Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.02.06 15:39

Seimas po pateikimo pritarė Švietimo įstatymo projektui, kuriame nebelieka nuostatos, kad mokyklos gali nepriimti specialiųjų poreikių vaikų. Pasak įstatymo pakeitimą inicijavusio Seimo nario Justo Džiugelio, šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas yra diskriminuojantis. Pavyzdžiui, 29 str. 10 dalyje rašoma, kad mokyklos gali nepriimti vaiko, jei mano negalinčios jam užtikrinti pagalbos, o tai akivaizdžiai neteisinga ir diskriminacinė nuostata. 

Mokinė (nuotr. 123rf.com)

Mokinė (nuotr. 123rf.com)

Naujoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad „švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką (fizinio pritaikymo, informacinę), teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, teikiant kitas paslaugas, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.“ 

REKLAMA

Taip pat apibrėžiamos ir kitos specialiųjų poreikių turinčių vaikų teisės: mokiniui, kuriam reikalinga specialioji pagalba, turės būti teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios mokinio savarankiškumą ir ugdymosi prieinamumą. 

J. Džiugelis atkreipė dėmesį – norint, kad įstatymas veiktų, nepakanka vien jo priimti. „Reikia sukurti priemonių planą, padėsiantį įgyvendinti įstatymo nuostatas. Tai – kitas žingsnis, kad Lietuvos švietimo sistema rūpintųsi kiekvienu vaiku“, – sakė Seimo narys. Taigi kas pasikeis priėmus minėtą įstatymą? 

Kokios kalbos abėcėlės pagrindu sudarytas tarptautinis Brailio raštas, kurį gali naudoti aklieji visame pasaulyje?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Lotynų
Prancūzų
Anglų
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokios kalbos abėcėlės pagrindu sudarytas tarptautinis Brailio raštas, kurį gali naudoti aklieji visame pasaulyje?
Lotynų
82,4%
Prancūzų
8,5%
Anglų
9,1%

REKLAMA

Viceministras: esame pasiruošę 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Arūno Plikšnio teigimu, ministerija įstatymo projektą vertina labai gerai. „Manome, kad esame pasiruošę įgyvendinti šią nuostatą. Mokyklos jau turi nemažos patirties, kaip organizuoti ugdymą, kai klasėje kartu su bendraamžiais mokosi ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai. Galima taikyti ir dalinės įtraukties būdą, kai sudaromos atskiros klasės specialiųjų poreikių turintiems vaikams, tačiau jie dalyvauja visose kitose bendrose veiklose“, – sako viceministras. 

„Integruodami specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus į bendrojo ugdymo mokyklas ir iki šiol esame gana nemažai nuveikę. Šiuo metu bendrosios paskirties mokyklose jau mokosi per 97 proc. mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. O po Švietimo įstatymo pakeitimo gerokai sumažės specialiųjų mokyklų ir jose ugdomų mokinių, tačiau visiškai atsisakyti specialiųjų mokyklų dar negalėsime. Jos bus artimesnės ES šalyse taikomam modeliui: šiose mokyklose, suderinus su tėvais, bus ugdomi labai didelių spec. ugdymosi poreikių turintys vaikai“, – teigia A. Plikšnys. 

Daugiau dėmesio švietimo pagalbai 

Be to, pasak viceministro, visi mokytojai nuo 2011 m. tobulina savo kvalifikaciją, kaip dirbti su įvairių ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais. Parengtos tikslinės kvalifikacijos tobulinimo programos, finansuojamos iš klasės krepšelio lėšų. „Turime tikrai nemažai švietimo pagalbos specialistų, kurie dirba mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose (PPT). Šiuo metu vykdomas ES projektas, skirtas mokytojų, kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų, savivaldybių švietimo pagalbos įstaigų ir savivaldybių administracijos švietimo padalinių specialistų kvalifikacijai tobulinti – jie mokosi dirbti su įvairiomis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupėmis. 

REKLAMA

Kitas svarbus aspektas – nuo 2018 m. pakeista mokyklų finansavimo tvarka. Lėšos, numatytos švietimo pagalbai, skiriamos ne mokykloms, o savivaldybėms kaip tikslinė dotacija, todėl jos gali būti naudojamos tik šioms reikmėms. Be to, savivaldybėms sudarytos galimybės socialinei paramai skirtas lėšas panaudoti mokytojų padėjėjų, švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti ir išlaikyti“, – sako viceministras. 

Nuo 2018 m. skiriama ir papildomų ES lėšų psichologinės pagalbos paslaugų plėtrai PPT ir mokyklose – iš viso 5,3 mln. eurų. 2019 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre įsteigus Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrių, specialistai konsultuoja mokyklas, mokytojus, tėvus, kurie augina autistiškus vaikus, besimokančius bendrose mokyklose. 

Mokyklos: „Dar reikia atlikti daug namų darbų“ 

Dovilų pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi nemažai specialiųjų poreikių vaikų (dauguma jų turi didelių specialiųjų poreikių), direktorius Arūnas Grimalis sako, kad tai žingsnis į priekį: „Seniai taip turėjo būti – pagaliau mokyklos nebegalės lengvai numesti „nepatogių“ vaikų ir susirinkti visus „gerus“.“ Vis dėlto direktorius įsitikinęs, kad įstatymas nedaug ką pakeis – kas norėjo, ir dabar galėjo priimti visus vaikus. 

A. Grimalio teigimu, kad taip dar nėra, rodo ir faktas, jog jo vadovaujama mokykla kiekvienais metais jaučia tėvų spaudimą priimti daugiau specialiųjų poreikių vaikų. Direktoriaus įsitikinimu, klasėje tokių turi būti ne daugiau kaip 3–4. „Jei būtų daugiau, ir vėl grįžtume prie nenormalaus mikroklimato, prie iškreipto visuomenės veido, – įsitikinęs direktorius. – Tačiau jei visos mokyklos priimtų visus vaikus ir suteiktų jiems reikiamą pagalbą, tokių problemų nekiltų.“ 

REKLAMA

Pasak direktoriaus, reikia pradėti nuo specialistų bazės – trūksta ir etatų, ir profesionalios pagalbos. „Pastaruoju metu labai trūksta ir mokytojų, ir mokytojų padėjėjų, ir švietimo pagalbos specialistų. Ką kalbėti apie profesionalius specialiuosius pedagogus, jei metų pradžioje trūko pradinių klasių mokytojo. Mokyklos neturi iš ko rinktis – ima tą, kas ateina“, – susirūpinęs direktorius. Jo teigimu, reikia daugiau galvoti apie specialistų perkvalifikavimą. Jie turi būti apmokomi, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais, autistiškais vaikais. Pedagogikos kursą išklausę specialistai to nėra išmokę. Be to, neaišku, kas iš viso šiuo metu ruošia pedagogus. 

A. Grimalio manymu, gali būti, kad dėl planuojamų mokyklų finansavimo pokyčių finansavimas specialiųjų poreikių turinčių vaikų reikmėms bus labai netolygus – daug kas priklausys nuo savivaldybės požiūrio ir prioritetų. Šiuo metu lėšų šiai sričiai skiriama per mažai. 

Rengiamas planas, kuriame numatyti pokyčiai 

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro A. Plikšnio teigimu, ministerija sutinka, kad ne visos mokyklos yra tinkamai pasiruošusios: pritaikiusios fizines, informacines aplinkas įvairių poreikių vaikams. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia 2020–2024 metų priemonių planą šiems Švietimo įstatymo pakeitimams įgyvendinti. 

„Plane numatoma gerinti švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygas ir apmokėjimą, peržiūrėti specialiųjų mokyklų ir specialiųjų ugdymo centrų išteklius, finansavimą, jų panaudojimo galimybes bendrosiose mokyklose, steigti mokinio padėjėjų etatus mokyklose, paskatinti dviejų mokytojų darbą kartu klasėje, stiprinti švietimo pagalbos prieinamumą – steigti regioninius švietimo pagalbos centrus, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų rengimą. Preliminarus lėšų poreikis šioms priemonėms būtų iki 100 mln. eurų“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.

Vida
2020-02-06 22:49:23
Manau, kad kokybiška pagalba galima bendrojo lavinimo mokykloje tik tuo atveju, jeigu bus steigiamos atskiros klasės, o muzikos, technologijų, dailės, informacinių technologijų, kūno kultūros pamokose mokiniai galės būti ugdomi drauge. įgyti naujų patirčių, pažinčių. Autistai negali būti triukšmingoje, blaškančioje aplinkoje, nes labai pavargsta, kankinasi, jų negalia gilėja. Europos sąjungoje jie ugdomi Autizmo centruose arba bendrojo lavinimo mokyklų jiems skirtose klasėse kuriose paprastai yra 4 mokiniai, dirba mokytojas ir 1-2 mokytojo padėjėjai. Švelniai tariant, viceministras sako netiesą, kad Lietuvos švietimo sistema pasiruošusi šiems iššūkiams. Pvz. net specialioje mokykloje besimokantiems moksleiviams dėl finansavimo trūkumo yra sudaromos tokios ,, sąlygos,,: klasėje 12 mokinių, tarp kurių iš bendrojo lavinimo mokyklos atėjusių - 4, mokiniai kalba 4 skirtomis kalbomis, su vienu pagal PPT išvadą įmanomas tik individualus darbas- t.y. visą pamoką dirbant tik su juo vienu, visi jie mokosi lietuvių k. klasėje, nors kalbos nesupranta, visų didel, labai dideli specialieji poreikiai, nežymus ir žymus intelekto sutrikimas, o dirba 1 mokytojas ir 1 padėjėjas. Viceministre, tai pasirengimas? Trūksta specialistų, etatų, finansavimo. Mokytojas yra tik žmogus. Aplankiau daug, užsienio mokyklų, mačiau kaip ir kur ugdomi specialiųjų poreikių vaikai. Su tokia Lietuvos ugdymo baze- tai neįmanoma. Gal pirma reikėtų baigti spręsti pedadagogų etatinio darbo apmokėjimo problemas. o paskui imtis kitų reikalų. Niekaip negaliu suprasti , kam reikalingas tas jovalas. Negaliu suprasti ir seimo nario, siūlančio šias pataisas. Buvo mokykloje, žino finansavimo problemas, bet artėja rinkimai...
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
2020-02-09 09:48:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip mokyklos pasiruošę??? Nėra pandusų, nėra liftų, nėra pakankamai padėjėjų. Daug jo trūksta.    ATSAKYTI
Vaikai 2020-02-08 18:26:33
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visi kalba tik apie spec. Poreikių vaikus, o kaip mūsų vaikai, kai klasėje 6su spec. Poreikiais, kol nuramina mokytoja, kol iškviečia socialinį pedagogą 40min pamokos praeina, tai kiek lieka pamokos išaiškinti tema??? Kas kenčia mūsų vaikai, o apie juos kas paklausė? Jų nuomonės kas paklausė, mokytojų kas paklausė??? Baisu mokyklos nepasiruošę visai nėra nei papildomų mokytojų nei padėjėjų... Truputį domėkitės prieš priimdami tokius įstatymus...    ATSAKYTI
Specpedagogas 2020-02-08 08:04:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pedagogai neparuošti ugdyti, jie tik mokyti užprogramuoti , o ir sistema orentuota į reitingus. Varguoliai mokytojai nori tik už pamokas gauti atlygį ir tas etatonis mokymas ne jų kompetencijom,.   ATSAKYTI
Pieva 2020-02-07 09:04:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Džiugu kad priimami nauji pakeitimai. Tik ar ponas Džiugelis pasiteiravo mokytojų kaip jiems sekasi dirbti? Klasėje 30 mokinių 2-3 su spec poreikiais. Mokytojas privalo papildomai paruošti individualias užduotis, dažniau prieiti... Priedas apie 7 ct už vieną mokinį į rankas, kartais kopijos jų užduotims kainuoja brangiau. O jei vienas spec mokinys klasėje dirbti papildomai privalai, bet tik iš idėjos. Papildomai, programų sudarymas, ataskaitų rengimas. Tik apie 2-3 val papildomai. Sakykite kiek dar galima dirbti neatlygintinai iš idėjos, be viso to kad galimai mokytojai ir taip persiilsėję, anot visuomenės nuomonės.    ATSAKYTI
Vida 2020-02-06 22:49:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Manau, kad kokybiška pagalba galima bendrojo lavinimo mokykloje tik tuo atveju, jeigu bus steigiamos atskiros klasės, o muzikos, technologijų, dailės, informacinių technologijų, kūno kultūros pamokose mokiniai galės būti ugdomi drauge. įgyti naujų patirčių, pažinčių. Autistai negali būti triukšmingoje, blaškančioje aplinkoje, nes labai pavargsta, kankinasi, jų negalia gilėja. Europos sąjungoje jie ugdomi Autizmo centruose arba bendrojo lavinimo mokyklų jiems skirtose klasėse kuriose paprastai yra 4 mokiniai, dirba mokytojas ir 1-2 mokytojo padėjėjai. Švelniai tariant, viceministras sako netiesą, kad Lietuvos švietimo sistema pasiruošusi šiems iššūkiams. Pvz. net specialioje mokykloje besimokantiems moksleiviams dėl finansavimo trūkumo yra sudaromos tokios ,, sąlygos,,: klasėje 12 mokinių, tarp kurių iš bendrojo lavinimo mokyklos atėjusių - 4, mokiniai kalba 4 skirtomis kalbomis, su vienu pagal PPT išvadą įmanomas tik individualus darbas- t.y. visą pamoką dirbant tik su juo vienu, visi jie mokosi lietuvių k. klasėje, nors kalbos nesupranta, visų didel, labai dideli specialieji poreikiai, nežymus ir žymus intelekto sutrikimas, o dirba 1 mokytojas ir 1 padėjėjas. Viceministre, tai pasirengimas? Trūksta specialistų, etatų, finansavimo. Mokytojas yra tik žmogus. Aplankiau daug, užsienio mokyklų, mačiau kaip ir kur ugdomi specialiųjų poreikių vaikai. Su tokia Lietuvos ugdymo baze- tai neįmanoma. Gal pirma reikėtų baigti spręsti pedadagogų etatinio darbo apmokėjimo problemas. o paskui imtis kitų reikalų. Niekaip negaliu suprasti , kam reikalingas tas jovalas. Negaliu suprasti ir seimo nario, siūlančio šias pataisas. Buvo mokykloje, žino finansavimo problemas, bet artėja rinkimai...   ATSAKYTI
Vida 2020-02-06 22:43:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Manau, kad kokybiška pagalba galima bendrojo lavinimo mokykloje tik tuo atveju, jeigu bus steigiamos atskiros klasės, o muzikos, technologijų, dailės, informacinių technologijų, kūno kultūros pamokose mokiniai galės būti ugdomi drauge. įgyti naujų patirčių, pažinčių. Autistai negali būti triukšmingoje, blaškančioje aplinkoje, nes labai pavargsta, kankinasi, jų negalia gilėja. Europos sąjungoje jie ugdomi Autizmo centruose arba bendrojo lavinimo mokyklų jiems skirtose klasėse kuriose paprastai yra 4 mokiniai, dirba mokytojas ir 1-2 mokytojo padėjėjai. Švelniai tariant, viceministras sako netiesą, kad Lietuvos švietimo sistema pasiruošusi šiems iššūkiams. Pvz. net specialioje mokykloje besimokantiems moksleiviams dėl finansavimo trūkumo yra sudaromos tokios ,, sąlygos,,: klasėje 12 mokinių, tarp kurių iš bendrojo lavinimo mokyklos atėjusių - 4, mokiniai kalba 4 skirtomis kalbomis, su vienu pagal PPT išvadą įmanomas tik individualus darbas- t.y. visą pamoką dirbant tik su juo vienu, visi jie mokosi lietuvių k. klasėje, nors kalbos nesupranta, visų didel, labai dideli specialieji poreikiai, nežymus ir žymus intelekto sutrikimas, o dirba 1 mokytojas ir 1 padėjėjas. Viceministre, tai pasirengimas? Trūksta specialistų, etatų, finansavimo. Mokytojas yra tik žmogus. Aplankiau daug, užsienio mokyklų, mačiau kaip ir kur ugdomi specialiųjų poreikių vaikai. Su tokia Lietuvos ugdymo baze- tai neįmanoma. Gal pirma reikėtų baigti spręsti pedadagogų etatinio darbo apmokėjimo problemas. o paskui imtis kitų reikalų. Niekaip negaliu suprasti , kam reikalingas tas jovalas. Negaliu suprasti ir seimo nario, siūlančio šias pataisas. Buvo mokykloje, žino finansavimo problemas, bet artėja rinkimai...   ATSAKYTI
Lina auklėtoja 2020-02-06 19:49:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Kažin kiek tokių, ne fizinę negalią turinčių spec.poreikių vaikų,priims gimnazijos,kurios jau nuo 1 klasės testuoja vaikus? Kokie bus jų pasiekimai?    ATSAKYTI
. 2020-02-09 10:15:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bus uždrausta testuoti  

Top Video

Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Ne iš kelmo spirta pardavėja tapo didvyre – lietuvės gudrybė sustabdė vagišių
DABAR RODOMA
Farai. Vairuotojo elgesys pareigūnus išvertė iš koto: mašina nevažiavo, o vyras „vairavo“
DABAR RODOMA
Pasidalijo, ką mama išdarinėjo lėktuve: dukrai teliko rausti iš gėdos
DABAR RODOMA
Pamačius, kaip bandoma išvažiuoti iš automobilių aikštelės aplinkiniai susiėmė už galvų
DABAR RODOMA
Košmaras autobuse: nufilmuota, kas dėjosi viduje per siaubingą avariją
DABAR RODOMA
Internautai negali patikėti savo akimis: neatskiria, kuri yra dukra, o kuri – mama
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Skambinas įvardijo skyrybų su Krysko priežastį: galutinis taškas padėtas tik dabar
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. „TV Pagalbos“ žvaigždė Navickas prisiminė, kaip saugojo Landsbergį: pas jį prie durų miegodavom
DABAR RODOMA
Lietuvis įsiuto: bejėgio vilkiko vairuotojo nelaimė policijai sukėlė juoką
DABAR RODOMA
Gerbėjai dalijasi įrašu ir sako, kad princas Harry – svajonių vyras
REKLAMA
Didžiausias Viktorijos Mažonaitės pomėgis – kelionės (nuotr. asm. archyvo)
Viktorija Mažonaitė diabetu serga jau 25 metus. Ilgą laiką ji buvo atsiribojusi tylos siena ir apie savo ligą nekalbėjo – tarsi norėjo įrodyti sau ir kitiems, kad niekuo ...
Reikėjo mergaitėms padangių žydrų. (nuotr. asm. archyvo)
Tauragiškei Kristinai Liolaitei tebuvo 29-eri, kai per nelaimingą atsitikimą darbe neteko kojų. Antra tiek metų moteris pragyveno oficialiai pripažinta neįgalia, nors širdyje ...
Choro „Vėlyvis“ pasirodymas. L. Jakubauskienės nuotr.
Vilnietis Ruslanas Romas Šerkšnys apdovanotas ne vienu talentu. M. K. Čiurlionio meno mokykloje dailės skyriuje mokęsis menininkas tapo, skaptuoja iš medžio, kuria ...
JAV dokumentinio filmo („Crip Camp“) kadrai
8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kilus įvairiausiems politiniams ir visuomeniniams judėjimams, į kovą už savo teises pakilo ir negalią turintis jaunimas. Naujame ...
 Laura Šakurskytė-Žilinskienė (dešinėje) su spektaklio aktoriais. Teatro „Drugelis“ archyvo nuotr.
Laura Šakurskytė-Žilinskienė, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos Viltis“ teatro „Drugelis“ vadovė, jau šeštus metus dirbanti su intelekto negalią ...
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų