 2015 metų lapkričio 30 dieną, svėre 860 gramų ir buvo 25 savaičių gestacijos. Jis gimė 15 savaičių per anksti. Berniuko mama įsitikinusi, kad jeigu Lukas būtų gimęs prieš 10-20 metų, jis nebūtų išgyvenęs. Dabartinė medicinos pažanga leido išgelbėti vaiką.

REKLAMA

„Jis buvo iškart perduotas reanimatologų komandai. Aš jo iškart nepamačiau.  Vyrą pamatyti sūnaus įleido tą pačią dieną. Aš pati gal po dienos jau galėjau lėtai šliaužti iki naujagimių reanimacijos ir pamatyti savo mažiuką.

Pirmą kartą jį pamačius buvo šokas. Dėl to, koks mažytis ir todėl, kad neįsivaizdavau, kaip atrodo vaikai, gimę 25-ą nėštumo savaitę. Kaip atrodo tas leliukas, kuriam dar 15 savaičių reikėjo būti pilve. Jis buvo ypatingai mažiukas. Tiesą sakant aš net nelabai ryškiai jį galėjau  matyti, nes jis buvo inkubatoriuje, apraizgytas labai daug visokių laidelių ir užklotas specialia plėvele, kad prie jo kūnelio būtų kiek įmanoma daugiau drėgmės.

Jis buvo ryškiai raudonos spalvos. Sūnus neturėjo tokios odelės, kokią turi laiku gimę mažyliai. Jis visiškai skyrėsi  nuo to mano įsivaizduoto naujagimio. Žinoma, tai buvo didelis šokas“, – pasakoja Giedrė.

Paklausus vaikelį prižiūrinčio personalo, kaip laikosi mažylis, personalas tik gūžčiojo pečiais ir sakė, jog vaikelis gimė 25 savaitę, todėl patys tikriausiai supranta, kad būklė sunki.

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

„Tokie pokalbiai tęsėsi dar 5–6 savaites. Važiuodavome sūnaus aplankyti kelis kartus per dieną ir nežinodavome, ar sūnų ten rasime. Prieš įeidami į reanimaciją pro durų langelį pasižiūrėdavome į inkubatorių ir monitorius, kurie rodydavo kvėpavimo ir širdies būklę.

Prieš atidarydami duris, žinodavome ar gera, ar prasta diena Lukui. Gydytojai sakydavo, kad šiandien išgyvenome dieną, o rytoj žiūrėsime“, – prisimena Giedrė.

REKLAMA

Sesė reanimacijoje skaitė pasakas

Taip jų šeima gyveno – kasdien po vieną dieną. Per tą laiką labiausiai krūpčioti vertė skambučiai iš nežinomų numerių: žinojo, kad Luko būklei kritiškai pablogėjus, skambins iš reanimacijos. Baimė varė į neviltį.

„Pirmas mėnuo buvo tarsi amerikietiški kalneliai – mažutė gera naujiena mus iškeldavo iki debesų, pavyzdžiui, kad vienu mililitru padidinta Lukui sumaitinamo pieno norma. Bet kitą dieną nuvažiuodavome ir pasakydavo, kad blogi kraujo tyrimai, yra kraujo užkrėtimas ar kita papildoma diagnozė. Tokio mažumo vaikas turėjo labai rimtas sveikatos bėdas. Tada per ašaras vėl kelio nematydavom“, – išgyvenimus pasakoja Giedrė.

Savo pirmokei dukrai Saulei tėvai pasakė tiesą – brolis labai silpnas, mažas ir labai serga.

Lukas su mama Giedre, tėčiu Andriumi ir sese Saule

Lukas su mama Giedre, tėčiu Andriumi ir sese Saule

„Rodėme jai nuotraukas, pasakojome jai, kad ji turi broliuką. Kai praėjo 4 savaitės po Luko gimimo, mes ją nusivežėme ir į naujagimių reanimaciją. Svarstėme, kaip jai papasakoti, kas vyksta. Bet supratome, kad blogiausia, ką galėjome padaryti – tai išvis nieko nepasakoti.

Labai džiaugiamės, kad Saulę nusivežėme pas brolį, nors labai jaudinomės, galvojome, ar ji neišsigąs pamačiusi inkubatorių, daug laidelių. Iš tikrųjų buvo labai miela. Saulė nusinešė pasakų knygelę ir skaitė pasakas broliui, dainavo daineles, kurias išmoko kalėdiniam žiburėliui mokykloje. Mes dar nežinojome, ar Lukas išsikapstys, bet mums buvo svarbu, kad dukra žinotų, jog turi broliuką ir visada jį turės“, – šypteli moteris.

REKLAMA

Svajojo po truputį

2016 metų vasario 17 d., šviečiant žiemiškai saulei, su ašaromis akyse, Giedrė ir Andrius parsivežė savo sūnų namo. Jis buvo 36 savaičių, 2234 gr svorio ir beveik nematomas didelėje automobilinėje kėdutėje. Tačiau tėvams atrodė pats didžiausias ir stipriausias vyrukas pasaulyje.

„11-a savaičių, kol buvome ligoninėje, laikėmės vilties, kad ateis ta diena, kai vešimės Luką namo. Mes nekūrėme toli siekiančių planų, kai jis žengs pirmuosius žingsnius, pradės eiti į darželį ar tėtis mokys jį žaisti futbolą. Mes tiesiog svajojome apie tą dieną, kai vešimės mažiuką namo.

Ta viltis suteikė daug jėgų ir stiprybės. Tos savaitės ligoninėje buvo labai sunkios, todėl tas džiaugsmas keliaujant namo buvo nenusakomas. Buvo jausmas, kad prasidės tikrasis gyvenimas su sūnumi ir sunkiausios mūsų šeimos gyvenimo savaitės pradėjo blankti. Tikėjome, kad dabar viskas bus taip, kaip turėjo būti“, – sako moteris.

Lukas su mama Giedre

Lukas su mama Giedre

Be vaistų – nė žingsnio

Pirmąją savo gyvenimo parą Luką ištiko traukuliai, išsiliejo kraujas į smegenis. Gydytojai sakė, kad tai yra didelis pažeidimas, tačiau prognozuoti nieko negalėjo. Tėvams beliko laukti to, kas bus.

„Tai neleido atsipalaiduoti nei akimirkos ir Lukui  augant mes ieškojome, kas išlįs, kas atsitiks. Mes po truputėlį matėme tuos ženklus: Lukas tik su dešine ranka siekia žaisliukų, o kairė nelabai aktyvi. 5-ąjį koreguotą mėnesį jau atsirado pirmoji raidos sutrikimo diagnozė medicininiuose įrašuose.

Buvo mažiau gugavimo, mažiau aktyvumo, visiškai nesėdėjo, nors kiti tokio pat amžiaus neišnešiotukai jau galėjo sėdėti. Kai palygindavome Luką su kitais ankstukais, tikrai matėsi, kad reikalai atsilieka. Jau nuo 4-5 mėnesio apsilankymai pas gydytojus dažnėjo. Prisidėjo ir naujų specialistų: kineziterapeutai, ergoterapeutai, masažistai. Sulaukus pirmojo Luko gimtadienio išgirdome vaikų cerebrinio paralyžiaus verdiktą“, – pasakojo Luko mama.

REKLAMA

Dar po pusmečio – pirmas sunkus epilepsijos priepuolis, po kurio Lukas buvo atgaivintas tik reanimacijoje. Po priepuolio sekę išsamūs tyrimai patvirtino ne tik epileptines iškrovas pažeistame dešiniajame skilvelyje, bet ir smegenėlių (smegenų dalies) pažeidimą – Dandy-Walker malformaciją.

„Luko atveju epilepsijos priepuoliai visiškai paralyžuoja. Pirmą kartą visiškai nesupratome, kas vyksta, to nesuprato ir atvažiavęs greitosios pagalbos ekipažas. Kiekvienas epilepsijos priepuolis nubraukdavo pažangą, kurią būdavo padaręs Lukas.

Iš namų niekur negalime išvažiuoti be specialių stiprių vaistų, kurie skirti epilepsijos priepuoliams nutraukti. Kaip sraigė su savo nameliu, taip ir mes visur su savo vaistinėle. Jau 3–4 mėnesiai mes nebevažiuojame su greitąja į reanimaciją – pavyksta priepuolį sustabdyti namuose. Tai tikrai džiugina.

Įprastinės raidos vaikus auginantiems tėvams tai gali skambėti šokiruojančiai, bet mes tai laikome maža pergale. Kad nereikia per miestą lėkti su švyturėliais ir gaivinti Luko reanimacijoje yra ypač svarbu ir šiuo laikotarpiu, kai medicinos pagalba yra labai apribota. Mes labai džiaugiamės, kad su ta epilepsija pavyksta susidoroti“, – šypsosi mažojo kovotojo mama Giedrė.

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

Lukas į pasaulį pradėjo belstis vos 23-ią nėštumo savaitę

Sūnus – daugiau nei diagnozės

Lukas labai linksmas ir bendraujantis, nors tai gali kalbėti labai paradoksaliai, nes Lukas nekalba. Jis nesako nei vieno žodžio, bet nepaisant to, jis labai komunikuoja savo būdu. 

„Norėdamas atkreipti dėmesį, jis paliečia ranką, o jeigu jis nori kad žiūrėtume į jį ar kalbintume, paliečia skruostą ir energingai atsuka mūsų veidą į save. Dėl to kartais su vyru netgi nelabai galime ir pakalbėti, nes jeigu Lukas sėdi viduryje, jis nusprendžia, kad jau dabar tai jis bus mūsų dėmesio centre.

REKLAMA

Jis labai aiškiai parodo, kas jam patinka. Lukas mėgsta animacinius filmukus, raideles. Įdomu tai, kad nors kalbėti negali, pažįsta dauguma raidžių, o kai kurias gali net pakartoti. Jo mėgstamiausia raidė – „S“ – kai tik pamato tą raidę namuose ar gatvėje, kad ir automobilio numeryje, jis rodo mums, kad ją pastebėjo ir garsiai sako „S, S, S“. Mes mokame išsiversti jo kūno kalbą ir suprantame, ką jis nori pasakyti, todėl tai mus be galo džiugina“, – pasakoja ji.

Pasak mamos, berniukas tikras pozityvumo užtaisas. O jeigu jau Lukošius, kaip jį vadina tėvai, pradeda zirzti – kažkas ne taip. Galbūt jis yra išalkęs, ištroškęs, pavargęs, o gal jau laikas keisti sauskelnes.

„O jeigu pramogų kupina dieną, Lukui skiriama pakankamai dėmesio, jis gauna skaniai pavalgyti (kartais apetitu pralenkia net vyresnėlę sesę), tai jam viskas gerai. Jam visiškai nė motais, kad jo sveikatos istorija savo storiu prilygsta Lietuvos enciklopedijos tomui. Jam neįdomu, kokios tos diagnozės surašytos ir kaip daktarai jas matydami kraipo galvas. Jis yra labai laimingas vaikas, o tai mums svarbiausia.

Mes vis bandome išmokyti jį visokių dalykėlių. Pavyzdžiui, yra viena dainelė apie žvirblį. Paklausiu Luko, kur yra jo galvelė. Jis parodo. Tada paklausiu, o kur jo sparnelis ir jis pakelia ranką, o paklausus kur kitas – pakelia ir kitą ranką. Mums labai faina. Galvoju, kad reikėtų jam atskirai išaiškinti, kad čia ne tik sparneliai, bet ir rankos. Bet stebėti, kaip mūsų žvirbliukas kelia rankytes kaip sparnelius yra labai smagu“, – kalbėdama apie sūnų džiaugsmo neslepia Giedrė.

Jeigu norite stebėti, kaip sekasi Lukui, tai padaryti galite jo „Facebook“ puslapyje – „Luko labdaros ir paramos fondas“

Dovilė
2020-05-14 22:35:26
Stiprus auk Lukuti! Stiprybės ir pozityvumo šeimynai :)
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Vilija 2020-05-16 06:30:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Mano dukra gimė su diagnoze cerebriniu paralyžius. Vaikščioti palei sienas pradėjo 4 metukų, kalbėt, atskirais žodžiais, virš šešių. Prisidėjo epilepsija, kurią sustabdė prof. A. Vaitkus kauno klinikose.Dabar mano Lilė nuostabus 38 metų vaikas. Kalba nesustodama, pilna pozityvo
Viskas eina tik į gerą. O Jūsų mažylis dar daug ką išaugs ir išmoks. Stiprybės. Svarbiausia, nelaikyti jo šiltnamio sąlygomis   ATSAKYTI
Linkiu 2020-05-16 01:04:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Stiprybės ir sveikatos   ATSAKYTI
Myliu lietuva 2020-05-15 17:48:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Mano drauge Tarybiniais laikais,2 vaikucius 23 savaiciu Sankt-Peterburge(Leningrade) pagimde.1986 metais (Leningradas) daktarai jau galejo pasirupinti ankstukais.Sovetu medicina visada buvo realiai stipri.Daug mokslininku.Tems vaikams jau 34 metai,vaikisteje turejo nedideliu problemu su sveikata(plauciai),bet kol augo viskas stabilizavosi.Tai linkiu jusu seimai istvermes ir tikrai turetu Luko sveikatele pasitaisiti.   ATSAKYTI
Lina 2020-05-15 08:31:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
-12
Kada leis vaziuoti is anglijos kad kirstume lenkijos siena   ATSAKYTI
Dovilė 2020-05-14 22:35:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Stiprus auk Lukuti! Stiprybės ir pozityvumo šeimynai :)   ATSAKYTI

Top Video

„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Mįslingas trenerio nužudymas: kūną paslėpė taip, kad nesuuodė net tarnybiniai šunys
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Kaimynė gyvenimą pavertė tikru pragaru: nufilmavo, kas vyksta rytą vakarą
DABAR RODOMA
Per Vyriausybės posėdį užsirūkusiam finansų ministrui – Skvernelio prašymas
REKLAMA
Edgaras susitiko su Justinu Jankevičiumi (nuotr. TV3)
Su vaikų akmenlige susiduria ne vienas vaikas, tačiau Edgaro atvejis yra išskirtinis – jo inkstai yra pilni akmenų. Tokie akmenys yra užpildę visas organų ertmes, ...
Kaunietis Rokas daug laiko skiria darbui su jaunimu (nuotr. asm. archyvo)
26-erių Roko Šarausko gyvenimą prieš maždaug penkerius metus kardinaliai pakeitė knygos ir bėgiojimas. Šiandien kaunietis jau keičia kitų žmonių gyvenimus. Daug dėmesio Rokas ...
Kaune gyvenanti Eglina dega didžiulę aistra šokiams  (nuotr. asm. archyvo)
Kai dar praeitais metais ant TV3 „Lietuvos talentų“ scenos užlipo iš Lazdijų rajono kilusi Eglina Mažeikienė (28), tą kartą jos pasirodymu liko priblokšti visi reginį matę ...
Kai Alexandra Dolphin sužinojo, kad laukiasi pirmojo kūdikio, ją užplūdo prieštaringi jausmai (nuotr. facebook.com)
Kai Alexandra Dolphin sužinojo, kad laukiasi pirmojo kūdikio, ją užplūdo prieštaringi jausmai. Vos prieš kelias dienas po patirto priepuolio buvo miręs jos vyras Stuartas ...
Mažoji Gabrielė nori sekti manikiūrininkės mamos pėdomis (nuotr. asm. archyvo)
Dažnai sakoma, kad moters rankos – jos vizitinė kortelė, todėl daugelis jų renkasi profesionalias nagų tvarkymo procedūras. Šilutės rajone auga ypatinga manikiūrininkė – ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų