REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Alytuje gyventi Klementina Gruzdienė išgyvena, kad jos septynerių metų sūnui Vincentui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, gali tekti karantinuotis ne kelis mėnesius, o ne vienus mokslo metus. Alytuje esančią mokyklą-darželį „Drevinukas“, kurią lanko Vincentas, siūloma uždaryti ir palikti tik vaikų darželį. Kodėl ši reforma mamai taip kelia nerimą? 

Skaityk lengvai

Alytuje gyventi Klementina Gruzdienė išgyvena, kad jos septynerių metų sūnui Vincentui, turinčiam autizmo spektro sutrikimą, gali tekti karantinuotis ne kelis mėnesius, o ne vienus mokslo metus. Alytuje esančią mokyklą-darželį „Drevinukas“, kurią lanko Vincentas, siūloma uždaryti ir palikti tik vaikų darželį. Kodėl ši reforma mamai taip kelia nerimą? 

REKLAMA
Skaityk lengvai
REKLAMA
REKLAMA

Vincukas mokyklą-darželį lanko jau metai. Mama buvo rami dėl sūnaus ateities, nes tikėjosi, kad berniukas šioje mokykloje baigs keturias klases. Ją džiugino, kad sūnus ten jautėsi gerai. „Man be galo svarbu, kad sūnus lankytų tokią įstaigą, kurioje būtų saugus“, – sako Klementina ir pasakoja, su kokiomis problemomis susidūrė augindama sūnų. 

REKLAMA

Kad Vincukas turi raidos sutrikimą, specialistai pradėjo įtarti dar tuomet, kai berniukui tebuvo pusantrų metukų. Tėvai tokią mintį vijo šalin. „Iš Vilniaus atvykome gyventi į Alytų. Į vaiko raidos centrą nuėjome tiesiog iš smalsumo ir į psichologą kreipėmės tik dėl įdomumo. Vis dėlto specialistai pasakė, kad sūnaus raida nėra visai normali. Išgirdę, kad jam gali būti autizmo spektro sutrikimas, važiavome į Kauną, konsultavomės su Kauno vaiko raidos centre dirbančiais specialistais ir nusiraminome“, – prisimena Vincuko mama. 

REKLAMA
REKLAMA

Gimė brolis, Vincentas ėjo trečius metukus, bet vis dar nekalbėjo, nereaguodavo šaukiamas vardu, ir tėvai vėl kreipėsi į specialistus. Šį kartą diagnoze niekas nebeabejojo – Vincentui diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Tėvai turėjo susitaikyti su mintimi, kad augins specialiųjų poreikių turintį sūnų, kad jam reikės ypač daug dėmesio. „Vincentas nekalba iki šiol, bet kartu su specialistais radome alternatyvų bendravimo būdą – išmokome bendrauti naudodami korteles“, – pasakoja Klementina. 

Darželyje vaikas pasijuto gerbiamas 

Kai Vincukas ūgtelėjo, tėvai nusprendė jį leisti į vaikų darželį, kurį lanko tik specialiųjų poreikių turintys vaikai. Deja, jau po mėnesio mama suprato, kad sūnus su šiuo darželiu turi atsisveikinti: „Mums netiko, kad vaikai yra atskirtyje ir tai jie jaučia, netiko metodika, pagal kurią jie buvo ugdomi. Tuo metu labai domėjausi įtraukiuoju ugdymu, žmogaus teisių klausimais ir supratau, kad darželis, skirtas tik specialiųjų poreikių turintiems vaikams, nėra tinkamas būdas ugdyti įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Tuomet pabandėm sūnų leisti į mokyklą-darželį „Drevinukas“, ir Vincentas ten greitai pritapo.“ 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Drevinukas“ yra bendrojo ugdymo įstaiga, bet mama pajuto, kad čia jos vaiką gerbia, supranta, kad jis yra asmenybė. Pačią pirmąją dieną darželyje-mokykloje, norėdama Vincentą supažindinti su aplinka, auklėtoja jį nuvedė į poilsio zoną, įjungė muzikos grotuvą, suskambo Čaikovskio muzika, o mergaitės pradėjo šokti baletą. „Mane sujaudino nuoširdus pagarbos jausmas man ir mano sūnui, supratimas, kad Vincentui nėra paprasta įeiti į naują aplinką“, – pasakoja Klementina. 

Per patį pirmąjį tėvų susirinkimą ji pati kitų vaikų tėvams papasakojo apie savo sūnų: „Norėjau, kad tėvai suprastų, jog mano vaiko nereikia baimintis, pasakiau, kaip mano Vincentas gali pasielgti, paaiškinau, kodėl jis taip elgiasi ir kaip reikėtų reaguoti. Pajutau supratimą, o man svarbiausia, kad Vincentą suprastų ir gerbtų.“ 

REKLAMA

Klementina sako neprašiusi, kad jos vaikas gautų daugiau dėmesio negu kiti, jai buvo svarbu, kad jis į bendrą būrį būtų priimtas be jokių išlygų. Su Vincentu šiame vaikų darželyje dirba auklėtojo padėjėjas. Vaikai Vincentą myli, mama net randa sūnui rašytus meilės kupinus laiškelius, vaikų dovanėles. Vincentas yra jų komandos narys. O kaip bus naujoje, didelėje mokykloje? 

Nežinia dėl naujos mokyklos 

„Mes vis dar laukiame aiškaus plano, kaip bus vykdomas vaikų suvarymas į valdininkų numatytą mokyklą, kasdien gauname vis labiau šokiruojančius atsakymus. Viešai žadėta sukurti neprastesnes sąlygas nei „Drevinuke“, bet iš tiesų labai mažai lėšų skiriama mokyklai pritaikyti, todėl bendruomenė jaučiasi apgauta“, – sako Klementina. 

REKLAMA

Ji nežino, ar sūnaus klasėje bus mokytojo padėjėjas, kaip apskritai Vincentas jausis didelėje mokykloje, ar išvengs patyčių. „Nemanau, kad sūnus didelėje mokykloje jaustųsi saugus“, – sako mama ir prisipažįsta galvojanti, jog Vincentui gali tekti prašyti namų mokymo, o tai reiškia, kad ilgus metus Vincentas negalės socializuotis, o jo mama grįžti į darbą. Baimių ir nerimo yra labai daug. 

„Drevinuke“ buvo investuota labai daug privačių lėšų, įrengta puiki kineziterapijos salė, masažo kabinetas, keltuvai, sukaupta daug vaikus lavinančių priemonių, o ką vaikas ras naujoje mokykloje? Svarbiausia, kad „Drevinukas“ turi kryptį – ne etiketes klijuoti, o pažinti vaiką, kad padėtų mokytis ir pasiekti, ką jis gali, visa mokyklos bendruomenė yra atvira. Klementinai liūdna girdėti valdžios vyrus sakant, kad naujoje mokykloje visiems vaikams būsią tik geriau. „Kas geriau už mamą pažįsta savo vaiką ir žino, kokia aplinka tinka jos vaikui?“ – klausia moteris. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Klementina dalyvauja konferencijose, kuriose kalbama apie įtraukųjį ugdymą. Ji sako, kad toks ugdymas yra ne tik požiūris, bet ir kitoks ugdymo proceso organizavimas. Vienas iš Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, UNESCO, Jungtinių Tautų Organizacijos siekių – įtraukusis ir kokybiškas ugdymas. Pasak Klementinos, įtraukusis ugdymas – tai mokymasis visiems kartu, dėmesys kiekvienam vaikui, mokykla, kurioje gera visiems. Ar didelėje mokykloje berniukui, kuris gali bendrauti tik naudojant paveikslėlius, bus galimybė tobulėti, socializuotis? Klementina galvoja ne tik apie savo sūnų, bet ir apie kitus vaikus, turinčius judėjimo negalią ar kitų raidos sutrikimų: mokykla nėra pritaikyta, nėra nuolydžių, liftų, čia didelės erdvės, skambučiai, triukšmas. Nėra įtraukiojo ugdymo tradicijos ir juolab tęstinumo. Kaip visi šie faktoriai veiks raidos sutrikimų turinčius vaikus? 

REKLAMA

Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
Prašome pasirinkti atsakymą!
1901 m.
1927 m.
1934 m.
BALSUOTI
REZULTATAI
Kada buvo įrašyta pirmoji pasaulyje audioknyga, skirta regos negalią turintiems žmonėms?
1901 m.
13.5%
1927 m.
36.8%
1934 m.
49.7%
Balsavo: 465

REKLAMA

Klementina sako, kad Vincentui lankant „Drevinuką“ jie su vyru jautėsi ramūs, kad pagaliau rado ilgai ieškotą ugdymo įstaigą, o dabar laukia permainos ir nežinia. Moteris dažnai iš aplinkinių išgirsta – atseit, kas iš to, jeigu ji savo vaikui iškovos ketverius metus saugaus ugdymo, juk paskui Vincentas vis tiek turės lankyti progimnaziją. Klementina nesutinka su tokia nuomone: „Kai augini neįgalų vaiką, dažnai patenki į stresines situacijas, tad ketveri metai žinant, kad vaikas lavinamas jam saugioje aplinkoje, tėvams ir pačiam vaikui yra labai daug, – tvirtina Klementina. – Žinau, kad mano sūnus negalės sužibėti akademiniais pasiekimais, bet tobulės, socializuosis, o kitiems vaikams padės išmokti tolerancijos, pilietiškumo. Aš už tokios mokyklos kūrimą.“

Straipsnio autorė: Eglė Kulvietienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų