Šiais laikais įprastai daugiau sėdime ir mažiau aktyviai judame, valgome netinkamą maistą, todėl tiek kūnui, tiek sąnariams pradeda trūkti tam tikrų medžiagų. Pats sąnarys kraujotakos neturi – jis minta sąnariuose esančiu skysčiu, o šio skysčio gamyba priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo.
Sąnarių skausmas dažnai lydimas patinimo, sukaustymo ar šilumos pojūčio. Jei išorinio pažeidimo nėra, skausmai viename ar keliuose sąnariuose gali būti sukelti uždegimo arba infekcijos. Kuomet juntamas nuolatinis skausmas, pasireiškiantis iškart po virusinės infekcijos – į gydytoją kreiptis būtina.
Be to, sąnariai per žmogaus gyvenimą atlaiko itin didelį krūvį. Didžiausią krūvį patiria sunkų fizinį darbą atliekančių bei intensyviai sportuojančių žmonių sąnariai.
Kas lemia sąnarių skausmą?
Statistika rodo, jog vidutinis ar stiprus sąnarių skausmas vargina net 30 proc. Lietuvos gyventojų. Juo skundžiasi ne tik vyresnio amžiaus (45–65 m.) žmonės, bet vis dažniau ir jaunimas.
Kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, degeneracinės sąnarių ligos dažniausiai atsiranda su amžiumi ir tam daro didelę įtaką jungiamajame audinyje vykstantys senėjimo procesai bei dideli ar ilgai trunkantys fiziniai krūviai.
Viena dažniausių degeneracinių sąnarių ligų – osteoartritas ir kadangi ši liga yra lėtinė, ją sukeliančių veiksnių daug:
1. Vyresnis amžius. Dažniausiai osteoartritas pasireiškia apie 40–50 gyvenimo metus ir su kiekvienu dešimtmečiu vis daugėja sergančiųjų. Vis dėlto vyresnis amžius nebūtinai turi būti tas veiksnys, dėl kurio susergama osteoartritu – didelę įtaką turi judamojo ir atramos aparato sistemos pokyčiai.
2. Lytis. Iki 50 metų amžiaus osteoartritas daug dažnesnis vyrams, bet vėliau juo dažniau serga moterys. Vyresnio amžiaus moterų, kurios daugiau serga rankų, kelių ir klubų osteoartritu, yra daugiau nei to paties amžiaus vyrų.
3. Paveldimumas. Nustatyta, kad pacientų, kuriems buvo protezuotas klubas ar kelis dėl osteoartrito, broliai arba seserys turi daug didesnę riziką susirgti osteoartritu: penkis kartus dažniau klubo ir tris kartus kelio sąnario osteoartritu.
4. Įvairios sąnario traumos (lūžis, išnirimas, pakartotinės traumos, potrauminiai uždegimai ir pan.).
5. Nutukimas. Jis nulemia nuolatinį sąnarių perkrovimą, ypač kojų.
6. Įgimti ar įgyti sąnario struktūrų pažeidimai (sąnario nestabilumas, meniskų pažeidimas, įgimtas šlaunikaulio išnirimas ir kt.).
7. Medžiagų apykaitos ir endokrininės ligos (pavyzdžiui, cukrinis diabetas).
8. Darbas ir sportas. Tiems, kam tenka dažnai lenktis, dirbti ankštose patalpose, daug kartų atlikinėti tuos pačius judesius, dažniau vystosi kelio sąnario ar stuburo osteoartritas (siuvėjams, dažytojams, kirpėjams).
Profesionalūs sportininkai (futbolininkai, lengvaatlečiai, slidininkai) taip pat reikšmingai dažniau serga osteoartritu.
Kaip ši liga gydoma?
Osteoartrito gydymas yra ilgalaikis, kartais trunkantis visą likusį gyvenimą. Jis gali apimti įvairius medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo metodus. Dažniausiai ligoniai, pajutę nedidelį skausmą ar diskomfortą sąnaryje judesio metu, neskuba kreiptis į gydytoją, patys perka įvairius medikamentus ar brangius maisto papildus, gydosi liaudiškais metodais, įvairiais trynimais.
Į gydytojus paprastai kreipiamasi tik tada, kai skausmas pradeda trikdyti įprastą kasdienę veiklą, atsiranda sąnario sustingimas, patinimas ar traškesys. Gydytojai dažniausiai diagnozuoja pažengusį susirgimą, o kartais net rekomenduoja keisti sąnarį.
Osteoartrito gydymo sudėtingumą lemia daug priežasčių: nuo osteoartrito visiškai nepasveikstama, šios ligos sunku išvengti senstant, ilgai vartojami vaistai nuo uždegimo (mažinantys skausmą) sukelia nepageidaujamas reakcijas, o sąnariai dažnai protezuojami per vėlai, todėl po operacijos (ypač senyvame amžiuje) sunku grąžinti jų normalią funkciją. Dėl šių pasekmių svarbu prisiminti, kad tik pajutus pirmuosius požymius patartina kreiptis į specialistus, kad liga būtų diagnozuota kuo anksčiau, kol dar įmanoma pristabdyti jos progresavimą.
