REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
4
Saulės suformuotas halas Jurbarke (Nuotr. skaitytojos Jurgitos)

Prasidėjęs šiltas pavasaris lietuvius lepina savo gamtos vaizdais, o ryškiai mėlynas dangus taip pat traukia praeivių žvilgsnius. Štai jurbarkietė Jurgita ketvirtadienį užfiksavo itin gražų reginį danguje – saulės suformuotą halą.

4

Prasidėjęs šiltas pavasaris lietuvius lepina savo gamtos vaizdais, o ryškiai mėlynas dangus taip pat traukia praeivių žvilgsnius. Štai jurbarkietė Jurgita ketvirtadienį užfiksavo itin gražų reginį danguje – saulės suformuotą halą.

REKLAMA

„Pagalvojau, kad žmonės dabar per visą esamą chaosą pamiršta akis pakelti į dangų“, šypteli jurbarkietė Jurgita ir kartu su skaitytojais dalijasi saulės suformuoto halo nuotraukomis.

Šį reiškinį buvo galima pamatyti ir kitose Lietuvos vietose. Skaitytoja Karolina pasidalijo saulės halo nuotrauka, kurią užfiksavo Kaune.

Kas yra halas?

Halas – tai optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams plunksninių ir plunksninių sluoksninių debesų šešiabriauniuose prizmės formos ledo kristaluose. Kartais halas gali pasirodyti esant persišviečiant ledo rūkui arba galingo kamuolinio debesies viršuje, kai Saulės spinduliai prasiskverbia per išsklaidytą jo viršūnę.

REKLAMA
REKLAMA

Halo formos gali būti įvairios: balsvi vaivorykštiniai šviesos ratilai, lankai, juostos, stulpai, kryžiai, dėmės, netikros saulės (parheliai) aplink Saulės ar Mėnulio diską. Iš viso yra užfiksuota apie 50 įvairių halo formų. Lietuvoje halas aplink Saulę susidaro 40–60 kartų per metus, o aplink Mėnulį – 15–20 kartų. Dar keletą kartų galima pastebėti netikras saules, atskiras halo dalis – stulpus ir lankus.

REKLAMA

Halo susidarymas

Debesyse plūduriuoja nesuskaičiuojama daugybė taisyklingų šešiabriaunių kristalų (monokristalų). Jų dydis gali būti nuo 0,025 iki 0,25 mm. Gerai žinoma, kad prizmė gali išskaidyti baltą Saulės šviesą į sudedamąsias spalvas – spektrą (šviesos dispersija).

Ledo monokristalai, panašiai kaip mažytės prizmės, laužia ir atlenkia Saulės šviesos spindulius, todėl halo reiškiniai būna spalvoti. Kampas, kuriuo atlenkiami šviesos spinduliai, priklauso ne tik nuo prizmės viršūnės kampo, bet ir nuo pačių spindulių kritimo kampo.

Kad susidarytų uždari halo ratilai, ledo kristalai turi būti maži (25–50 µm), o orientacija Saulės spindulių atžvilgiu – chaotiška. Todėl šviesos spinduliai ne tik lūžta, bet dar ir išsisklaido į visas puses spalvotais spinduliais priklausomai nuo to, kokiu kampu jie pasiekė ledo kristalą (šis kampas gali būti nuo 0° iki 90°).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų