Kasmet – po pritaikytą ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą

Skaityk lengvai

Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos negalios organizacijų forumas (LNF) pasirašė memorandumą, kuriuo įsipareigojo kasmet negalią turinčiųjų poreikiams pritaikyti po vieną ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą. 

LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė (iš kairės), ŠMS ministras Algirdas Monkevičius, LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius ir SAM ministras Aurelijus Veryga pasirašė memorandumą. Aurelijos Babinskienės nuotr.

Šiuo metu, ministerijų surinktais duomenimis, tik 10 proc. visų mokyklų yra pritaikytos mokiniams, judantiems neįgaliojo vežimėliu, o turintiems regos negalią – tik 3 proc. Pusėje mokyklų nėra pritaikytų sanitarinių mazgų, mokiniai negali patekti į valgyklą. 

Apie 40 proc. sveikatos priežiūros įstaigų nėra pritaikytos regos negalią turintiems pacientams, tiek pat neturi prieinamų registratūrų, ketvirtadalis – tualetų. „Švietimo ir sveikatos įstaigų neprieinamumas yra ne atsitiktinumas ir ne šiaip kaprizai, o sisteminė diskriminacija: žmonės netenka galimybės mokytis, gauti kokybišką išsilavinimą, kvalifikuotą darbą, tinkamą medicininę pagalbą“, – prieš pasirašydama memorandumą sakė LNF prezidentė Dovilė Juodkaitė. Šiuo memorandumu, pasak jos, savivaldybės įsipareigoja 2020 m. ir kiekvienais paskesniais metais dėti pastangas ir pritaikyti po vieną ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą. „Ir jau nuo pačių savivaldybių priklausys, kiek jos įdės pastangų ir noro, o mes kiekvienais metais stebėsime. Prašysime Savivaldybių asociacijos informacijos, kokia įstaiga buvo pritaikyta, ir stengsimės apsilankyti“, – sakė D. Juodkaitė. 

REKLAMA

Pasirašytas memorandumas, kuriuo įsipareigota kasmet neįgaliųjų poreikiams pritaikyti po vieną ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą. Aurelijos Babinskienės nuotr.

Tikisi, kad tai nebus tuščia deklaracija 

„Šiuo memorandumu išsakome bendrą politinį sutarimą, kad nuo kalbų pereisime prie darbų ir imsimės atsakomybės tą situaciją keisti. Savivalda tikrai nesikrato tos problemos sprendimo, bet tikisi, kad ministerijos ne tik palaikys, bet ir prisidės finansiškai prie įstaigų modernizacijos, įvairių reikalingų patalpų pertvarkos darbų. Gal panaudojant ne tik valstybės, bet ir ES investicinių fondų lėšas“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius

„Noriu tikėti, kad šis memorandumas nėra vien tik tuščia deklaracija“, – pritarė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Jo teigimu, jei iš tūkstančių mokyklų turime tik 112, kur sutvarkytos visos prieigos, ir tik daugiau kaip pusė pritaikyta iš dalies, tikrai yra ką veikti. „Galvoju, kad pasinaudosime struktūrine parama, skirta atotrūkiui tarp regionų ir socialinei atskirčiai mažinti. Turime susikoncentruoti ir į naujų objektų statybą, ir pertvarkyti esamą tinklą. Stengsimės su savivaldybėmis sukurti tokius finansinius instrumentus, kad tai galėtume paversti realybe. Kad kuo greičiau būtume valstybe, kurioje nekyla klausimų apie šiuos dalykus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras. 

Jis atkreipė dėmesį, kad reikia ne tik fiziškai pritaikyti mokyklas, bet ir matyti, kam kokios pagalbos reikia, nuolat kelti kvalifikaciją, tobulinti esamas priemones. Atsiranda labai daug sprendimų, kaip tai daryti kūrybiškai. Savo ruožtu ministerija sieks išlaikyti bent 100 psichologų etatų – kad kiekvienoje, bent jau didesnėje mokykloje būtų psichologas ir kiti reikalingi specialistai arba (kai kuriose savivaldybėse) plėtojamos tarnybos, centrai, kuriuose vaikai būtų konsultuojami ir gautų pagalbą. 

REKLAMA

Pasirašytas memorandumas, kuriuo įsipareigota kasmet neįgaliųjų poreikiams pritaikyti po vieną ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigą. Aurelijos Babinskienės nuotr.

Neįgalieji – ne tik judantys vežimėliais 

„Visi esame girdėję posakį, kad kiekviena bendruomenė stipri tiek, kiek stiprus silpniausias jos narys, – prieš pasirašydamas memorandumą teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Mūsų neįgalieji, mūsų visuomenėje gyvenantys žmonės taip pat turi jaustis stiprūs, tinkamai prisitaikę, gebantys ir galintys tinkamai funkcionuoti visuomenėje. Aišku, patogiausia jų nematyti, juos suburti į vieną įstaigą, mes tai labai ilgai darėme.“ 

A. Veryga atkreipė dėmesį, kad kai kalbame apie negalią, dažniausiai įsivaizduojame žmogų neįgaliojo vežimėlyje, kuris negali kažkur įvažiuoti fiziškai. Bet neįgaliųjų grupių su skirtingais poreikiais yra kur kas daugiau. Tai ir autistiški, įvairių raidos sutrikimų turintys vaikai. „Mums didelis uždavinys išmokti būti su jais, išmokti bendrauti, nes atskirtis lemia visišką jų izoliaciją iš visuomenės“, – sakė sveikatos apsaugos ministras. Jo teigimu, tam nebūtinai reikia labai daug finansų, nebūtina pastatus perstatyti, bet norint šiems žmonės pritaikyti aplinką reikia sugalvoti, pavyzdžiui, kaip aklieji gali ateiti į gydymo įstaigą – kaip juos pasitiks, kaip aptarnaus. „Veikdami kartu mes kur kas daugiau padarysime“, – įsitikinęs A. Veryga. 

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis pabrėžė, kad neseniai patvirtintame 10 metų Nacionalinės pažangos plane kaip atskiras uždavinys numatyta neįgaliųjų poreikiams pritaikyti viešąsias erdves, viešąją infrastruktūrą. O tai reiškia, kad tam bus numatomos ir lėšos – ar iš biudžeto, ar iš ES lėšų. „Vyriausybės ryžtas yra, ir džiugu, kad kiekvienais metais pavyks pritaikyti 60 naujų objektų. Tai reiškia, kad po 10 metų jau turėsime didelę dalį pritaikytų viešųjų pastatų“, – svarstė D. Matulionis. 

REKLAMA

Kokios kalbos abėcėlės pagrindu sudarytas tarptautinis Brailio raštas, kurį gali naudoti aklieji visame pasaulyje?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Lotynų
Prancūzų
Anglų
BALSUOTI
REZULTATAI
Kokios kalbos abėcėlės pagrindu sudarytas tarptautinis Brailio raštas, kurį gali naudoti aklieji visame pasaulyje?
Lotynų
81.6%
Prancūzų
9.5%
Anglų
8.9%

REKLAMA

Laiškas merui: noriu mokytis su kitais vaikais 

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas gavo vienos mergaitės laišką. Ji rašė, kad juda neįgaliojo vežimėliu ir dėl to turi mokytis namuose, bet nori lankyti mokyklą, būti kartu su kitais vaikais. Jos nepriėmė, nes mokykla buvo nepritaikyta. Teko spręsti problemą. 

Pasak V. Mitrofanovo, vis dėlto vienoms savivaldybėms pritaikyti visas ugdymo įstaigas būtų nepakeliama našta – įrengti pandusus, liftus labai brangiai kainuoja. Šias išlaidas reikėtų dalytis su ministerijomis. 

Pasak LNF prezidentės D. Juodkaitės, šio memorandumo ištakos siekia 2018 m. gegužės 3 d., kai neįgalieji buvo išėjęs į gatves, reikalaudami visiems pritaikyti miestus. Tuo metu LNF nariai buvo susitikę su savivaldybių atstovais pakalbėti apie esamą situaciją. Buvo klausiama, ar jie galėtų įsipareigoti kasmet pritaikyti po vieną įstaigą. Savivaldybių atstovai pasakė, kad be ministerijų jie nemato tokių galimybių, baiminosi didelės finansinės naštos. Ledai pajudėjo, kai į diskusiją įsijungė Vyriausybė. Užtruko 1,5 metų, kol pavyko pasirašyti memorandumą. Per tą laiką atliktos apklausos, kiek įstaigų pritaikyta. „Aplinkos pritaikymas – ne visai finansų klausimas, labiau požiūrio ir prioritetų. Turime kalbėti ne tik apie fizinę aplinką, bet ir apie galimybę gauti informaciją, pagalbą ir paslaugas“, – sakė LNF prezidentė. 

Jos teigimu, švietimo įstaigos renovuojamos nuo 2007 m., bet nebuvo reikalavimo jas pritaikyti. Memorandumas tarsi įtvirtina reikalavimą, kad bent jau ten, kur pinigai investuojami, būtų stengiamasi padaryti kuo daugiau. Juo labiau kad atsiranda ir tai įpareigojantys teisės aktai – privaloma pritaikyti rinkimų apylinkes, Seime kelią skinasi draudimas nepriimti negalią turinčių vaikų į mokyklas, ES direktyva numato, kad turi būti pritaikytos visos viešojo sektoriaus interneto svetainės.

Straipsnio autorė: Aurelija Babinskienė.


Rašyti komentarą...
R
R
2020-02-01 08:29:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tas plikas klounas ilgai dar juokins Lietuvą?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų