Įgimtos širdies ydos – tai vienos dažniausių raidos ydų. Kasmet su įgimta širdies yda gimsta 8 – 10 iš 1000 naujagimių (Lietuvoje apie 250 – 300 naujagimių per metus).
Naujagimiams nustatomos ydos labai įvairios – nuo paprastų iki labai sudėtingų. Anot Santaros klinikų gydytojos vaikų kardiologės dr. Ritos Sudikienės, naujagimiams dažniausios širdies ydos susijusios su nepakankamu kraujo tekėjimu į plaučių arterijas ir blogu kraujo įsotinimu deguonimi, rašoma pranešime spaudai.
Motinos įsčiose vaisiaus kraujotaka plaučiuose yra užtikrinama atviro arterinio latako, kuris po gimimo dažniausiai užsidaro taip sukeldamas kritinę naujagimio būklę dėl gyvybiškai pavojingo deguonies trūkumo.
„Atvirą arterinį lataką iškart po gimimo palaiko ir būklę stabilizuoti padeda tik į veną lašinami vaistai. Jau naujagimystėje numatoma chirurginė ydos korekcija, kuri tokiame amžiuje yra labai rizikinga.
Kritinės ydos yra iššūkis naujagimiui, šeimai ir gydytojams. Jaunas amžius ir mažas svoris – labai svarbūs papildomi rizikos faktoriai. Tradiciškai kūdikių, su pernelyg sumažėjusiu kraujo pritekėjimu į plaučių arteriją, gydymas buvo tik palengvinantis būklę kol bus įmanoma atlikti pilną operaciją.
Palengvinantis gydymas tokiais atvejais tradiciškai buvo atliekamas chirurgijos būdu: įstatoma dirbtinė kraujagyslė iš aortos į plaučių arteriją arba dešiniojo skilvelio nutekėjimo trakto išplatinimas", – dalijasi dr. Rita Sudikienė.
Santaros klinikų medikai džiaugiasi, kad nuo šiol patiems mažiausiems pacientams su širdies ydomis galės padėti nauju būdu, kuris susijęs su mažesne rizika naujagimiams, nors pati procedūra medikams yra techniškai labai sudėtinga.
„Pirmieji Lietuvoje keletos dienų amžiaus naujagimiams, sergantiems įgimtomis širdies ydomis su sumažinta plaučių kraujotaka, pritaikėme neišsivysčiusios pagrindinės plaučių arterijos (kamieno) stentavimą perkateteriniu būdu.
Pasaulyje toks gydymo būdas pasirenkamas tada, kai naujagimių kraujotaka į plaučius yra nepakankama (neišsivystęs plaučių arterijos vožtuvas arba yra labai susiaurėjęs dešiniojo skilvelio nutekėjimo traktas), mažas naujagimio svoris, sunki cianozė (nepakankamas įsotinimas deguonimi), blogai išsivysčiusios plaučių arterijos ir sunkios gretutinės ligos", – apie naujovę Santaros klinikose kalba gydytojas intervencinis kardiologas Sigitas Čėsna.
Gydytojas pasakoja, jog procedūra atliekama pritaikius bendrinę nejautrą per šlaunies (kirkšnies) veną ir arteriją. Per veną įvedamas 2 mm diametro kateteris į dešinįjį skilvelį.
Kateteriu leidžiant kontrastinį skystį, kuris matomas šviečiant rentgeno spinduliais, apžiūrimas neišsivystęs plaučių arterijos vožtuvas. Per arteriją įvedamas toks pats kateteris į aortą, per atvirą arterinį lataką įvedamas į plaučių arteriją ir, suleidus kontrastinį skystį, apžiūrimas plaučių vožtuvas iš kitos pusės.
„Atlikus matavimus, per veninį kateterį įvedama 0,35mm storio aštri vielutė, kuria praduriamas nesusiformavęs plaučių vožtuvas. Šis plečiamas balionėliu (pasirenkama pagal plaučių arterijos diametrą (5-6 mm).
Esant reikalui, implantuojamas stentas (metalinis vamzdelio formos tinklelis). Po procedūros pacientai vėl grąžinami į intensyviosios terapijos skyrių", – pirmąsias tokias atliktas procedūras aiškina gydytojas.
Anot Santaros klinikų medikų, šios procedūros yra labai svarbios, nes padeda atitolinti operacinį ydos gydymą, galimai išvengti vieno iš operacinio gydymo etapų ir suteikia galimybę kūdikiui augti namie.
