1. Kapines ne visuomet lengva rasti ir į jas patekti
Pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis ieškant giminaičių kapų – tai išsiaiškinti, kuriose kapinėse žmogus yra palaidotas. Tai ne visuomet yra paprasta – iš mirties liudijimo, nekrologo ar kito dokumento išsiaiškinę laidojimo vietą, dažnai manome, kad sudėtingiausias darbas jau atliktas. Tačiau tiesa ta, kad kapinių pavadinimo išsiaiškinimas yra tik pirmas labai ilgo proceso žingsnis.
Kai jau žinosite savo giminaičio kapinių pavadinimą, reikės susirasti ir jų tikslų adresą bei kaip ten nuvažiuoti, kad galėtumėte rasti reikiamą vietą ir patį kapą. Daugelis kapinių yra nuošaliose vietovėse arba į jas galima atvažiuoti tik sunkiai pravažiuojamais keliais, kartais neaišku, pro kur į jas įeiti, kapinės būna atidarytos tik tam tikru laiku arba yra privačioje teritorijoje.
Dar rekomenduojama pirma pasiskambinti į kapines, jei nurodytas jų telefono numeris, o jei ne – susisiekti su vietos istorijos ar
Prieš leisdamiesi į kelionę tiksliai žinokite, kur važiuojate. Jei keliauti teks tolimą atstumą, arba į nepažįstamas vietas, taip pat būtinai kam nors praneškite, kur važiuojate. Daugelyje nuošaliose vietose esančių kapinių gali neveikti telefono ryšys, o ten užstrigti tikrai nenorėsite.
2. Būkite atsargūs ir viskam pasirengę
Sunkumų gali kilti ne tik ieškant pačių kapinių – iššūkių atsiranda ir kapines jau pasiekus. Geriausia įsitikinti, kad turite viską, ko reikia sėkmingai, patogiai ir saugiai kelionei.
Daugelis kapinių yra gan didelės ir nėra vienodai gerai prižiūrimos. Nenustebkite, jei prireiks pasivaikščioti nelygiu, akmenuotu, smėlėtu, šlapiu ar klampiu žemės paviršiumi. Jei diena pasitaikys saulėta, gali būti sunku rasti pavėsio, o staigus lietus gali užklupti jau gerokai nutolus nuo automobilio.
Nepamirškite tinkamai apsirengti ir, jei įmanoma, rinkitės ilgas kelnes bei patogius batus. Visuomet su savimi neškitės vandens.
Į kapines geriau nevažiuokite vieni. Pasiimkite ką nors su savimi, kas galėtų padėti jums ieškoti kapo ir tam atvejui, jei nuleistų padangą, išsisuktumėte kulkšnį ar nutiktų dar kas nors netikėto.
Rekomenduojame su savimi vežtis šiuos dalykus:
- Daug vandens ir nedidelis buteliuką su purškikliu
- Skėtį
- Užkandį
- Pirmosios pagalbos vaistinėlę
- Pirštines lapų, žolės ir šakelių šalinimui nuo antkapio
- Žibintuvėlį tamsioms ir šešėlių dengiamoms vietoms
- Nedidelį rankšluostį, ant kurio galėsite priklaupti ir į jį nusivalyti rankas
3. Kapą surasti yra dar sunkiau, nei kapines
Ieškoti kapinių gali būti tikras iššūkis, tačiau giminaičio antkapį surasti gali būti dar sudėtingiau. Daugelyje kapinių būna šimtai ar net tūkstančiai kapų, o kai kurie jų būna tokie seni ir apaugę, kad atrodys, jog esate pirmasis šį kapą lankantis žmogus.
Dažnai žmonės laidojami bendruose šeimos kapuose, todėl iš pradžių ieškokite pavardes, o tada vardo, ir nesitikėkite, kad pavardė bus kartojama prie kiekvieno vardo.
Jei tiksliai nežinote, kurioje vietoje palaidotas jūsų giminaitis, žinokite, kad kol rasite jo kapą, reikės peržiūrėti daugybę antkapių. Kai galiausiai rasite ieškomą kapą, būtinai atkreipkite dėmesį į aplink esančius kapus – gali būti, kad ir ten palaidoti jūsų giminaičiai.
4. Yra tikimybė, kad ieškomo kapo taip ir nerasite
Liūdna tiesa ta, kad neretai ieškomų protėvių kapų taip ir nepavyksta surasti. Kapinės, ypač jei jos senos ir jei jose naudojami tik mediniai antkapiai, dažnai labai greitai išnyksta nepalikdamos žymių, jei yra neprižiūrimos.
Pasivaikščioję po senas kapines kaipmat pastebėsite, kad daugelis užrašų ant senų antkapių yra nebeįskaitomi arba visiškai padengti žole ar nuosėdomis. Įsivaizduokite, kiek tokių kapų po savęs nepaliko jokios žymės. Vaikščiodami po kapines atkreipkite dėmesį, kiek iš pirmo žvilgsnio „laisvos“ vietos, apaugusios žole, yra tarp kapų. Dažnai tokiose vietose yra palaidoti nežinomos tapatybės žmonės arba jose kažkada buvo antkapiai.
Kai kurie kiti asmenys gali būti palaidoti tokiose kapinių vietose, kurios daugiau nebeprižiūrimos, į kurias neįmanoma patekti ir kurios nėra niekaip pažymėtos.
Gali būti, kad jūsų giminaitis yra palaidotas būtent tose kapinėse, kurias radote, bet yra nemaža tikimybė, kad jo kapo niekada nerasite.
Tai labai labai dažnas atvejis, kurio daugelis giminaičių kapų ieškančių žmonių visai nesitiki.
5. Nebandykite valyti ar taisyti antkapio ar užrašo
Radus savo giminaičio antkapį, gali paaiškėti, kad jis yra toks nutrupėjęs, apaugęs krūmais, medžiais, žole ir dėl nusidėvėjimo, nuosėdų, kerpių ir pelėsių taip pažeistas, kad užrašą ant jo įskaityti yra labai sunku (ar net neįmanoma). Gali būti, kad tuomet norėsite nuvalyti nuosėdas ir patį antkapį, kad galėtumėte užsirašyti ant antkapi esančią informaciją, jį nufotografuoti, ar parodyti pagarbą čia palaidotam žmogui.
Tačiau gali būti, kad taip situaciją tik pabloginsite
Yra įvairių nuomonių apie tai, kaip reikėtų elgtis su senais antkapiais, tačiau, jei nesate ekspertas, kuriam yra suteiktas kapinių leidimas, geriau antkapio per daug netvarkyti.
Paprastai galima:
- Švelniai nuimti nuo antkapio prie jo nepriaugusius augalus, jei tik jie niekaip nesusilieję su antkapiu. Tai reiškia, kad galite nuimti lapus ir šakeles, nedidelius kuokštelius žolės, augančios prie antkapio ar ant jo, ir atsargiai atitraukti antkapį supančias medžių ar krūmų šakas.
- Jei antkapis yra atviroje vietoje, ant jo galite užpilti nemažą kiekį vandens, kad nutekėtų purvas ir nuosėdos.
Paprastai negalima:
- Antkapio šluostyti ar šveisti, naudoti šepečių ar specialių įrankių nuosėdų šalinimui.
- Šalinti kerpių ar prie antkapio priaugusių augalų.
- Rauti didelio kiekio augalų prie antkapio ar ant jo.
- Badyti ar kasti žemės, ieškant antkapio.
