REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Žaibinė meningokoko B infekcijos forma gąsdina daugelį tėvų. Infekcija yra pavojinga, plinta labai greitai, o pasekmės, paprastai, itin liūdnos – galūnių amputacija arba net mirtis. Apie tai, kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir apsaugoti savo vaikus, kalbamės su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu. 

Žaibinė meningokoko B infekcijos forma gąsdina daugelį tėvų. Infekcija yra pavojinga, plinta labai greitai, o pasekmės, paprastai, itin liūdnos – galūnių amputacija arba net mirtis. Apie tai, kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir apsaugoti savo vaikus, kalbamės su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar tikrai ši liga, profesoriau, daugybę tėvų gąsdina kone labiausiai? 

Šiais laikais tėvai sugeba suprasti, kad vaikas galėjo mirti avarijos arba tragedijos metu, tačiau sunkiai suvokia, kad jų vaikas gali mirti nuo bakterinės infekcinės ligos, šiuo atveju, nuo vienos baisiausių bakterinių infekcijų – meningokoko. 

REKLAMA

Pasaulyje kasmet žūsta 6 milijonai vaikų dėl bakterinių infekcinių ligų. Vakarų valstybėse, išsivysčiusiose valstybėse, pagrindinė vaikų mirčių priežastis – bakterinės infekcijos. 

Pasitaiko atvejų, kai tėvai supainioja meningokoko požymius su kitomis lengvesnėmis ligomis, todėl į medikus kreiptis neskuba. Galvoja, gal šiaip temperatūra pakilo. Ar meningokoką įmanoma supainioti su kitomis ligomis, ar ši infekcija turi aiškią simptomatiką? 

REKLAMA
REKLAMA

Ne tik tėvai supainioja, gydytojai irgi supainioja. Aš kartais cituoju vieną mintį, išspausdintą viename prestižiniame medicinos žurnale “Lancetas”, kur buvo Jungtinėje Karalystėje tirti 400 vaikų, kurie susirgo meningokemija. 

Pasirodė, kad pusė jų kreipėsi į savo gydytojus ir diagnozė nebuvo nustatyta. Mes ir savo patirtyje esame turėję, kad ligoniai ne iš karto paguldomi į stacionarą, nes pirmieji simptomai visiškai nesiskiria nuo eilinės virusinės infekcijos. 

Net ir kraujo tyrimas neparodo pokyčių? 

Jokiu būdu. Kraujo tyrimai rodo pokyčius tik po 12-24 val., o žaibinio meningokoko forma jau po 8 val. gali pasibaigti tragedija. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kokius požymius pamačius tėvams reikėtų nedelsiant skubėti į skubios pagalbos priėmimo skyrių? 

Tėvai labai gerai pažįsta savo vaikus ir tie vaikai karščiuoja ne pirmą kartą. Karščiavimo atveju reikia atkreipti dėmesį: ar tai yra tik karščiavimas, ar šalia yra ir dar kažkokie nerimą keliantys simptomai – vangumas, mieguistumas, atsisakymas valgyti, gerti ir, aišku, aukštas karščiavimas – 39,5-40. 

Po 6-8 val. jau atsiranda virusinei ligai nebūdingi simptomai, tokie kaip kojų skausmai, kartais net negalėjimas paeiti, o dar vėliau – vadinamasis hemoraginis bėrimas, kuris yra specifinis, tačiau jau vėlyvas požymis. 

REKLAMA

Pastebėjus bėrimus – tai signalas, kad jau gerokai pavėluota? 

Ne, tai yra klasikiniai simptomai, tačiau jei mes turime žaibinį meningokoką (kartais tie bėrimai matomi tik odoje, bet jie atsiranda ir kitose vietose – gyvybiškai svarbiuose organuose, ypač antinksčiuose, kai vystosi ta žaibinė forma), tai mirštamumas siekia iki 80 procentų. 

Kokias pasekmes palieka ši infekcija? 

Galūnių amputacijos, vidaus organų, smegenų, vystymosi ir įvairiausių sistemų pakenkimas. 

Tai yra liga, kuri paženklina vaiką visam gyvenimui? 

Kai kuriais atvejais – taip. 

Būdamas mediku, tikiu, esate matęs daugybę meningokoko atvejų. Ar yra tokių, kurie jums ypač įsiminė? 

REKLAMA

Tų atvejų yra daug, bet kai jūs dabar paklausėte, aš prisiminiau savo pirmąjį matytą meningokoką. Tai buvo prieš buvo prieš 35-erius metus, aš dar buvau studentas ir tuometinė intensyviosios terapijos vaikų skyriaus vadovė pakvietė ateiti pažiūrėti, kaip atrodo tikras meningokoko atvejis. Tai buvo atvejis ne iš vadovėlio. 

Prieš mane gulėjo miręs 9 mėnesių kūdikis. Ilgai stovėjau ir žiūrėjau. Šio vaizdo aš niekada nepamiršiu. 

Kai medikai kovoja už vaiko gyvybę, tikiu, tėvams kyla daugybė klausimų – jie jaudinasi, išgyvena ir nerimauja. Kaip svarbu tokiomis akimirkomis bendradarbiauti išvien su medikais? 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Labai svarbu, kad tėvai pasitikėtų ir bendradarbiautų. Aš visada duodu pavyzdį: yra nelaimė, turime būti vienoje barikadų pusėje ir kovoti su ja. Tik taip galime užtikrinti rezultatą. 

Deja, net dedant maksimalias pastangas, naudojant šiuolaikinius gydymo metodus, tikrai ne visada pavyksta išgelbėti vaiką. 

Profesoriau, kaip apsisaugoti nuo šios ligos? 

Prevencijos priemonės, atrodo, yra elementarios. Šiais metais išleistose PSO rekomendacijose, kaip apsaugoti vaikus nuo sunkių bakterinių infekcijų, kad sumažėtų mirtingumas, pirmoje vietoje yra vakcinacija, toliau, švarus vanduo, švarūs gimdymai – šie paminėti faktoriai kasmet galėtų išgelbėti iki 14 tūkst. gyvybių. Švarų vandenį Lietuvoje mes turime, gimdymo sąlygos tikrai geros, deja, vakcinacija šlubuoja. 

REKLAMA

Kokios to priežastys? 

Aš irgi iškėliau sau šį klausimą, skaičiau antivakcinininkų judėjimo portalus, bandžiau suvokti, kodėl jie taip mano, kas juos verčia taip daryti. Tai nėra tik Lietuvos problema, tai yra viso išsivysčiusio pasaulio problema. 

Yra įvairių priežasčių, bet vienas dalykas yra pagrindinis – ar mes pasitikime savo šalies medicina, ar ne. Dažnai pasitikime žmonėmis, propaguojančiais antivakcinines idėjas, tačiau didžioji jų dauguma yra ne medikai. Kodėl jie taip daro? Vienas iš paaiškinimų – diuningo efektas, kai žmonėms atrodo, jog jie turi daug kompetencijos srityje, kurioje neturi jokio išsilavinimo. 

REKLAMA

Tai įvairūs meno žmonės, verslininkai, mokytojai, manantys, jog puikiai išmano vaikų vakcinacijos klausimus. Labai daug studijavau tyrimus, kuriais jie remiasi, tai ten yra labai daug melo, netikslios informacijos, manipuliacijos faktais, bet tokių žmonių nėra daug, dažniausiai ik 5-10% žmonių, o didžioji dauguma žmonių skiepija, skiepijasi ir tiki vakcina bei pasitiki medicina, tokių yra iki 70-75%, o tie likę 20-30% yra žmonės, kurie svyruoja, kurie nori faktų. 

Tvirtai tikiu, kad nėra prasmės eikvoti jėgų dėl žmonių, kurie propaguoja ir skleidžia antivakcinines pažiūras. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jie galvoja, kad žemė yra plokščia ir mes nesusitarsime, kad ji yra apvali, tai tiesiog reikia gerbti jų pažiūras. 

Lietuvoje yra galimybė paskiepyti savo vaikus nuo meningokoko B. Papasakokite apie šią vakciną. Dažnai sakoma, kad neaišku, iš kokių šalių atvežtos vakcinos ir ar tikrai jos naudingos. 

Mitų yra labai daug. Pasinaudodamas proga pasakysiu, kad aš neseniai suradau labai gerą internetinį puslapį vakcin.abc, kur galima užduoti klausimus, o į juos atsako profesionalai, VU mokslininkai, LSMU specialistai, dirbantys toje srityje. 

REKLAMA

Meningokoko B vakcina buvo kuriama 20 metų. Kuriant naudojama modernioji vakcinologija, išanalizuota visa genetinė struktūra ir iš 2300 genų buvo atrinkti 4, kurie galėjo duoti imuninį atsaką. 

Po tų 20 metų, 13 metų vyko tyrimai su įvairaus amžiaus pacientais. Iš viso ištirta 10 tūkstančių atvejų. Tikrai labai ilgas tos vakcinos kūrimo kelias. 

Šalis labai laukė šios vakcinos, nes meningokokas B labai paplitęs visoje Europoje. Dar prisimenu, kai Jamesas Cameronas buvo JK premjeras – jis vienu iš savo tikslų laikė kuo greičiau paskiepyti Anglijos vaikus šia vakcina. 

REKLAMA

Kokia skiepijimo tvarka? Ar reikia eiti pas šeimos gydytoją? 

Taip, visų pirma, reikia eiti pas šeimos gydytoją. Pradžioje, kai ši vakcina buvo deficitinė ir nekompensuojama, tai kai kurios laboratorijos skiepydavo vaikus su šeimos gydytojo rekomendacija, tačiau dabar viskas paprasčiau: einate pas šeimos gydytoją, jis apžiūri, informuoja ir tada jūs priimate sprendimą. 

Dažnai tėvai baiminasi šalutinių poveikių po vakcinos. Kokie jie? 

Aš nežinau nė vieno medikamento, kuris neturėtų šalutinio poveikio. Nežinau nė vienos veiklos, kuri neturėtų šalutinio poveikio. 

REKLAMA
REKLAMA

Lygiai tas pats ir su vakcina. Tai yra medikamentas, kurio šalutinis poveikis gali būti – karščiavimas, vaiko atsisakymas valgyti, neramumas, retesni – karštiniai traukuliai, sudirgimas, labai reti – kabasaki sindromas, sukeliantis kraujagyslių pakenkimą, anafilakcinės reakcijos, bet visa tai yra valdoma medikamentais. 

Jeigu mes imtumėme žalos ir naudos santykį, kalbant apie pačią infekciją ir povakcininę reakciją, tai be abejo, nauda yra žymiai didesnė. 

Vienintelė bėda yra ta, kad šeimos gydytojai neturi užtektinai laiko ir žinių informuoti. Ir štai, viename iš antivakcininkų internetiniam puslapyje radau labai logišką pasiūlymą, kad tie žmonės, kurie norėtų gauti daugiau informacijos, jiems turėtų būti sudarytos sąlygos papildomai konsultacijai. 

Jei jums kažkas neaišku, jūs ateinate pas specialistą su savo dvejonėmis ir jus kartu su vaiku pakonsultuoja. 

Vakciną patikrintą turim, vandenį švarų turim, gimdymo sąlygos – geros. Geriausios. Vis dėlto, profesoriau, kodėl Lietuvoje sergančių šia liga vis dar daugiausiai? 

Į šį klausimą labai sunku atsakyti, į jį negali atsakyti net mūsų specialistai. Jeigu mes lyginsime Latviją ir Estiją, tai Lietuvoje sergamumas yra 7-8 kartus didesnis. 

REKLAMA

Viena iš versijų yra ta, kad dėl genetinės struktūros esame jautrūs šiai infekcijai. Juk 10-15% žmonių nešioja tą meningokoką ir neturi problemų.

 

Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.

CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190025], parengimo data: [2019 11 13]

© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.

Informaciją parengė “GlaxoSmithKline Lietuva”.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų